Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutarties P. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

nustatė : I.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos (toliau – ir Institucija) 2010 m. spalio 13 d. nutarimu pripažino P. S. kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 210 straipsnio 3 dalyje, ir skyrė jai 1750 litų baudą su 18 pakelių cigarečių „Fest“ ir 20 pakelių cigarečių „Minsk super slims“ konfiskavimu. Nuobauda skirta už tai, kad P. S. Druskininkų savivaldybės teritorijoje, Latežerio kaimo ribose, Latažerio PKP, 2010 m. gegužės 5 d., 11.15 val., transporto priemone VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdama iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravusi, neteisėtai gabeno akcizais ir PVM apmokestinamų draudžiamą įvežti į Lietuvos Respubliką prekių kiekį, t. y., 18 pakelių cigarečių ,,Fest“ ir 20 pakelių cigarečių „Minsk super slims“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurios buvo paslėptos po drabužiais. Neteisėtai gabentų prekių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 289,12 Lt. Ši suma neviršija 5 MGL sumos. Tuo P. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 9.1.1 punkto reikalavimus.

P. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti arba pakeisti nutarimą ir skirti jai švelnesnę nuobaudą – 50 litų baudą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, Institucijos nutarimu skirtos 1750 litų baudos mokėjimą išdėstė 10 mėnesių, įpareigojant P. S. kas mėnesį sumokėti po 175 litus.

Apeliaciniu skundu P. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti: panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti, o nusprendus nutarimo nenaikinti – pakeisti nutarimą ir paskirti pareiškėjai švelnesnę nuobaudą – 50 litų baudą. Nurodo, kad jos asmens apžiūra nepagrįstai atlikta nedalyvaujant kviestiniams. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog asmens apžiūra nebuvo atlikta, padarė pirminiame administracinio teisės pažeidimo protokole (su kuriuo pareiškėja buvo supažindinta pasirašytinai) užfiksuotoms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas. Mano, jog pareigūnų veiksmai laikytini ne asmens patikrinimu, o asmens apžiūra, todėl turėjo būti vadovaujamasi ATPK 268 straipsnio 2, 5 dalimis. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėjos apžiūrą atliko viena pareigūnė J. U., kuri pareiškėjos drabužių kišenėse rado pora pakelių neva paslėptų cigarečių, o asmens apžiūros protokolas nebuvo apskritai surašytas. Liudytojos S. K. ir D. S. atvyko praėjus daugiau nei pusvalandžiui po apžiūros, todėl jos negali nei patvirtinti, nei paneigti pažeidimo padarymo aplinkybių. Tuo tarpu pati pareiškėja patvirtina, jog nežino, iš kur šie daiktai atsirado pasienio posto patalpose. Dėl šių priežasčių apeliantė tvirtina, jog jos tariamai padarytas pažeidimas užfiksuotas neteisėtu būdu.

Taip pat apeliantė mano, jog byloje turi būti remiamasi pirmuoju jai surašytu protokolu, tuo tarpu nutarime negalima keisti protokole nurodytos pažeidimo esmės ir/ar jo fiksavimo aplinkybių. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus – atsakovo atstovo paaiškinimai turėjo būti vertinami kritiškai. Atkreipia dėmesį, kad pasienio postas yra stebimas vaizdo kameromis, tuo tarpu Institucija vaizdo įrašų nepateikė, kas kelia abejonių institucijos atstovų paaiškinimų teisingumu.

Be to, apeliantės vertinimu, jai paskirta neprotinga nuobauda. Nei nuobaudą skyrusi Institucija, nei bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pareiškėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (gailestį, pažeidimo padarymą dėl sunkios materialinės padėties), sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, tuo tarpu paskirta nuobauda daugiau nei 1,5 karto viršija jos mėnesio pajamas. Mano, jog yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

P. S. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 210 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad per valstybės sieną, nepateikdama muitinės kontrolei, gabeno 38 pakelius cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Apeliantė ginčija priimtų procesinių sprendimų pagrįstumą, motyvuodama tuo, jog įrodymai, pagrindžiantys jos kaltę, buvo surinkti neteisėtai.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektais, su tokia apeliantės pozicija nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka ir jų nebekartoja. Papildomai pabrėžtina, jog iš byloje pateiktų pareigūnės J. U. tarnybinių pranešimų (b. l. 26, 29), jos paaiškinimų teisme (b. l. 65) matyti, jog asmens apžiūra, kaip tai reglamentuota ATPK 268 straipsnyje, P. S. atlikta nebuvo. Vien ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, kurį pasirašė atsakomybėn traukiamas asmuo, buvo nurodyta, jog asmens apžiūra atlikta buvo, laikytina rašymo apsirikimu, nedarančiu įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui ir neužkertančiu galimybės atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai suvokti kaltinimo esmę. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija vadovavosi būtent pareiškėjai surašytu protokolu. Kita vertus, byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta žodine tvarka, todėl galimai ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje padaryti pažeidimai buvo pašalinti.

Iš minėtų įrodymų (tarnybinių pranešimų, parodymų teisme) matyti, jog pareigūnei J. U. perspėjus, kad bus atliekama asmens apžiūra ir iškvietus papildomas liudytojas dalyvauti kviestinėmis, cigarečių pakelius iš po rūbų P. S. išsitraukė pati. Dėl šios priežasties atvykę liudytojos S. K. ir D. S. nebematė paties cigarečių išėmimo iš po rūbų fakto, tačiau šios liudytojos nuosekliai aiškino (b. l. 27, 28, 66), jog joms atvykus, cigarečių pakeliai buvo suskaičiuoti ir atsakomybėn traukiama P. S. patvirtino, jog rastos cigaretės priklauso jai. Dėl šių cigarečių, pasak liudytojų, pareiškėja gailėjosi, nurodė, jog jai labai dėl to gėda, kadangi ji dirba mokytoja, o cigaretes gabeno nelegaliai. Pažymėtina, kad visos apklaustos pareigūnės nėra susiję su apeliante jokiais ryšiais, nesuinteresuotos bylos baigtimi, nenustatyta, kad jos siektų P. S. pakenkti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų paaiškinimus vertino kaip objektyvius ir jais vadovavosi. Tuo tarpu priešinga apeliantės pozicija laikytina pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė net nenurodė, kokiais konkrečiai veiksmais pasireiškė jos asmens apžiūra.

Apeliantė nurodo, jog byloje nėra pateikto vaizdo įrašo, tačiau toks jos argumentas atmestinas kaip nereikšmingas. Sutinkamai su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti. Vaizdo įrašas yra tik viena iš įrodymų rūšių, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje surinktų kitų įrodymų visuma yra pakankama neabejotinoms išvadoms dėl P. S. kaltės padaryti. Be to, prašymo išreikalauti vaizdo įrašą, pareiškėja nereiškė nei viename teismo posėdyje.

Apeliaciniame skunde keliamas ir nuobaudos individualizavimo klausimas. ATPK 210 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė – bauda nuo 500 iki 3000 litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Apeliantei skirta nuobauda – 1750 litų bauda – atitinka straipsnio sankcijos vidurkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuobauda jai paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo taisyklių, numatytų ATPK 30 ir 30² straipsniuose. Pareiškėja mano, jog nepagrįstai neįvertintas jos gailestis kaip ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau teisėjų kolegija su tokia jos pozicija nesutinka. Pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N444- 1504/2008). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje P. S. jokio gailesčio neišreiškė – savo kaltę neigė, bandė visomis priemonėmis išvengti atsakomybės. ATPK 31 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kadangi to nepagrindžia jokie byloje pateikti įrodymai. Be to, vien tai, kad pareiškėja išlaiko vieną asmenį ir jos alga yra 1034 Lt/mėn., nesudaro pagrindo spręsti apie buvimą tokios sunkios materialinės padėties, kuri skatintų pažeisti teisės aktus.

Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad Institucijos nutarimas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti. Naikinti ar keisti šiuos procesinius sprendimus nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį P. S. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.