- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-31
- Bylos Nr.
- I-3333-821/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00537-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau - ir Lukiškių TI-K), priteisti 1000 EUR neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-12-04 iki 2015-01-23 buvo apribota jo laisvė pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Kamerose, kurių plotas 6-8 kv. m. buvo kalinamas su keturiais ir daugiau asmenų. Lukiškių TI-K buvo kalinamas nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis (pelėsis, drėgmė, šaltis, nehigieniška, stinga privatumo, patiriama nuolatinė įtampa). Dėl neteisėtų valdžios institucijos veikimo (neveikimo) patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, jaučia padidėjusią baimę visuomenei, o dėl to sumažėjo bendravimo galimybės. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 1000 EUR.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 6-11) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014-12-04 iki 2015-01-23 (perkeltas į 1 sekciją). Atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju.
Nurodė, kad 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų direktoriaus įsakymu V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. Laikotarpiais nuo 2014-12-04 iki 2014-12-10 ir nuo 2014-12-12 iki 2015-01-23 vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Neatitiko 2014-12-11. Paaiškino, kad asmenys gyvendami sekcijose, turi galimybę laisvai judėti visame lokaliniame sektoriuje, dienos metu gali išeiti net į lauką. Taip pat gali bendrauti su kitais nuteistaisiais, lankyti sporto salę, kompiuterių klasę.
Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti ūkio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.
Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už tvarką kamerose atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Jiems išduodamas reikalingas inventorius. Siekdamas palaikyti švarą Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su bendrove, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą, profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai patys piktybiškai niokoja ir gadina kamerose esantį turtą, todėl dažnai vėl tenka daryti pakartotinį remontą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis apie kamerų ir sanitarinių mazgų įrengimą. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla. Atsakovės atstovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 2,64 EUR su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 44-46). Į teismo posėdį šalims neatvykus, 2016-08-24 nutartimi bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 47).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo (suėmimo vykdymo) sąlygų Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2014-12-04 iki 2015-01-23 (toliau – ir Ginčo laikotarpis).
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2014-12-04 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, plotas -7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-12-05 perkeltas į kamerą Nr. 253, plotas — 34,43 kv. m. (9 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 253 pareiškėjas laikytas iki 2014-12-11 (nuo 2014-12-06 iki 2014-12-10 kameroje buvo 9 asmenys, 2014-12-11 – 10 asmenų). 2014-12-12 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 398, kurios plotas - 32,33 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2015-01-15 (laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 1 iki 4). 2015-01-16 perkeltas į kamerą Nr. 397, plotas - 20,14 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 397 buvo laikomas iki 2014-01-22 (laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4 ). 2015-01-23 perkeltas į 1-ąją sekciją, t. y. bendrabučio tipo patalpą, kurioje paliekami nuteistieji atliko ūkio darbus, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnį. Sekcijos plotas 105,14 kv. m., joje buvo 16 asmenų.
Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1222/2013).
Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Ginčo laikotarpiu (2014-12-04 – 2015-01-23) Lukiškių TI-K buvo laikytas 50 dienų, iš jų minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui pareiškėjui nebuvo užtikrintas vieną dieną, t. y. 2014-12-11 pareiškėjui teko 3,44 kv. m. Kitomis dienomis vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios kameros plotas nebuvo pažeistas. Taip pat pažymėtina, kad 2014-12-12, 2014-12-15 ir 2015-01-16 pareiškėjas kamerose Nr. 398 ir 397 buvo laikytas vienas ir jam teko 20,14 kv. m. – 32,33 kv. m. ploto.
Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga, higiena, ir kt. Daugelį šių klausimų ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo pelėsio, drėgna, šalta, nehigieniškos gyvenimo sąlygos.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Kamerose turi būti įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (Higienos norma HN 76:2010 22 punktas). Laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietų gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro santykinę drėgmę ir oro judėjimo greitį nustato Higienos normos HN 76:2010 26 punktas. Pagal šio punkto nuostatas, santykinė oro drėgmė šiltuoju metu laiku turėtų būti 35-65 proc., oro judėjimo greitis 0,15-0,25 proc., šaltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė neturi viršyti – 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05 -0,15 proc. Kameros temperatūra šiltuoju metų laiku turėtų būti 18-28 ?C, šaltuoju metų periodu - 18-22 ?C. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta - 200 lx (Higienos norma HN 76:2010 22 punktas). Higienos normos HN 76:2010 56, 60 punktai įpareigoja, laisvės atėmimo įstaigas užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir kitų buitinių parazitų, ant kamerų sienų ir lubų nebūtų pelėsio. Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs (HN 76:2010 28, 54 punktai).
Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar jam artimais laikotarpiais, b. l. 19-47), nustatyta, kad kameroje Nr. 398 buvo nelygios grindys, dėl to jos negalėjo būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (b. l. 20-21, 28-29, 30-31). Kameroje Nr. 397 vietomis buvo nubyrėję dažai ir tinkas, sienų paviršius netinkamas lengvam valymui, vietomis nebuvo grindų dangos, ant sienų nustatyta pelėsio požymių, nešvarūs langai (b. l. 32-42, 43-44, 45-46). Kamerų langai pritaikyti natūraliam vėdinimui (b. l. 19, ). Ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K dėl dezinfekcijos ir deratizacijos darbų atlikimo buvo sudaręs sutartis su bendrovėmis teikiančiomis tokio pobūdžio paslaugas, atlikti darbai registruojami (b. l. 19, 48-54). Patikrinimo metu apšvietimo ir temperatūros rodikliai atitiko teisės aktų reikalavimus (b. l. 20-21, 32-33), kitų higienos normų pažeidimų nenustatyta. Vertinant pareiškėjo nurodytų pagrįstumą reikšminga ir tai, kad pareiškėjas skundais ar prašymais dėl netinkamų jo laikymo sąlygų į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K direktoriui buvo pateikęs tik prašymą išduoti pažymą apie bausmės atlikimą (b. l. 16-18). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenimis, konstatuotina, kad pareiškėjo laikymo sąlygos ne visada atitiko Higienos normos HN 76:2010 26, 54 ir 56 punktų reikalavimus. Objektyvių duomenų, patvirtinančių kitus higienos normos pažeidimus byloje nėra.
Grįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas teigia, kad jam stigo privatumo, tačiau šių aplinkybių plačiau nedetalizavo, nenurodė, kaip konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis trūko privatumo. Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą yra saistomas administracinio ginčo ribų ir negali priimti sprendimo dėl reikalavimų, kurių pareiškėjas nebuvo pareiškęs, t. y. negali vertinti atsakovės atstovo galimai buvusių neteisėtų veiksmų dėl nenurodytų ar nekonkretizuotų, aiškiai neapibrėžtų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, teismas privatumo stygiaus dėl kitų aplinkybių, nei aiškiai įvardinta skunde (minimalaus ploto trūkumo tenkančio vienam asmeniui, higienos reikalavimų pažeidimų), nevertina ir dėl to nepasisako.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., 2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95). Atsižvelgdamas į nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, konstatuotina, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi būti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti reikšmingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sąlygomis trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos būklę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikytas 50 dienų, iš jų 1 dieną (2014-12-11) jam nebuvo užtikrintinas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas. Asmeninės erdvės plotas pažeistas nežymiai (pareiškėjui 2014-12-11 teko 0,16 kv. m. mažiau nei nustatyta teisės aktuose). Sekančią dieną (2014-12-12) pareiškėjas buvo perkeltas į 32,33 kv. m. dydžio kamerą Nr. 398, kurioje laikytas vienas, tokiu būdu kompensuojant erdvės ir privatumo trūkumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas itin trumpą laiką (vieną dieną) nėra pakankamas pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjo laikymo sąlygos ne visada atitiko Higienos normos HN 76:2010 26, 54 ir 56 punktų. Higienos normų pažeidimai gana nežymūs, tokiomis sąlygomis pareiškėjas buvo laikytas neilgą laikotarpį. Pareiškėjas šioje byloje neįrodinėjo aplinkybės, kad netinkamos jo laikymo sąlygos būtų sukėlusios sveikatos sutrikimus. Jokių kitų duomenų apie savo fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, pažeidimo pobūdį, jo trukmę bei intensyvumą, nenustačius kitų pareiškėjo padėtį apsunkinusių aplinkybių ar sveikatos sutrikimų, susijusių su pareiškėjo kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K sąlygomis, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, pripažintina, kad pareiškėjo patirti nepatogumai ar dvasiniai išgyvenimai nebuvo tokio sunkaus pobūdžio, jog galėtų būti įvertinti pinigais. Šiuo atveju teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiškėjui.
Atsakovės atstovas prašo priteisti iš pareiškėjo 2,64 EUR dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Prašymas grindžiamas tuo, kad vykdydamas teismo nutartį Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurią sudaro 44 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, už vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimą nustatytinas 0,06 EUR (0,22 Lt). Lukiškių TI-K realiai patirtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra 2,64 EUR (44 x 0,06).
Teismo vertinimu, atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad ši Tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje (redakcija iki 2016-07-01).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovės atstovo prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsniu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo A. B. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.