- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-138-601/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13901-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- A. K., U. P.
- Trečiasis asmuo
- V. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-314-329/2023 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovams A. K. ir U. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo – V. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. P. 2022 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti atsakovus A. K. ir U. P. su jiems priklausančiu turtu iš 2 kambarių buto, kurio unikalus Nr. 1998-4001-4010:0009, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai dalinės nuosavybės teise priklauso ½ minėto buto, likusi dalis buto priklauso trečiajam asmeniui V. P.. Tačiau jai priklausančia buto dalimi ieškovė negali naudotis, nes visą butą yra užėmęs trečiasis asmuo V. P. ir atsakovai. Ieškovė ne kartą žodžiu atsakovus ragino išsikelti iš buto, tačiau į jos raginimus atsakovai nereaguoja, gera valia atsisako išsikelti.
2. Atsakovė A. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad jos šeima, kurią sudaro ji, trečiasis asmuo V. P. ir jų aštuonerių metų sūnus U. P., nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio gyvena nuosavybės teise priklausančioje V. P. buto dalyje ir nesinaudoja ieškovės buto dalimi. Pažymėjo, kad ieškovė reguliariai lankosi jai priklausančioje buto dalyje, kur yra jos asmeniniai daiktai, baldai, gėlės, kurias ji reguliariai laisto. Anot atsakovės, ieškovei buvo siūloma abi buto dalis vienu metu parduoti ir įsigyti atskirus butus ir tokiu būdu išspręsti problemas, bet iki šiol jokio atsakymo ieškovė nepateikė.
3. Bylos nagrinėjimo eigoje, 2023 m. spalio 4 d. ieškovė teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad atsisako ieškinio reikalavimų atsakovams A. K. ir U. P., nes bylos nagrinėjimo pabaigoje trečiasis asmuo V. P. padovanojo A. K. ¼ dalį nuosavybės teisių į ginčo butą, t. y. dėl bylos nagrinėjimo metu atlikto sandorio, ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme. Kadangi tokia situacija susiklostė dėl trečiojo asmens ir atsakovės veiksmų, ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 900 Eur atstovavimo išlaidas, kurias ji patyrė bylos nagrinėjimo metu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartimi buvo priimtas ieškovės L. P. atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla Nr. e2-314-329/2023, iškelta pagal ieškovės L. P. ieškinį, nutraukta. Ta pačia nutartimi nutarta pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei L. P. 75 Eur žyminio mokesčio, o ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestas.
5. Teismas nutarė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei, kadangi sprendė, jog ieškovė nepagrįstai pareiškė teisme ieškinį atsakovams dėl jų iškeldinimo ir nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, tęsdama teisminį procesą atsakovų atžvilgiu. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš atsakovų, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo.
Šalies argumentai
6. Teismas įsitikinęs, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, kad trečiasis asmuo, padovanojęs atsakovei A. K. ¼ dalį nuosavybės teisių į ginčo butą po to, kai ieškovė teisme buvo pateikusi ieškinį dėl iškeldinimo, nėra pakankama spręsti, jog atsakovai, iškėlus bylą teisme pagal ieškovės ieškinį, pašalino ieškovės teisių pažeidimą, t. y. teismas laikė, kad ieškovės ieškinio atsisakymas nebuvo sąlygotas to, kad atsakovai būtų patenkinę ieškovės ieškinio reikalavimus. Be to, anot teismo, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė A. K. būtų piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis ir būtų atlikusi nepagrįstus procesinius veiksmus, ar veiksmus, nesusijusius su ieškovės reikalavimo dalyku, ir kurie būtų padidinę ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešingai, pati ieškovė, teismui 2023 m. vasario 8 d. nurodžius pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos nurodomas aplinkybes, jog atsakovai gyvena ir naudojasi visu butu, tokiu būdu pažeisdami ieškovės teises, tokių įrodymų nepateikė iki skundžiamos nutarties priėmimo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė L. P. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties dalį ir patenkinti L. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. priteisti iš atsakovų U. P. ir A. K. ieškovei L. P. 900 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ieškinio nepagrįstumą ir nesąžiningą bylinėjimąsi, nes:
1.1. Naudojimosi ginčo butu tvarka niekada nebuvo nustatyta, šalys nesutaria, kuria buto dalimi tenka naudotis kiekvienai iš šalių – trečiasis asmuo savo nuožiūra nusprendė, kad jam priklauso naudotis didesniuoju buto kambariu, kuriame taip pat yra balkonas, tačiau ieškovė su tuo nesutinka, nes šalių buto nuosavybės dalys yra lygios. Todėl tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo gali naudotis ½ dalimi visų buto patalpų, tame tarpe ir kiekvienu kambariu. Dėl ko ieškovei neleidžiant patekti į buto kambarį su balkonu, yra pažeidžiamos jos, kaip buto bendraturtės, nuosavybės teisės;
1.2. Kadangi trečiajam asmeniui nėra priskirta naudotis konkreti buto patalpa, jis neturi teisės, be ieškovės sutikimo, jokios patalpos suteikti panaudai;
1.3. Buto dalis atsakovei buvo padovanota tik po to, kai ieškovė pareiškė ieškinį teisme, t. y. toks trečiojo asmens elgesys buvo akivaizdi atsakovų gynybinė pozicija, suvokiant ieškovės ieškinio pagrįstumą. Jeigu atsakovė būtų anksčiau gavusi buto dalį, tai ieškovė būtų nepatyrusi dalies bylinėjimosi išlaidų (arba net jų visų, jei butas būtų padovanotas iki ieškinio pareiškimo), taigi, būtent atsakovai, kurie ne kartą buvo įspėti dėl neteisėto gyvenimo bute, yra atsakingi dėl teisminio proceso ir privalo atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
10. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukęs civilinę bylą ieškovei atsisakius nuo ieškinio, netenkino ieškovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskiruoju skundu ieškovė kvestionuoja tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir siekia, kad byloje būtų atlygintos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Taigi, byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kai civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, konstatavęs, kad: (i) ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį; (ii) ieškovės ieškinio atsisakymas nebuvo sąlygotas to, kad atsakovai būtų patenkinę ieškovės ieškinio reikalavimus; (iii) atsakovė nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir neatliko nepagrįstų procesinių veiksmų, kurie būtų padidinę ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde apeliantė (ieškovė) tvirtina, kad ji pagrįstai pareiškė ieškinį teisme, gindama savo pažeistas teises, tuo tarpu tik teisminio proceso metu atsakovei tapus ginčo buto bendraturte, ieškinys dėl jos iškeldinimo neteko prasmės, todėl būtent atsakovai yra atsakingi dėl teisminio proceso ir privalo atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju negali nepritarti pirmosios instancijos teismo sprendimui nepriteisti ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
12. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, įtvirtintos CPK 94 straipsnyje, t. y., kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 dalis). Tačiau visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
14. Skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieškovai atsisakė ieškinio, yra svarbu nustatyti ieškinio atsisakymo priežastis, t. y. ar ieškinio atsisakymas buvo sąlygojamas atsakovo veiksmų. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-104/2013).
15. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, taip pat įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovės reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovei pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
16. Taigi, kaip matyti iš aukščiau paminėto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos panašiose bylose, ieškinio pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas, kai, nutraukus bylą, svarstomas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas. Todėl, nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismo vienas iš argumentų buvo tas, jog ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skirstant bylinėjimosi išlaidas negali būti konstatuotas nei ieškinio pagrįstumas, nei nepagrįstumas, kadangi byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir teismas negali įvertinti ieškinio pagrįstumo. Kita vertus, šiuo atveju sprendimas nepriteisti ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstai priimtas konstatavus, kad ieškovės ieškinio atsisakymas nebuvo sąlygotas to, kad atsakovai būtų patenkinę ieškovės ieškinio reikalavimus, bei įvertinus tai, kad atsakovė nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir neatliko nepagrįstų procesinių veiksmų, kurie būtų padidinę ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Nors atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad būtent dėl atsakovės kaltės išnyko ginčo objektas ir todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos ieškovei, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad trečiasis asmuo būtent bylinėjimosi proceso metu nusprendė padovanoti dalį savo turto atsakovei, nesudaro teisinių prielaidų teigti, jog ginčo objektas išnyko dėl atsakovės kaltės. Pabrėžtina, kad savininkas (šiuo atveju – trečiasis asmuo) su savo nuosavybės teise gali elgtis savo nuožiūra, tame tarpe ir bet kada bet kam ją padovanoti, net jeigu to priežastis būtų susijusi su gynyba nuo teisme pareikštų reikalavimų. Juolab, kad šiuo atveju atsakovė, kuri, pasak apeliantės, yra kalta dėl tokio bylos rezultato, apskritai jokių veiksmų neatliko (dovanojimo sandorį atliko trečiasis asmuo). Taigi, atsakovė negali būti laikoma atsakinga nei už bylos inicijavimą, nei už jos pasibaigimo rezultatą. Tuo tarpu ieškovė, inicijuodama teisme ginčą, turėjo įsivertinti visas galimas rizikas, tame tarpe ir tai, kad civilinė byla nebūtinai baigsis jos pageidaujamu rezultatu, kaip šiuo atveju ir atsitiko – ieškovė nepasiekė teisinio rezultato, kurio siekė, ir už tai nėra atsakingas nei vienas iš atsakovų. Juolab, kad ieškovė teismui nepateikė ir jokių įrodymų, kad ginčo nebuvo galima išspręsti neteismine tvarka (pavyzdžiui, kad buvo kreiptasi į ginčo buto bendrasavininkį – trečiąjį asmenį dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, o šis būtų atsisakęs tai padaryti) ir taip išvengti nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinio teismo vertinimu, apeliantės nurodomi motyvai dėl atsakovų atsakomybės dėl teisminio proceso, šiuo atveju nesudaro pagrindo išvadai, kad yra atsakovų kaltė dėl civilinės bylos inicijavimo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimo.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.