Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-30 · Administracinė byla Nr. I-1309-426/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-30
Bylos Nr.
I-1309-426/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Rūta Miliuvienė, Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
M. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1309-426/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04309-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. S. skunde teismo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1998(02098) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui M. S., panaikinimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo atsakovas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi; b. l. 1–2).

Skunde pareiškėjas nurodo, kad atsakovas panaikino leidimą laikinai gyventi nustatęs, kad pareiškėjas ir Bendrovė neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – Įstatymas, redakcija, galiojusi iki 2017 m. rugsėjo 1 d.) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, t. y. uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), kurios dalyvis yra pareiškėjas, neatitinka minėtoje normoje nustatytų sąlygų, nes Bendrovėje nėra visą darbo dieną dirbančių trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių.

Teigia, kad atsakovas nepagrįstai rėmėsi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto norma, galiojusia iki 2017 m. rugsėjo 1 d. ir nurodo, kad pareiškėjas atitinka nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. galiojančią Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą. Akcentuoja, kad atsakovas taikė negaliojančią Įstatymo redakciją.

Pareiškėjas neginčija, kad šiuo metu Bendrovėje nedirba 3 asmenys, tačiau tai nepaneigia fakto, kad Bendrovė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, tęsia savo ūkinę-komercinę veiklą. Akcentuoja, kad Sprendimas neatitinka proporcingumo reikalavimų ir yra neadekvati priemonė siekiamam tikslui. Prašo panaikinti Sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas nesutinka su skundu (b. l. 14–17).

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjui teisėtos veiklos pagrindu 2016 m. kovo 18 d. buvo pakeistas leidimas laikinai gyventi dvejiems metams.

Nurodo, kad, vykdydamas užsieniečių kontrolę, atsakovas 2017 m. gruodžio 7 d. patikrino, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) informacinę sistemą, nustatė, jog Bendrovėje įdarbinti penki asmenys: keturi užsieniečiai, turintys leidimus laikinai gyventi, ir viena Lietuvos Respublikos pilietė. Pažymi, kad Bendrovėje vyko dažna darbuotojų kaita. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas ir Bendrovė nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo, todėl, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui panaikino leidimą laikinai gyventi.

Atsakovas, įvertinęs visą surinktą medžiagą, ginčijamame Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas ir Bendrovė 2016 m. rugsėjo mėnesio neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, Bendrovėje nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas taip pat pažeidė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, nesikreipė į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo vadovaujamasi ne Įstatymo redakcija, galiojančia nuo 2017 m. sausio 1 d., o galiojusia iki 2017 m. sausio 1 d. Pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo Įstatymo laike taikymo yra nepragrįsti, remiantis tiek teisės aktų nuostatomis, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika.

Ginčijamas sprendimas buvo priimtas Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu, remiantis Migracijos departamento disponuojamais Sodros informacinės sistemos duomenimis dėl Bendrovės, o taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, bet faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas pareiškėjui, todėl, atsakovo nuomone, ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas bei nepažeidė gero administravimo principo reikalavimo.

Atkreipia dėmesį, kad ginčijamas sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsakovas neprieštaravo, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas Leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas 2016 m. kovo 18 d. sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyvent ir pareiškėjui 2016 m. gegužės 4 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2018 m. gegužės 4 d. (b. l. 7).

Atsakovas Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, panaikino leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2018 m. gegužės 4 d. (b. l. 5–6). Sprendime konstatavo, kad šiuo metu Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimų. Be to, nustatė, kad pareiškėjas Migracijos departamento apie pasikeitusias aplinkybes atsakovo neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyvent nesikreipė.

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir teigia, kad atsakovas netinkamai taikė Įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2017 m. sausio 1 d.

Sprendimas grindžiamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, kai nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai vadovavosi Įstatymo redakcija, galiojusia iki 2017 m. sausio 1 d., nes sprendimas pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi buvo priimtas 2016 m. kovo 18 d.

Remiantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymas Nr. XII-2609) 29 straipsnio 2 dalimi, užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovas taikė negaliojančią Įstatymo normą, laikytini nepagrįstais.

Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatytų reikalavimų. Šioje normoje buvo įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra Bendrovės akcininkas ir jam priklauso 519 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (b. l. 9, 75). Ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra Bendrovės dalyvis ir Bendrovė vykdo veiklą, nepaneigia imperatyvaus reikalavimo įsteigti ne mažiau kaip tris darbo vietos ir jose visą darbo laiką privalo dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Pareiškėjas iš esmės šių aplinkybių neginčijo ir pripažino, kad Bendrovė šiuo metu minėto reikalavimo neatitinka. Minėta, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamos Įstatymo redakcijos taikymo laikytini nepagrįstais.

Atsakovas, remdamasis Sodros informacinės sistemos duomenimis (b. l. 159–161), nustatė, kad Bendrovėje buvo įdarbinti penki asmenys: keturi užsieniečiai, turintys leidimus laikinai gyventi, ir viena Lietuvos Respublikos pilietė. Nustatyta, kad Bendrovėje pirmoji Lietuvos Respublikos pilietė buvo atleista praėjus 1 mėnesiui nuo sprendimo pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi priėmimo, 2016 m. balandį į darbą įmonėje buvo priimta kita Lietuvos Respublikos pilietė, kuri buvo atleista 2016 m. rugsėjo mėnesį, dar viena Lietuvos Respublikos pilietė taip pat buvo atleista 2016 m. rugsėjo mėnesį. Taigi, atsakovo išvada, kad vyko didelė darbuotojų kaita, pagrįsta ir konstatuotina, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio pareiškėjas ir Bendrovė nebeatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Pareiškėjas iš esmės šių aplinkybių ir neginčijo. Taip pat pareiškėjas atsakovui neteikė informacijos apie pasikeitusią padėtį Bendrovėje.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką minėta norma yra imperatyvi, kurios pareiškėjas ir Bendrovė neatitiko. Vykdoma Bendrovės komercinė veikla nepaneigia nustatytų aplinkybių.

Be to, Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos ne verslo vykdymo sąlygos, o leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo (pakeitimo) sąlygos, kurios yra vienodos visiems užsieniečiams, pretenduojantiems gauti tokius leidimus konkrečiais Įstatyme nustatytais pagrindai (žr., pvz., 2017 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje bylos eA-4983-624/2017). Taip pat praktikoje susiformavusi nuostata, kad teisė būti Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė užsieniečio teisė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2017 m. spalio 2 d. Nr. eA-4880-662/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. Nr. A-4926-662/2017).

Konstatuotina, kad atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, įvertinęs visą surinktą medžiagą, ginčijamame Sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ir Bendrovė nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, todėl atsakovo Sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi yra teisėtas ir pagrįstas. Jokių išimčių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nenustatyta, todėl atsakovo priimtas sprendimas yra proporcingas ir adekvatus ir šiuo atveju pareiškėjui kyla teisinė pasekmė – leidimo laikinai gyventi panaikinimas. Atsakovui nesuteikta teisė priimti alternatyvių sprendimų minėtu Įstatymo pagrindu.

Pažymėtina, kad atsakovo priimtas Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į Migracijos departamentą su nauju prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, remiantis nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Įstatymo redakcijos nuostatomis.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovo sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas