- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-08
- Bylos Nr.
- A20.-545-664/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00540-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Kirgizijos Respublikos piliečiui A. A., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Užsieniečių registracijos centro (toliau – URC) teikimu prašoma sulaikyti Kirgizijos Respublikos piliečiui A. A., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Užsienietis), VSAT prie LR VRM iki 2026-01-07, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Teikime nurodoma, jog Užsienietis Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai, leidimas laikinai gyventi yra panaikintas, Užsienietis savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos per jam nustatytą ir net pratęstą terminą. Užsienietis neturi dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Užsienietis šiuo metu neturi lėšų pragyvenimui, neturi socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Todėl darytina išvada, kad sulaikymas šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiant tikslo – priimti ir įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo/išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
2. Užsienietis ir jo atstovas prašo skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – periodinę registraciją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kadangi Užsienietis nurodė, jog turi draugų, kurie padėtų jam pragyventi Užsienietis nurodė, jog negali įvardinti draugų ir gyvenamosios vietos adreso (galėtų gyventi Vilniuje, Marijampolėje) ir suteiktų būstą. Savanoriškai neišvyko per nustatytą terminą, nes neturėjo pinigų, neturėjo pinigų išvykti nei 2023 metais, nei 2025 m., tačiau pragyvenimui surastų, turi apie 250 Eur. Paaiškino, jog laikotarpiu nuo 2023-01-02 kai buvo nutraukta darbo sutartis, jis du su puse metų gyveno įvairiose vietose, o pragyvenimui nelegaliai dirbo įvairius darbus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkintinas.
3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
4.1. Remiantis Lietuvos migracinės informacinės sistemos MIGRIS duomenimis, Užsienietis į Europos Sąjungą atvyko teisėtai, turėdamas Kirgizijos Respublikos piliečio pasą (paso Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2021-12-02 iki 2031-12-02) ir 2022 m. lapkričio 11 d. išduotą Lietuvos Respublikos leidimą laikinai gyventi Nr. 22S148308, išduotą darbo pagrindu ir galiojusį iki 2024 m. lapkričio 11 d.
4.2. 2023 m. liepos 11 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S105581 pripažinti Užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi negaliojančiu (nes Užsieniečio jis buvo pamestas), taip pat konstatuojant, jog darbo sutartis su Užsieniečiu nutraukta 2023-01-02, Užsienietis niekur nedirba.
4.3. 2023 m. liepos 10 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau Migracijos departamentas) priėmė sprendimą Nr. 23S104237 grąžinti Užsienietį į užsienio valstybę, tai yra savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, tai yra iki 2023 m. liepos 31 d. Užsienietis savanoriškai iš Lietuvos Respublikos teritorijos neišvyko.
4.4. 2025 m. liepos 7 d. VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnai, vykdydami migracinių procesų stebėseną, adresu (duomenys neskelbtini), sulaikė Užsienietį, kuris su savimi neturėjo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų.
4.5. 2025 m. liepos 7 d. 12.30 val. VSAT prie LR VRM sprendimu Nr. 25S217565 Užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val.
4.6. Patikrinus vidaus reikalų sistemos informacines duomenų bazes, rasta duomenys apie Užsieniečiui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimą, duomenų apie Užsieniečio deklaruotą gyvenamąją vietą nerasta. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie Užsieniečio atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą ar priimtus ir (ar) įsiteisėjusius sprendimus. Administracinių nusižengimų registre yra duomenų apie užsieniečio atliktus administracinius nusižengimus. Lietuvos migracinėje informacinėje sistemoje nėra duomenų apie tai, kad minėtas Užsienietis būtų pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. SODRos duomenų bazėje fiksuota, jog paskutinė darbo sutartis su Užsieniečiu nutraukta 2023-01-02, daugiau duomenų apie darbą Lietuvos Respublikoje nėra.
5. Užsieniečio asmenybė nustatyta, tačiau jis neturi galiojančio kelionės dokumento ar kitų dokumentų suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje, jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl turi būti nustatoma užsieniečio teisinė padėtis ir priimami atitinkami sprendimai. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.
6. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo 140¹⁸ straipsnio 1 dalis numato, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
7. Atstovas prašo teismo skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nes Užsienietis nurodė, jog galėtų gyventi pas draugus, kurie jam padėtų išsilaikyti finansiškai.
8. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
9. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
10. Nuo 2025-01-01 pasikeitus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties reglamentavimui, Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
11. Nagrinėjamu atveju, Užsieniečio tapatybė nustatyta, tačiau Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai. 2023 m. liepos 10 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S104237 grąžinti Užsienietį į užsienio valstybę, tai yra savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, tai yra iki 2023 m. liepos 31 d. Užsienietis sprendimo neįvykdė, nurodo, jog tam neturėjo pinigų. Taip pat paaiškino, pagal sudarytą darbo sutartį jam buvo darbdavio suteikta gyvenamoji vieta Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau darbo sutartis su juo buvo nutraukta 2023-01-02 ir nuo to laiko (2,5 m.) jis gyveno įvairiuose vietose Lietuvoje, kad pragyventų dirbo įvairų nelegalų darbą. Užsienietis nurodė, jog šiuo metu turi 250 Eur. Užsienietis nurodė, jog galėtų gyventi pas draugus, tačiau nenurodė nei jų duomenų, nei adreso, kuriuo galėtų gyventi laukdamas galutinio sprendimo, todėl teismas konstatuoja, jog, teikimo nagrinėjimo dienai, Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi teisėto ir pakankamo pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi). Užsienietis savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos per nustatytą terminą, nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo.
12. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teismui nepateikta jokių duomenų, prašymo dėl Įstatymo115 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, nagrinėjimui (LR piliečio sutikimo prižiūrėti, rūpintis ir išlaikyti Užsienietį, jį (LR pilietį) charakterizuojančių duomenų, dokumentų, patvirtinančių apie nuosavybėje turimą nekilnojamąjį turtą ar nekilnojamąjį turtą valdomą nuomos pagrindu ir pan., duomenų, apibrėžiančių asmens finansinę padėtį (turimas lėšas, gebėjimą išsilaikyti/gauti finansinę paramą ir kt.). Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas (tuo tarpu Įstatymo 115 straipsnio 4-5 punktuose numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikytinos tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas (Įstatymo 115 str. 5 d.), todėl konstatuotina, jog šiuo, teikimo nagrinėjimo laikotarpiu, pateiktas prašymas taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nėra pagrįstas ir negali būti tenkintinas.
13. Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu ir įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes, Užsieniečiui siūloma taikyti judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė (sulaikymas) yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šiuo atveju Užsieniečio veiksmai, t. y., neišvykimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, paties Užsieniečio prašymu nustačius jam savanoriško išvykimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos terminą, 2,5 m. gyvenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų ir nesikreipimas į atsakingas Institucijas, vertimasis nelegalia veikla - vertintini kaip nenoras bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, nagrinėjančiomis jo teisinės padėties klausimus, ir laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos, kas sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis, turėdamas laisvą judėjimą, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar pasislėpti vengdamas grąžinimo/išsiuntimo į kilmės šalį, tuo sutrukdydamas įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties, o tai yra pagrindas sulaikymui (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 5 dalies 2-5 punktai). Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo teikimas tenkintinas.
14. Įstatymo 140¹⁸ straipsnio 1 dalis numato, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl atsižvelgus į URC atstovės pateiktą informaciją, jog išsiuntimo procedūra gali užtrukti nuo 1 iki 2 mėnesių, sulaikymas skirtinas dviejų mėnesių terminui, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, o sulaikymo termino pradžia skaičiuotina nuo Užsieniečio sulaikymo dienos, tai yra nuo 2025 m. spalio 7 d.
Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 2-5 punktais, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsnio 3, 4 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.
Sulaikyti Kirgizijos Respublikos pilietį A. A., gimusį (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)),Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre dviem mėnesiams, tai yra iki 2025 m. gruodžio 7 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.