Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-289/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2011-05-25
Bylos Nr.: 1A-289/2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jonas Algimantas Venckus, Kęstutis Juc, Linas Šiukšta (pran.), Kęstutis Jucys
Nuteistasis: A. B., E. Z., T. P., T. V., S. A.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-289/2011

Procesinis bylos Nr. 1-05-1-03161-2009-9 Procesinių sprendimų kategorijos: 1.2.17.1.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4.

(S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų Kęstučio Jucio, Jono Algimanto Venckaus,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,

gynėjams Algirdui Gurauskui, Mansurui Muksinovui, Aldevinui Švedui, Eleonorai Unčiurienei,

nuteistiesiems A. B., E. Z.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistųjų T. P. bei E. Z. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo

S. A. nuteistas pagal BK 199 str. 1 d. 280 MGL dydžio (37800 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 65 str., 66 str. 2 d., į bausmę įskaičius S. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2009 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. lapkričio 26 d., nustatyta, kad baudos dydis, kurį jis turi sumokėti, yra 276 MGL (37260 Lt).

T. V. nuteistas pagal BK 199 str. 1 d. 250 MGL dydžio (33750 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 65 str., 66 str. 2 d., į bausmę įskaičius T. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2009 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. lapkričio 26 d., nustatyta, kad baudos dydis, kurį jis turi sumokėti, yra 246 MGL (33210 Lt).

A. B. nuteistas pagal BK 199 str. 1 d. 100 MGL dydžio (13500Lt ) bauda. Vadovaujantis BK 65 str., 66 str. 2 d., į bausmę įskaičius A. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2009 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. lapkričio 26 d., nustatyta, kad baudos dydis, kurį jis turi sumokėti, yra 96 MGL (12960Lt).

E. Z. nuteistas pagal BK 199 str. 1 d. 100 MGL dydžio (13500Lt ) bauda. Vadovaujantis BK 65 str., 66 str. 2 d., į bausmę įskaičius E. Z. laikino sulaikymo laiką nuo 2009 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. lapkričio 26 d., nustatyta, kad baudos dydis, kurį jis turi sumokėti, yra 96 MGL (12960 Lt).

T. P. nuteistas pagal BK 199 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., prie šios bausmės pridėjus visą neatliktą 10 MGL dydžio baudą, paskirtą Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 10 MGL dydžio (13500 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., konfiskuotos nusikaltimo priemonės – nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonai ir jų priedai. Taip pat konfiskuotas nuteistajam T. V. priklausantis automobilis ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš nuteistųjų S. A., T. V., A. B., T. P. ir E. Z. nuspręsta išieškoti valstybei po 30,08 Lt proceso išlaidų, susijusių su cigarečių naikinimu ir transportavimu į naikinimo vietą.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistieji S. A., T. V., A. B., T. P. ir E. Z. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe padarė kontrabandą. Teismas nustatė, kad šią nusikalstamą veiką jie padarė tokiomis aplinkybėmis.

Žemesnės instancijos teismas

S. A. nuteistas už tai, kad kartu su T. V. subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš A. B., E. Z., T. P. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, sunkiam nusikaltimui – kontrabandai – daryti, parengė nusikalstamą veiką bei priemones, vadovavo ir koordinavo jos narių veiklą, paskirstydamas kiekvienam grupės nariui tam tikrą vaidmenį, ir tokiu būdu organizavo kontrabandą iš Rusijos Federacijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šią nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis.

S. A. 2009 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje susitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kad šis per Skirvytės upę, Šilutės rajone, Rusnės saloje iš Rusijos Federacijos kranto į Lietuvos teritoriją atplukdytų 10 dėžių cigarečių ,,Saint George Lights“ ir gintaro. Po to S. A. kartu su T. V. parengė nusikalstamos veikos – kontrabandos – gabenimo planą. S. A. turėjo suderinti kontrabandos atgabenimą iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respublikos teritoriją Skirvytės upe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, esančiu Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, o T. V. turėjo surasti automobilį bei asmenis, kurie gabens kontrabandinį krovinį ir kurie stebės aplinką ir kontrabandinio krovinio gabenimo prieigas, kad galėtų laiku įspėti kitus organizuotos grupės narius ir jų nesulaikytų pareigūnai. S. A. 2009 m. lapkričio 24 d., 13.46 val., mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini),, susisiekė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, esančiu Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, ir susitarus, kad 16 val. kontrabandinis krovinys – 10 dėžių cigarečių ,,Saint George Lights“ ir gintaras – Skirvytės upe iš Rusijos Federacijos bus atgabenti į Lietuvos Respublikos teritoriją, Šilutės r. Rusnės salą, jis 13.47 val. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), informavo T. V. apie šį susitarimą. S. A. nurodymu apie 16 val. T. V. automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Šilutės r. Gaidelių k. į įvykio vietą – Šilutės r. Rusnės salą, prie Skirvytės upės trečiosios krantinės nuvežė paties T. V. pakviestus bendrininkus – E. Z. ir T. P.. T. V. grįžus į Šilutės r. Gaidelių k., tolimesniam cigarečių bei gintaro gabenimui ir perdavus minėtą automobilį A. B., jis kartu su T. V. automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į Šilutės r. Rusnės mstl., kur S. A. mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje esančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir derino, kad pastarasis Skirvytės upe iš Rusijos Federacijos kranto į Lietuvos teritoriją atplukdytų 10 dėžių cigarečių ,,Saint George Lights“ ir gintaro. Vykdant išankstinį susitarimą, Šilutės r., Rusnės saloje, Skirvytės upe, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, trečios krantinės gale, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš Rusijos Federacijos teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą, tempdamas paskui save virvę bei prie jos pririštus ryšulius, atgabeno krovinį, kurio bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, buvo 59287 Lt, tai yra 5000 pakelių cigarečių ,,Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 30 442,00 Lt – ir dvi kuprines su gintaru: 4777 Lt vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 8,870 kg gintaro, kurio frakcijos dydis nuo 2 iki 20 g, 13839 Lt vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 15,405 kg gintaro, kurio frakcijos dydis nuo 20 g iki 100 g, ir 6,845 kg apdoroto gintaro, kurio vertė 10229 Lt, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Vykdydami S. A. duodamus nurodymus mobiliojo ryšio telefonu per T. V., T. P. kartu su E. Z. paėmė atgabentą krovinį ir kartu su į įvykio vietą atvažiavusiu A. B. nešė cigarečių dėžes į A. B. vairuojamą ir cigarečių gabenimui paruoštą automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilį sukrovė 4 dėžes. 2009 m. lapkričio 24 d., 19.45 val., įvykio vietoje VSAT prie LR VRM Pagėgių rintinės pareigūnai sulaikė A. B. ir automobilį „Opel Vectra“ su jame buvusiomis cigarečių dėžėmis, o kiti bendrininkai iš įvykio vietos pabėgo.

T. V. nuteistas už tai, kad kartu su S. A. subūrė organizuotą grupę iš A. B., E. Z., T. P. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, sunkiam nusikaltimui – kontrabandai – daryti, parengė nusikalstamą veiką bei priemones, vadovavo ir koordinavo jos narių veiklą, paskirstydamas kiekvienam grupės nariui tam tikrą vaidmenį, ir tokiu būdu organizavo kontrabandą iš Rusijos Federacijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šią nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis.

S. A. 2009 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, susitarus su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kad šis per Skirvytės upę, Šilutės r. Rusnės saloje iš Rusijos Federacijos kranto į Lietuvos teritoriją atplukdytų 10 dėžių cigarečių ,,Saint George Lights“ ir gintaro, T. V. kartu su S. A. parengė nusikalstamos veikos – kontrabandos – gabenimo planą. T. V. turėjo surasti automobilį bei asmenis, kurie gabens kontrabandinį krovinį ir kurie stebės aplinką ir kontrabandinio krovinio gabenimo prieigas, kad galėtų laiku įspėti kitus organizuotos grupės narius ir jų nesulaikytų pareigūnai, o S. A. turėjo suderinti kontrabandos atgabenimą iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respublikos teritoriją Skirvytės upe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, esančiu Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje. S. A. 2009 m. lapkričio 24 d., 13.46 val., susisiekus mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini),, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, esančiu Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, ir susitarus, kad 16 val. kontrabandinis krovinys – 10 dėžių cigarečių ,,Saint George Lights“ ir gintaras – Skirvytės upe iš Rusijos Federacijos bus atgabenti į Lietuvos Respublikos teritoriją Šilutės r. Rusnės salą, T. V. 13.47 val. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), gavo informaciją iš S. A. apie šį susitarimą ir, S. A. nurodymu, apie 16 val. automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė iš Šilutės r. Gaidelių kaimo į įvykio vietą – Šilutės rajoną, Rusnės salą, prie Skirvytės upės trečiosios krantinės T. V. pakviestus bendrininkus – E. Z. ir T. P.. Po to T. V. grįžo į Šilutės r. Gaidelių k. ir tolimesniam cigarečių ir gintaro gabenimui perdavė minėtą automobilį A. B.. T. V. kartu su S. A. automobiliu PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į Šilutės r. Rusnės mstl., kur S. A. mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje esančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir derino, kad pastarasis Skirvytės upe iš Rusijos Federacijos kranto į Lietuvos teritoriją atplukdytų 10 dėžių cigarečių ,,Saint George Lights“ ir gintaro. Vykdant išankstinį susitarimą, Šilutės r. Rusnės saloje, Skirvytės upe, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, trečios krantinės gale, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš Rusijos Federacijos teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą, tempdamas paskui save virvę bei prie jos pririštus ryšulius, atgabeno krovinį, kurio bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, buvo 59287 Lt, tai yra – 5000 pakelių cigarečių ,,Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 30 442,00 Lt, ir dvi kuprines su gintaru: 4777 Lt vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 8,870 kg gintaro, kurio frakcijos dydis nuo 2 iki 20 g, 13839 Lt vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 15,405 kg gintaro, kurio frakcijos dydis nuo 20 g iki 100 g, ir 6,845 kg apdoroto gintaro, kurio vertė 10229 Lt, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Vykdydami S. A. duodamus nurodymus mobiliojo ryšio telefonu per T. V., T. P. kartu su E. Z. paėmė atgabentą krovinį ir kartu su į įvykio vietą atvažiavusiu A. B. nešė cigarečių dėžes į A. B. vairuojamą ir cigarečių gabenimui paruoštą automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilį sukrovė 4 dėžes. 2009 m. lapkričio 24 d., 19.45 val., įvykio vietoje VSAT prie LR VRM Pagėgių rintinės pareigūnai sulaikė A. B. ir automobilį „Opel Vectra“ su jame buvusiomis cigarečių dėžėmis, o kiti bendrininkai iš įvykio vietos pabėgo.

A. B. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su S. A., T. V., E. Z., T. P. ir kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šią nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis. 2009 m. lapkričio 24 d., apie 16 val., tiksliau nenustatytu laiku, S. A. mobiliojo ryšio telefonu davus nurodymus grupės bendrininkams per T. V., kuris, vykdydamas S. A. nurodymus dėl kontrabandinio krovinio gabenimo ir įvykio vietos stebėjimo, į įvykio vietą – Šilutės r. Rusnės salą, prie Skirvytės upės trečiosios krantinės, 2010 m. lapkričio 24 d., apie 16 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė E. Z. ir T. P.. Po to A. B. tolimesniam cigarečių ir gintaro gabenimui paėmė minėtą automobilį iš T. V. ir juo vyko į įvykio vietą. T. V. kartu su S. A. automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į Šilutės r. Rusnės mstl., kur S. A. mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje esančiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir susitarė, kad pastarieji Skirvytės upe iš Rusijos Federacijos kranto į Lietuvos teritoriją atplukdytų 10 dėžių cigarečių ,,Saint George Lights“ ir gintaro, ir, vykdant išankstinį susitarimą, Šilutės r. Rusnės saloje, Skirvytės upės, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, trečios krantinės gale, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, iš Rusijos Federacijos teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą, tempdamas paskui save virvę bei prie jos pririštus ryšulius, atplukdė krovinį, kurio bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, buvo 59287 Lt, tai yra 5000 pakelių cigarečių ,,Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 30 442,00 Lt, ir dvi kuprines su gintaru: 4777 Lt vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 8,870 kg gintaro, kurio frakcijos dydis nuo 2 iki 20 g, 13839 Lt vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 15,405 kg gintaro, kurio frakcijos dydis nuo 20 g iki 100 g, ir 6,845 kg apdoroto gintaro, kurio vertė 10229 Lt, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Vykdydamas S. A. duodamus nurodymus telefonu per T. V., A. B. atvairavo į įvykio vietą cigarečių gabenimui paruoštą automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o T. P. kartu su E. Z. paėmė su virve atplukdytą krovinį ir kartu su į įvykio vietą atvažiavusiu A. B. nešė cigarečių dėžes į minėtą automobilį „Opel Vectra“. Į automobilį sukrovus 4 dėžes, 2009 m. lapkričio 24 d., 19.45 val. įvykio vietoje VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės pareigūnai sulaikė A. B. ir automobilį „Opel Vectra“ su jame buvusiomis cigarečių dėžėmis, o kiti bendrininkai iš įvykio vietos pabėgo.

T. P. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su S. A., T. V., A. B., E. Z. ir kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šią nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis. 2009 m. lapkričio 24 d., apie 16 val., tiksliau nenustatytu laiku, S. A. mobiliojo ryšio telefonu davus nurodymus grupės bendrininkams per T. V., kuris, vykdydamas S. A. nurodymus dėl kontrabandinio krovinio gabenimo ir įvykio vietos stebėjimo, į įvykio vietą Šilutės r. Rusnės salą, prie Skirvytės upės trečiosios krantinės 2010 m. lapkričio 24 d., apie 16 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė E. Z. ir T. P., ir tolimesniam cigarečių ir gintaro gabenimui perdavė minėtą automobilį A. B.. Po to T. V. kartu su S. A. automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į Šilutės r. Rusnės mstl., kur S. A. mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje esančiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir susitarė, kad pastarieji Skirvytės upe iš Rusijos Federacijos kranto į Lietuvos teritoriją atplukdys 10 dėžių cigarečių ,,Saint George Lights“ ir gintaro. Vykdant išankstinį susitarimą, Šilutės r. Rusnės saloje, Skirvytės upės, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, trečios krantinės gale, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš Rusijos Federacijos teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą, tempdamas paskui save virvę bei prie jos pririštus ryšulius, atplukdė krovinį, kurio bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, buvo 59287 Lt, tai yra 5000 pakelių cigarečių ,,Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 30 442 Lt, ir dvi kuprines su gintaru: 4777 Lt vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 8,870 kg gintaro, kurio frakcijos dydis nuo 2 iki 20 g, 13839 Lt vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 15,405 kg gintaro, kurio frakcijos dydis nuo 20 g iki 100 g, ir 6,845 kg apdoroto gintaro, kurio vertė 10229 Lt, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Vykdydami S. A. duodamus nurodymus telefonu per T. V., A. B. atvairavo į įvykio vietą cigarečių gabenimui paruoštą automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o T. P. kartu su E. Z. paėmė virvės pagalba atplukdytą krovinį ir kartu su į įvykio vietą atvažiavusiu A. B. nešė cigarečių dėžes į minėtą automobilį „Opel Vectra“. Į automobilį sukrovus 4 dėžes, 2009 m. lapkričio 24 d., 19.45 val., įvykio vietoje VSAT prie LR VRM Pagėgių rintinės pareigūnai sulaikė A. B. ir automobilį „Opel Vectra“ su jame buvusiomis cigarečių dėžėmis, o kiti bendrininkai iš įvykio vietos pabėgo.

E. Z. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su S. A., T. V., A. B., T. P. ir kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šią nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis.

2009 m. lapkričio 24 d., apie 16 val., tiksliau nenustatytų laiku, S. A. mobiliojo ryšio telefonu davus nurodymus grupės bendrininkams per T. V., kuris vykdydamas S. A. nurodymus dėl kontrabandinio krovinio gabenimo ir įvykio vietos stebėjimo, į įvykio vietą Šilutės r. Rusnės salą, prie Skirvytės upės trečiosios krantinės, 2010 m. lapkričio 24 d., apie 16 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė E. Z. ir T. P. ir tolimesniam cigarečių ir gintaro gabenimui perdavė minėtą automobilį A. B.. Po to T. V. kartu su S. A. automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į Šilutės r. Rusnės mstl., kur S. A. mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje esančiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir susitarė, kad pastarieji Skirvytės upe iš Rusijos Federacijos kranto į Lietuvos teritoriją atplukdys 10 dėžių cigarečių ,,Saint George Lights“ ir gintaro. Vykdant išankstinį susitarimą, Šilutės r. sav., Rusnės saloje, Skirvytės upės, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, trečios krantinės gale, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš Rusijos Federacijos teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą, tempdamas paskui save virvę bei prie jos pririštus ryšulius, atplukdė krovinį, kurio bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, buvo 59287 Lt, tai yra 5000 pakelių cigarečių ,,Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 30 442,00 Lt, ir dvi kuprines su gintaru: 4777 Lt vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 8,870 kg gintaro, kurio frakcijos dydis nuo 2 iki 20 g, 13839 Lt vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 15,405 kg gintaro, kurio frakcijos dydis nuo 20 g iki 100 g, ir 6,845 kg apdoroto gintaro, kurio vertė 10229 Lt, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Vykdydami S. A. duodamus nurodymus telefonu per T. V., A. B. atvairavo į įvykio vietą cigarečių gabenimui paruoštą automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o E. Z. kartu su T. P. paėmė su virvės pagalba atplukdytą krovinį ir kartu su į įvykio vietą atvažiavusiu A. B. nešė cigarečių dėžes į minėtą automobilį „Opel Vectra“. Į automobilį sukrovus 4 dėžes, 2009 m. lapkričio 24 d., 19.45 val., įvykio vietoje VSAT prie LR VRM Pagėgių rintinės pareigūnai sulaikė A. B. ir automobilį „Opel Vectra“ su jame buvusiomis cigarečių dėžėmis, o kiti bendrininkai iš įvykio vietos pabėgo.

Šalies argumentai

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl dalies nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtų bausmių ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų. Teismas nepagrįstai nustatė visų nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Prisipažinimas laikomas savanorišku, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymų nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, kiek jie prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (LAT nutartis byloje 2K-91/2009). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų nusikalstamų veikų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Vertinant kaltininko parodymus, taip pat svarbu nustatyti, kiek jie prisideda prie teisingo sprendimo priėmimo byloje (LAT nutartis byloje 2K-193/2010). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Iš bylos matyti, kad nuteistieji S. A. ir T. V., sulaikyti po nusikaltimo padarymo ir apklausiami kaip įtariamieji, kaltais neprisipažino. S. A. parodė, kad jokios kontrabandos gabenime nedalyvavo, o į Rusnės miestelį atvyko vienas pirkti žuvies ir ten susitiko pažįstamą T. V.. Dalyvavimą kontrabandoje neigė ir T. V.. Nors vėliau šie nuteistieji parodymus pakeitė ir kaltę jau pripažino, tačiau tai negali būti pripažįstama jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes jie prisipažino ne laisva valia, o tik dėl surinktų įrodymų. Teismas nuosprendyje rėmėsi nuteistųjų S. A. ir T. V. parodymais, duotais teisme ir dalimi jų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Tačiau sprendžiant lengvinančios aplinkybės pripažinimo klausimą, nebuvo remtasi tais šių nuteistųjų parodymais, kuriuose jie kaltais neprisipažino, o teismas visiškai nepasisakė, dėl kokių priežasčių šiais parodymais nesirėmė ir nevertino jų kaip teisiškai reikšmingų ar nereikšmingų. Iš bylos matosi, kad nuteistasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltu dėl nusikaltimo padarymo prisipažino, tačiau 2009 m. lapkričio 25 d. įtariamojo apklausos metu jis parodė, kad nusikaltimą padarė kartu su nepažįstamais asmenimis. Vėlesnių apklausų metu jis jau parodė, kad dalyvauti nusikaltimo daryme jam pasiūlė T. V., taip pat nurodė ir kitus asmenis. Tačiau tai negali būti pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes jis prisipažino ne laisva valia, o tik dėl surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Teismų praktikoje laikoma, kad savanoriškas prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos, padarytos kartu su bendrininkais, pripažįstamas tik tada, kai kaltininkas atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Šiuo atveju akivaizdu, kad nuteistasis A. B. sąmoningai nuslėpė tyrimui reikšmingas aplinkybes, davė melagingus parodymus, tvirtindamas, kad nusikaltimą padarė su nepažįstamais asmenimis. Taip jis siekė padėti savo bendrininkams išvengti baudžiamosios atsakomybės. Aplinkybių visuma rodo, kad A. B. nebuvo nuoširdus, neišgyveno dėl padaryto nusikaltimo ir nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių.

Nuteistasis T. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad T. V. paprašytas, su E. Z. nuvyko pas jį į namus, kur T. V. pasiūlė užsidirbti pinigų, nurodydamas, kad reikės Rusnėje pakrauti į automobilį krovinį, kuris bus atplukdytas iš Rusijos. Atvykus prie Skirvytės upės, matė iš Rusijos atplaukiantį žmogų, padėjo iš vandens ištempti dėžes ir dvi kuprines, suprato, kad dalyvauja kontrabandoje, t. y. cigarečių gabenime. Tačiau teisme šis nuteistasis jau parodė, kad nežinojo, koks krovinys buvo, manė, kad gabenamos žuvys. Be to, jis ėmė tvirtinti, kad nežinojo, jog krovinys bus atgabentas iš Rusijos, nesuprato, kad per tokią mažą upę eina valstybės siena. BK 199 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia – asmuo turi suvokti, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinės kontrolei daiktus, tačiau jų nepateikia, ir to nori. Taigi, T. P., teisme pakeitęs parodymus ir ėmęs tvirtinti, kad apskritai nesuvokė, jog daiktai, kuriuos jis pats padėjo ištraukti iš upės ir sukrauti į automobilį, buvo gabenami kontrabanda, iš esmės paneigė savo kaltę. Tokie nuteistojo T. P. teiginiai nepagrįsti ir prieštarauja ne tik jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, bet ir kitiems byloje esantiems įrodymams, ir teismas, įvertinęs visus šio nuteistojo parodymus bei kitus įrodymus, pagrįstai pripažino T. P. kaltu. Tačiau aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad T. P. teisme savo kaltės nepripažino ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai nesigailėjo, todėl ir nebuvo pagrindo pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Analizuojant nuteistojo E. Z. parodymus, matyti, kad jie buvo nenuoseklūs ir keičiami ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme. Pirmosios apklausos metu jis neneigė dalyvavęs nusikaltimo padaryme, tačiau buvo nenuoširdus ir melagingai parodė apie savo padarytus veiksmus, kad tik stebėjo aplinką, taip pat sąmoningai nenurodė kitų nusikaltimo padaryme dalyvavusių asmenų, išskyrus T. V.. Vėliau jau nurodė, kad kartu su kitais padėjo traukti dėžes iš vandens ir krauti į automobilį. Teisme E. Z., kaip ir T. P., parodė, kad nežinojo, jog krovinys bus atgabentas iš Rusijos, kad per tokią mažą upę eina Lietuvos valstybės siena. Kad E. Z. parodymai buvo teisingi tie, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, konstatavo ir teismas. Taigi, E. Z. tyrimo pradžioje klaidino pareigūnus, o teisme iš viso ėmė neigti savo kaltę. Šios aplinkybės rodo, kad ir nuteistasis E. Z. buvo nenuoširdus, savo kaltės nepripažino ir dėl to nuoširdžiai nesigaili, todėl ir jo BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažinti nebuvo pagrindo.

Aptarti bylos duomenys taip pat rodo, kad teismo išvados, jog T. P. ir E. Z. prisipažino kaltais padarę nusikaltimą, neatitinka bylos aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagrįstai nustatė visų nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupe. Tačiau nepagrįstai nustačius nuteistųjų A. B., T. P. ir E. Z. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, šiems nuteistiesiems buvo neteisingai paskirtos bausmės. Nepagrįstas atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymas buvo viena iš pagrindinių per švelnių bausmių paskyrimo šiems nuteistiesiems priežasčių. Be atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimo teismas atsižvelgė į ankstesnius teistumus, patraukimą administracinėn atsakomybėn, vaidmenį nusikaltimo padaryme ir E. Z. charakteristiką. Tačiau teismas neįvertino kitų BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad minėtų nuteistųjų vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo pagrindinis. A. B., T. P. ir E. Z. buvo nusikalstamos veikos vykdytojai. Kiekvieno bendrininkavimo atveju vykdytojui tenka ypatingas vaidmuo – jis realizuoja nusikalstamus visų bendrininkų ketinimus. Vertinant visų nusikaltime dalyvavusių asmenų vaidmenį, indėlį ir pavojingumo laipsnį, nusikaltimo organizatorių veika neabejotinai buvo labiau pavojinga nei vykdytojų, tačiau A. B., T. P. ir E. Z. vaidmuo šioje nusikalstamoje veikoje jokiu būdu nebuvo pagalbinis. Todėl teismo išvada, kad jų veikos nebuvo pagrindinės, yra nepagrįsta.

BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, pagal BK 58 str. 2 d. nuostatas, organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams. Nuteistieji A. B., T. P. ir E. Z. padarė sunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimui buvo gerai pasiruošta (tam naudotas iš anksto kontrabandos gabenimui paruoštas automobilis, bendrininkų veiksmai buvo koordinuojami naudojantis ryšio priemonėmis – telefonais). Kontrabanda gabento krovinio vertė beveik du kartus viršijo minimalų baudžiamojo įstatymo numatytą dydį, nusikaltimu buvo padaryta žala ekonomikai, pažeista verslo tvarka, buvo išvengta sumokėti daugiau negu 30000 Lt mokesčių į valstybės biudžetą. Nuteistieji veikė dėl savanaudiškų paskatų. Visa tai rodo didesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. A. B. anksčiau teistas du kartus, teistumas išnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių nėra. T. P. nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą. 2008 m. ikiteisminis tyrimas dėl jo padarytos nusikalstamos veikos buvo nutrauktas įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Tačiau po tos veikos padarymo savo gyvenimo būdo nepakeitė ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas dėl 2009 m. lapkričio 24 d. padaryto sunkaus nusikaltimo. 2010 m. sausio 4 d. jis buvo nuteistas už dar vieno BK 184 str. 1 d. (turi būti BK 284 str. 1 d.) numatyto tyčinio nusikaltimo padarymą. Tai rodo, kad jis linkęs nusikalsti, o anksčiau taikytos bausmės šio asmens nekeičia. Taip pat jis baustas ir administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudų nesumokėjo, jų išieškoti priverstine tvarka nėra galimybės. Yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių nėra. E. Z. neteistas ir nebaustas administracine tvarka, nors yra darbingas, bet niekur nedirba. Charakterizuojamas teigiamai. Yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių nėra. Dėl nurodytų aplinkybių galima teigti, kad teismas netinkamai vadovavosi bausmių individualizavimo principu, neatsižvelgė į visus BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus ir A. B., T. P. bei E. Z. paskyrė neteisingas, aiškiai per švelnias bausmes. A. B. ir E. Z. turi būti skiriamos didesnio dydžio baudos, o A. P. skiriama griežtesnė laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 72 str. 2 d. 3 p. nuostatas iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti materialinę vertę turintys daiktai turi būti konfiskuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 8.1 p. išaiškinta kad kontrabandos dalykas ir už ją gauti pinigai bei kiti materialinę vertę turintys daiktai turi būti konfiskuojami BK 72 str. 2 d. 3 p. pagrindu. BPK 94 str. 1 d. numato, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą turi būti išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, klausimas. Šio BPK straipsnio 1 d. 1 p. nurodyta, kad nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 str. nurodytus požymius, turi būti konfiskuoti. Šioje byloje įvykio vietoje buvo paimtos ne tik cigaretės, bet ir 31,12 kg gintaro, o priėmęs nuosprendį teismas konstatavo, kad šis gintaras buvo kontrabandos dalykas. Šioje byloje baigiamosiose kalbose prokuroras prašė nusikaltimo dalyką – gintarą konfiskuoti, tačiau teismas šių daiktų likimo neišsprendė, ir šie kontrabanda gabenti daiktai iki šiol saugomi VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinėje. Kadangi gintaras yra kontrabandos dalykas ir jis atitinka BK 72 str. numatytų konfiskuotinų daiktų kategoriją, jis turi būti konfiskuotas.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, prokuroro nutarimu buvo laikinai apribota S. A. nuosavybės teisė į žemės sklypą. Teismas nuosprendžiu S. A. turto nekonfiskavo, tačiau taip pat neišsprendė klausimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo. BPK 151 str. 8 d. numato, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas turi būti panaikintas.

Prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti. Nuteistajam A. B. pagal BK 199 str. 1 d. paskirti 180 MGL dydžio (23400 Lt) baudą. Į bausmę įskaityti sulaikyme būtą laiką nuo 2009 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. lapkričio 26 d. ir nustatyti, kad baudos dydis, kurį nuteistasis turi sumokėti, yra 176 MGL (22880 Lt).

E. Z. pagal BK 199 str. 1 d. paskirti 170 MGL dydžio (22100 Lt) baudą. Į bausmę įskaityti sulaikyme būtą laiką nuo 2009 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. lapkričio 26 d. ir nustatyti, kad baudos dydis, kurį nuteistasis turi sumokėti, yra 166 MGL (21580 Lt).

T. P. pagal BK 199 str. 1 d. paskirti 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams bei 10 MGL dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Pašalinti nuosprendžio dalį, kurioje konstatuota, kad S. A., T. V., A. B., T. P. ir E. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kontrabandos dalyką – 31,12 kg gintaro konfiskuoti. Prokuroro 2010 m. liepos 24 d. nutarimu paskirtą laikiną S. A. nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausantį žemės sklypą panaikinti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl per griežtos bausmės paskyrimo. Jis sutinka su tuo, kad teismas pagrįstai jį nuteisė pagal BK 199 str. 1 d., tačiau netinkamai įvertino jo asmenybę, jo, kaip bendrininko, vaidmenį nusikaltimo padaryme ir paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. BK 41 str. 2 d. nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį. BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Buvo neatsižvelgta į tai, kad jo vaidmuo šio nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, jis yra dirbantis ir turi galimybę atlikti baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą kitos rūšies bausmę – baudą. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, yra pagrindas jį nubausti švelniau, t. y. paskirti tokią pačią bausmę - baudą, kaip ir kitiems nuteistiesiems. Artimiausiu metu jis ketina sumokėti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. nuosprendžiu paskirtą baudą. Prašo nuosprendį pakeisti ir už padarytą nusikaltimą paskirti jam baudą.

Nuteistasis E. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl to, kad jam nuosprendžiu paskirtą bausmę – baudą jis turi sumokėti iš karto po nuosprendžio įsiteisėjimo. Jis pagrįstai pripažintas kaltu, kad veikdamas organizuota grupe per Lietuvos Respublikos sieną neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, ir nuteistas pagal BK 199 str. 1 d. Jo turtinė padėtis neleidžia jam iš karto po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti visą jam paskirtą baudą. Todėl mano, kad teismas, atsižvelgdamas į jo asmenybę, turi teisę nustatyti baudos sumokėjimo terminą. Prašo pakeisti nuosprendį nustatant kiek galima ilgesnį terminą baudai sumokėti.

Teismo posėdyje prokuroras prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistųjų A. P. ir E. Z. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis E. Z. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Jo gynėjas prašo nuteistojo E. Z. apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro skundą patenkinti iš dalies. Sutinka tik su šio skundo dalimi dėl S. A. laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo, kitoje dalyje prokuroro apeliacinį skundą prašo atmesti. Nuteistasis A. B. ir jo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo A. P. gynėja prašo jos ginamojo A. P. apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistųjų S. A. ir T. V. gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą patenkinti tik toje dalyje, kurioje prašoma panaikinti laikiną S. A. nuosavybės teisės apribojimą. Kitoje dalyje prokuroro apeliacinį skundą prašo atmesti.

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas tenkinamas, prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo E. Z. apeliacinis skundas atmetamas. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtų bausmių, teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl netinkamo kitų nuosprendžio klausimų išsprendimo (BPK 328 str. 1-4 p.).

S. A., T. V., A. B., T. P. ir E. Z. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 199 str. 1 d. už tai, kad veikdami organizuota grupe padarė cigarečių ir gintaro kontrabandą. Nuosprendyje išdėstyti jų kaltę patvirtinantys įrodymai. Iš paduotų apeliacinių skundų turinio matosi, kad juose įrodymų vertinimas, nuteistųjų kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas neginčijami. Nors prokuroro apeliaciniame skunde nuosprendį pakeisti prašoma visais BPK 328 str. numatytais pagrindais, šiame skunde nesutinkama tik su A. B., T. P. bei E. Z. paskirtomis bausmėmis, taip pat su teismo išvadomis ir baudžiamojo įstatymo taikymu nustatant nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Dar prašoma konfiskuoti kontrabandos dalyku buvusius daiktus ir išspręsti procesinės prievartos priemonės taikymo klausimą. Tuo tarpu nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde prašo tik paskirti jam švelnesnės rūšies bausmę, o nuteistasis E. Z. savo skunde prašo nustatyti įmanomai ilgesnį baudos sumokėjimo terminą. Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, kolegija šią bylą ir skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Prokuroro apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino kontrabandos padarymą veikiant bendrininkų grupe. Iš tikrųjų visų nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė organizuota grupe (BK 60 str. 1 d. 2 p.). Tuo tarpu visų nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad teismo išvada dėl nuteistųjų T. P. ir E. Z. prisipažinimo kaltais teisiamajame posėdyje neatitinka bylos aplinkybių, be to, visi nuteistieji, išskyrus T. P., ikiteisminio tyrimo pradžioje iš pradžių neigė savo kaltę, o vėliau prisipažino kaltais ne savo noru, o dėl kitų surinktų įrodymų, jų prisipažinimas nenuoširdus. Todėl prašo nuosprendžio dalį, kuria visiems nuteistiesiems pripažinta nurodyta jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, panaikinti. Šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Vadovaujantis BK 59 str. 1 d. 2 p., teismas gali pripažinti tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų, vienas iš kurių yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Visų nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas nustatė būtent šiuo pagrindu. Pagal galiojančią teisminę praktiką (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalga, LAT biuletenis ,,Teismų praktika“ Nr. 27), kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų neesminių neigia, teismai vertina, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jeigu kaltininko nusikalstama veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus arba iš dalies teisingus parodymus apie ją, siekdamas padėti išvengti atsakomybės kitam kaltinamajam ir kartu sušvelninti savo atsakomybę. Be to, teismai nepripažįsta, kad kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jei nustatytas tik prisipažinimas, bet nenustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiškiasi tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Jis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, o turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, kiek jie prisideda prie teisingo sprendimo byloje priėmimo. Visos šios baudžiamojo įstatymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.) nuostatos ir jų taikymą iliustruojanti konkrečiomis LAT kasacinėmis nutartimis jau įtvirtinta teisminė praktika plačiai ir išsamiai išdėstyta prokuroro apeliaciniame skunde. Tačiau tolesni prokuroro skundo argumentai, dėl kurių nesutinkama su teismo sprendimu pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kolegijos nuomone, yra nepagrįsti, nes jie ir prieštarauja baudžiamojo įstatymo nuostatoms bei galiojančiai teisminei praktikai, ir neatitinka faktinių šios bylos aplinkybių.

Iš bylos matosi, kad nuteistieji S. A. ir T. V. savo kaltę neigė tik pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje. Pirmą kartą apklausti įtariamaisiais 2009 m. lapkričio 25 d. jie abu dalyvavimą kontrabandoje kategoriškai paneigė. Tačiau jau kitą dieną apklausti papildomai, S. A. ir T. V. apklausų metu iš pradžių pareiškė, kad savo valia ir noru duos teisingus parodymus, o po to abu pilnai pripažino savo kaltę ir išsamiai išdėstė visas kontrabandos aplinkybes, nurodė nusikaltimo padaryme dalyvavusius asmenis ir, nebandydami sušvelninti savo padėties, atskleidė savo pačių, kaip nusikalstamos veikos organizatorių, vaidmenį nusikaltimo padaryme. S. A. parodė apie tai, kaip būdamas Kaliningrado srityje, dėl cigarečių ir gintaro kontrabandos susitarė su ten gyvenančiu vyriškiu vardu Jurijus ir kaip dėl konkrečių veiksmų organizuojant kontrabandą tarėsi su nuteistuoju T. V.. Tuo tarpu T. V. antrosios apklausos metu išsamiai parodė apie tai, kad, pasiūlius S. A., pats sutiko dalyvauti kontrabandoje, taip pat apie tai, kaip pats surado kitus nusikaltimo bendrininkus A. B., T. P. ir E. Z. ir jiems vadovavo paimant ir į automobilį kraunant per upę atplukdytas kontrabandines prekes. Prisipažinę kaltais S. A. bei T. V. savo parodymų nekeitė ir visų kitų ikiteisminiame tyrime vykusių apklausų metu, tai pripažįstama ir prokuroro apeliaciniame skunde. Nusikaltimo vietoje sulaikytas A. B. kaltu prisipažino jau 2009 m. lapkričio 25 d. pirmosios įtariamojo apklausos metu. Iš pradžių jis tik nenurodė savo bendrininkų, tačiau apklaustas įtariamuoju kitą dieną, t. y. 2009 m. lapkričio 26 d., taip pat ir vėlesnių apklausų metu A. B. irgi išsamiai išdėstė visas jam žinomas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nuteistasis E. Z., pirmą kartą apklaustas įtariamuoju 2009 m. lapkričio 27 d., kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad nusikaltimo vietoje tik stebėjo aplinką, bet pats kontrabandinių prekių nekrovė į automobilį. Tačiau visų kitų apklausų metu E. Z. irgi teisingai nurodė tiek savo paties, tiek savo bendrininkų veiksmus. Tuo tarpu nuteistasis T. P. nuo pirmosios 2009 m. lapkričio 27 d. vykusios apklausos, o po to ir viso ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino pilnai ir davė teisingus bei išsamius parodymus apie visas jam žinomas nusikaltimo aplinkybes. Pažymėtina dar ir tai, kad prokuroro surašytame kaltinamajame akte buvo nurodyta kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. Prokuroras padarė išvadą, kad T. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Iš bylos taip pat matosi, kad visi nuteistieji savo kaltę pripažino ir teisme. Iš teisiamojo posėdžio protokolų matosi, kad prokurorui perskaičiuos kaltinamąjį aktą, visi kaltinamieji teismui atsakė, kad jie savo kaltę pripažįsta pilnai. Apklausų teisme metu S. A., T. V. ir A. B. vėl parodė apie visas jiems žinomas bylos aplinkybes, savo kaltės neneigė, patvirtino, kad teisme perskaityti ankstesni jų parodymai yra teisingi. Apklausos teisme metu T. P. iš tikrųjų parodė apie tai, kad jis nežinojo, jog per tokią mažą upę eina valstybės siena, taip pat nežinojo, kokias prekes krauna, galvojo, kad tai gali būti žuvis. Tačiau T. P. irgi patvirtino, kad teisme perskaityti ankstesni jo parodymai yra teisingi, teisme dar kartą išdėstė jam žinomas bylos aplinkybes, taip pat parodė, jog labai gailisi, kad padarė nusikalstamą veiką. E. Z. teisme irgi išsamiai parodė apie tai, kaip krovė nežinomo plaukiko per upę atplukdytas dėžes, išdėstė ir kitas jam žinomas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Kaip ir T. P., E. Z. irgi parodė, kad jis nežinojo, kad valstybės siena eina upe. Jis pripažino, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje melavo, nes buvo išsigandęs. Teisme E. Z. parodė, kad nežinojo, kas buvo dėžėse, kurias jis krovė, taip pat parodė, kad pats kontrabandos, jo nuomone, negabeno, o tik padėjo. Tačiau atsakydamas į prokuroro užduotą klausimą E. Z. parodė, kad dėžes su cigaretėmis nešė nuo upės kranto iki automobilio, taip pat parodė, kad prisipažįsta dalyvavęs kontrabandoje. Iš bylos taip pat matosi, kad sakydami paskutinį žodį, visi kaltinamieji dar kartą nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad teisme T. P. ir E. Z. savo parodymus pakeitė, o parodę, kad jie nežinojo, kur yra Lietuvos Respublikos valstybės siena, ir nežinojo, koks krovinys buvo atplukdytas per upę, šie nuteistieji teisme ėmė neigti savo kaltę. Šiuos prokuroro skundo argumentus kolegija atmeta. Jau buvo nurodyta apie tai, kad prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikomi tokie kaltininko parodymai, kuriuose jis pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes. Apie tai, kad nusikaltimo įvykio vietoje Lietuvos Respublikos valstybės siena atitinka būtent Skirvytės upės farvaterį, nuteistieji iš tikrųjų tiksliai galėjo nežinoti. Tačiau jie suprato ir savo parodymais tai patvirtino, kad žinojo, jog krovinys į Lietuvą, parplukdant per upę, buvo atgabentas iš Rusijos, taip pat pripažino, jog žinojo, kad toks prekių gabenimas yra neteisėtas. Tuo tarpu su šių nuteistųjų parodymais apie tai, kad jie tiksliai nežinojo, kas yra per upę perplukdytose dėžėse, taip pat iš dalies galima sutikti. Byloje nustatyta, kad kontrabandos organizatoriai buvo nuteistieji S. A. ir T. V., tuo tarpu T. P., E. Z. ir A. B., nors teismas juos pagrįstai pripažino nusikaltimo vykdytojais, planuojant šią nusikalstamą veiką nedalyvavo ir nuteistojo T. V. buvo surasti tik konkrečiai užduočiai – priimti per upę perplukdytas dėžes ir sukrauti jas į automobilį. Nuteistasis S. A. teisme parodė, kad jis pats asmenų, kurie krovė cigaretes, nematė ir bendravo tik su T. V.. Tuo tarpu T. V. teisme parodė, kad A. B., T. P. ir E. Z. apie tai, kas gabenama per upę atplukdytose dėžėse, nežinojo. Kad nusikaltimo organizatoriai su iš esmės atsitiktinai surastais nusikaltimo vykdytojais detaliai neaptarinėjo nusikaltimo padarymo aplinkybių, taip pat tiksliai jų neinformavo, kas neteisėtai gabenama per upę atplukdytose dėžėse, yra visiškai suprantama, todėl šioje dalyje atmesti nuteistųjų, tiek nusikaltimo organizatorių, tiek ir vykdytojų, parodymus nėra pagrindo. Tačiau negalima sutikti su prokuroro skundo teiginiu, kad teisme T. P. ir E. Z. faktiškai ėmė neigti savo kaltę. Kontrabandos nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti. Šioje byloje tikrai nėra duomenų, kad T. P. ir E. Z. tiksliai žinojo apie per valstybės sieną gabenamų dėžių turinį, ypač apie tai, kad per upę buvo atplukdytas dar ir gintaro krovinys. Taip pat jie galėjo tiksliai nežinoti tikslaus per upę atplukdytų cigarečių kiekio, jų pavadinimų ir kitų smulkesnių kontrabandos nusikaltimo detalių. Tačiau jie ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme prisipažino kaltais, parodė, jog suprato, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje ir savo dalyvavimo kontrabandoje neneigė. T. P. ir E. Z. kaltę dalyvavus kontrabandoje patvirtina ne tik jų pačių parodymai, bet ir kiti įrodymai, todėl dėl jų kaltės abejonių nekyla. Šioje dalyje taip pat pažymėtina, kad prokuroro apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apie tariamą T. P. ir E. Z. neprisipažinimą kaltais grindžiami tik šių nuteistųjų parodymų ištraukomis. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad šie nuteistieji iš tikrųjų buvo nurodę apie kai kurias abejones dėl valstybės sienos linijos ar kontrabandos krovinio turinio, tačiau tų pačių apklausų metu, taip pat ir atsakydami į teismo ir prokuroro klausimus, T. P. ir E. Z. aiškiai parodė, kad suprato apie dalyvavimą kontrabandoje ir kad savo kaltę visiškai pripažįsta. Tai reiškia, kad T. P. ir E. Z. teisme savo parodymų iš esmės nepakeitė ir kad apklausų teisme metu pripažino visas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Todėl nuosprendyje teismas padarė pagrįstą išvadą, kad T. P. ir E. Z., kaip ir kiti nuteistieji, prisipažino kaltais dalyvavę kontrabandoje, tuo tarpu prokuroro apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad ši teismo išvada neatitinka bylos aplinkybių, yra nepagrįsti ir atmetami.

Prokuroro skundo argumentai apie tai, kad nuteistieji prisipažino ne savo noru, o dėl kitų surinktų įrodymų, taip pat apie tai, kad nebuvo nustatytas nuteistųjų nuoširdus gailėjimasis, kolegija taip pat atmeta. Skunde nurodoma, kad nuosprendyje teismas rėmėsi nuteistųjų parodymais, kuriuos jie davė ne tik teisminio nagrinėjimo, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, be to, nuosprendyje nebuvo aptarta, kodėl nebuvo remiamasi tais parodymais, kuriuose nuteistieji savo kaltę neigė arba kaltais prisipažino tik iš dalies. Tokie prokuroro skundo argumentai visiškai nepagrįsti. Teisme nuteistieji patys pripažino, kad pirmųjų apklausų metu jų parodymai buvo neteisingi, paaiškino, kodėl iš pradžių savo kaltę neigė arba prisipažino kaltais tik iš dalies. Tuo tarpu vėlesnių ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nuteistųjų parodymai buvo išsamūs ir vieni kitus papildantys, atitiko kitais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes, todėl dėl tų parodymų patikimumo teismui jokių abejonių neiškilo. Pažymėtina dar ir tai, kad pagal BPK 20 str. reikalavimus parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui arba prokurorui, teisme įrodymais iš viso nepripažįstami. Todėl šiuo konkrečiu atveju nuosprendyje aptarinėti, kodėl atmetami nuteistųjų patys pirmieji parodymai, o kodėl tikima ir remiamasi jų vėlesniais parodymais, nebuvo nei įstatyminio pagrindo, nei reikalo. Iš nuosprendžio matosi, kad jame teismas iš tikrųjų išdėstė nuteistųjų parodymus, duotus ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nuosprendyje nurodyta ir apie tai, kad perskaityti ankstesni nuteistųjų parodymai yra išsamesni, jais teismas tiki, nes tie parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes. Nepaisant to, daryti išvadą, kad nuteistieji teisme būtų bandę parodymus keisti arba būtų atsisakę išsamiau nurodyti nusikaltimo padarymo aplinkybes, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo. Priešingai, iš bylos matosi, kad šiuo atveju pats teismas įrodymų tyrimą atliko nesilaikydamas kai kurių BPK reikalavimų, tačiau už tai ir atsakingas yra pats teismas. BPK 272 str. 3 d. nurodyta, kad kaltinamojo apklausa pradedama teisiamojo posėdžio pirmininko pasiūlymu duoti parodymus apie kaltinimą ir kaltinamajam žinomas bylos aplinkybes. BPK 275 str. 1 d. 3 d. nurodoma apie tai, kad užduoti klausimus teisme apklausiamiems kaltinamiesiems turi teisę ir kiti proceso dalyviai, taip pat ir prokuroras, tuo tarpu teisėjai apklausiamiems asmenims turi teisę užduoti klausimus bet kuriuo įrodymų tyrimo metu. BPK 276 str. numato galimybę perskaityti kaltinamojo pirmiau duotus parodymus, tačiau teisiamajame posėdyje tokie parodymai gali būti perskaityti ne bet kada, o tik konkrečiais BPK 276 str. 1 d. 1- 3 p. numatytais atvejais. Pirmiau duoti parodymai gali būti perskaitomi ir tais atvejais, kai kaltinamasis teisme atsisako arba vengia duoti parodymus, pareiškia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus arba kai duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme. Iš bylos matosi, kad šių BPK reikalavimų teisme apklausiant kaltinamuosius buvo laikomasi tik iš dalies, tai patvirtina teisiamojo posėdžio protokolai. Iš jų matosi, kad nuteistiesiems vos tik pradėjus duoti parodymus, iš karto buvo perskaitomi jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tai buvo daroma nesant jokių BPK 276 str. 1 d. numatytų pagrindų. Perskaičius anksčiau duotus parodymus, nuteistieji patvirtino, kad jie yra teisingi. Tik po to nuteistiesiems klausimus uždavinėjo teisėjas ir prokuroras, tačiau pažymėtina, kad išsamiai apie visas bylos aplinkybes nuteistieji apklausti nebuvo. Iš bylos matosi, kad tokie patys BPK pažeidimai buvo padaryti ir apklausiant teisme liudytojus. Tai, kad kaltinamieji ir liudytojai teisme nebuvo išsamiai apklausti apie visas bylos aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju negali būti laikoma esminiu BPK pažeidimu, sutrukdžiusiu teismui priimti byloje teisingą nuosprendį, tačiau aptartos aplinkybės tik leidžia padaryti išvadą, kad visi nuteistieji teisme savo parodymų iš esmės nepakeitė, duoti parodymų neatsisakė, o patvirtindami nors ir be įstatyminio pagrindo perskaitytus jų ankstesnius parodymus, jie tik dar kartą patvirtino, kad savo kaltę dėl dalyvavimo kontrabandoje pripažįsta pilnai. Tuo tarpu paties teismo nuosprendyje padarytas išvadas, kad perskaityti ankstesni nuteistųjų parodymai yra išsamesni, bei su tuo susijusius prokuroro apeliacinio skundo argumentus kolegija laiko nepagrįstais ir juos atmeta.

Pagal galiojančią teisminę praktiką BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė niekada nepripažįstama tada, kai ikiteisminio tyrimo metu prisipažinęs kaltu, kaltinamasis teisme savo parodymus pakeičia, pradeda savo kaltę iš viso neigti arba nepripažįsta esminių nusikalstamos veikos aplinkybių. Tačiau tais atvejais, kai iš pradžių neprisipažinęs kaltu, teisme kaltinamasis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai gali būti pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tokia išvada daroma ir dėl nuteistųjų asmenų šioje byloje, nes nustatyta, kad S. A. ir T. V. savo kaltę iš viso neigė, o A. B. bei E. Z. prisipažino kaltais iš dalies tik jų pačių pirmųjų apklausų metu. Vėliau viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu visi nuteistieji savo kaltę pripažino pilnai. Prokuroro apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad nuteistieji tariamai prisipažino kaltais ne savo noru, o dėl kitų surinktų įrodymų, kolegija taip pat atmeta. Pirmiausia pažymėtina, kad pačiame prokuroro skunde taip ir nebuvo nurodyta, kokie yra tie kiti įrodymai, dėl kurių jau pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje įtariamieji būtų prisipažinę ne savo valia ir laisvu noru. Iš bylos matosi, kad nors apie kaltinime nurodytą kontrabandą ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo kai kurios išankstinės operatyvinės informacijos, tačiau nusikaltimo vietoje buvo sulaikytas tik vienintelis A. B.. Kiti nusikaltimo vykdytojai iš įvykio vietos pabėgo, o kontrabandos organizatoriai S. A. bei T. V. buvo sulaikyti visai kitoje vietoje. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ir kitais įrodymais, tačiau nuosprendyje aptarti įvykio vietos ir daiktų apžiūrų protokolai, pažymos apie kontrabandos dalyko vertę ir dauguma kitų bylos dokumentų, taip pat ir liudytojais apklaustų Pagėgių rinktinės specialiosios paskirties būrio pareigūnų parodymai šioje byloje faktiškai patvirtina tik patį kontrabandos nusikaltimo įvykio faktą ir nuteistojo A. B. sulaikymą nusikaltimo vietoje. Nuosprendyje remiamasi ir techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolais bei jų priedais, iš kurių matosi nuteistųjų S. A. ir T. V. ankstesnių telefoninių pokalbių turinys. Tačiau šioje dalyje pažymėtina, kad nurodyti protokolai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašyti jau po to, kai visi įtariamieji buvo pilnai prisipažinę kaltais ir jau davę teisingus ir išsamius parodymus. Iš bylos matosi, kad nors kiti išnagrinėti įrodymai S. A., T. V., A. B., T. P. ir E. Z. kaltę patvirtina, tačiau, kolegijos nuomone, galima pagrįstai teigti, kad tikrąsias nusikaltimo padarymo aplinkybes ikiteisminiam tyrimui ir teismui padėjo nustatyti pirmiausia išsamūs pačių nuteistųjų parodymai. Aptartos aplinkybės ne tik paneigia prokuroro skundo teiginius, kad nuteistieji prisipažino ne savo noru, o tik dėl kitų surinktų įrodymų, tačiau leidžia padaryti išvadą ir apie tai, kad visi nuteistieji ne tik prisipažįsta kaltais, bet ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Pačiame prokuroro apeliaciniame skunde teisingai nurodoma apie tai, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, o tai turi būti nustatoma pagal bylos aplinkybių visumą, be to, svarbu yra nustatyti, kiek kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo. Visiškai sutinkant su šiais prokuroro skundo argumentais, kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bet kuriuos nusikaltimus, taip pat ir kontrabandą, kurie padaromi asmenų, dalyvaujančių organizuotoje grupėje, ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas tokiose bylose dažniausiai būna sudėtingas, o tikslus visų tokių nusikaltimo aplinkybių nustatymas dažniausiai reikalauja ne tik sudėtingo, bet ir ilgalaikio tyrimo. Teismų praktikoje reti ir atvejai, kai visi organizuotos grupės dalyviai teisme nebando išvengti atsakomybės ir visiškai pripažįsta savo kaltę. Todėl ta aplinkybė, kad šioje byloje ir nusikaltimo organizatoriai, ir vykdytojai pripažino savo kaltę ir teisme davė parodymus nemėgindami išvengti baudžiamosios atsakomybės, kolegijos nuomone, nėra tipinė. Iš bylos taip pat matosi, kad nuteistieji neapsiribojo tik bendrais pareiškimais dėl kaltės pripažinimo, o apie padarytą nusikaltimą davė išsamius parodymus, kurie ikiteisminiam tyrimui ir teismui padėjo tiksliai nustatyti ir kontrabandos padarymo faktines aplinkybes, ir šiame nusikaltime dalyvavusius asmenis. Nuteistųjų prisipažinimo ir jų parodymų svarbą patvirtina netgi pati šios bylos teisminio nagrinėjimo eiga. Iš bylos matosi, kad įrodymų tyrimas teisme buvo pradėtas ir pabaigtas tą pačią dieną, teismo posėdžio metu nebuvo pareikšta jokių prašymų tirti papildomus įrodymus, posėdyje dalyvavęs prokuroras, argumentuodamas tuo, kad kaltinamieji prisipažino kaltais, paprašė teismo neperklausyti telefoninių pokalbių įrašų, o pats teismas, proceso dalyviams su tuo sutinkant ir nepageidaujant, netgi nepaskelbė rašytinių įrodymų ir kitų bylos dokumentų ir, vadovaujantis BPK 280 str. 3 d. nuostatomis, apsiribojo tik šių dokumentų išvardijimu. Tai dar kartą patvirtina nuteistųjų prisipažinimo ir jų parodymų svarbą, leidžia padaryti išvadą, kad nuteistųjų parodymai padėjo teismui išnagrinėti bylą per įmanomai trumpiausią laiką ir priimti šioje byloje pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Visuma aptartų aplinkybių taip pat leidžia padaryti išvadą, kad visi nuteistieji ne tik prisipažino padarę kontrabandą, bet ir dėl to tikrai nuoširdžiai gailisi, nes iš tikrųjų neigiamai vertina savo poelgius ir išgyvena dėl padarytų nusikalstamų veiksmų. Todėl kolegija daro išvadą, kad visų nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., teismas pripažino visiškai pagrįstai.

BK 199 str. 1 d. sankcija numato baudą arba laisvės atėmimą iki 8 metų. Pagrįstai pripažinęs po vieną visų nuteistųjų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, teismas paskyrė S. A., T. V., A. B. ir E. Z. baudas, o vieninteliam nuteistajam T. P. paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis T. P. apeliaciniame skunde prašo jam paskirtą bausmę sušvelninti ir, kaip ir kitiems nuteistiesiems, jam irgi skirti baudą. Tuo tarpu prokuroras apeliaciniame skunde prašo nuteistiesiems A. B. bei E. Z. paskirti didesnio dydžio baudas, o A. P. skirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo T. P. apeliacinis skundas tenkinamas, o prokuroro skundas tenkinamas iš dalies.

Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad viena iš pagrindinių priežasčių, nulėmusių per švelnių bausmių paskyrimą A. B., E. Z. ir T. P., buvo nepagrįstai nustatyta jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Šioje dalyje kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į kai kuriuos prokuroro skundo nenuoseklumus. Nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas pripažino visiems nuteistiesiems, taip pat ir nusikaltimo organizatoriams S. A. bei T. V., pats prokuroras skunde atsakomybę lengvinančią aplinkybę prašo panaikinti visiems nuteistiesiems, nurodo, kad tai viena iš pagrindinių per švelnių bausmių paskyrimo priežasčių. Tačiau tuo pat metu paskirti griežtesnes bausmes prašo tik trims nuteistiesiems, o nuteistiesiems S. A. bei T. V. griežtinti bausmių neprašo. Kodėl dėl tos pačios aplinkybės vieniems nuteistiesiems bausmes prašoma griežtinti, o kitiems – ne, prokuroras skunde jokių motyvų neišdėstė, todėl šioje dalyje jau kyla abejonių apie skunde suformuluotų prašymų atitikimą BPK 6 str. 2 d. nuostatoms, kuriose įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas. Kita vertus, prokuroro skundo argumentai dėl neapgrįsto visų nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo yra nepagrįsti, jie jau buvo atmesti ir aptarti šiame nuosprendyje. Nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas nustatė pagrįstai, todėl tenkinti prokuroro skundą dėl nurodytos priežasties pagrindo nėra.

Su prokuroro skundo argumentais dėl to, kad skirdamas bausmes teismas neatsižvelgė į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, galima sutikti tik iš dalies. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas nuteistiesiems bausmes, teismas atsižvelgė padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kiekvieno nuteistojo vaidmenį nusikaltimo padaryme, taip pat atsižvelgė į nuteistųjų asmenybes: buvo įvertinti jų teistumai, turėtos administracinės nuobaudos ir kiti nuteistųjų asmenybes apibūdinantys bylos duomenys. Prokuroro skunde nurodoma apie tai, kad A. B., E. Z. ir T. P. kontrabandą padarė veikdami tiesiogine ir iš anksto apgalvota tyčia, nusikaltimui buvo gerai pasiruošta (panaudotas specialiai paruoštas automobilis, bendrininkų veiksmai buvo koordinuojami naudojant ryšio priemones – telefonus), be to, šie nuteistieji nusikalto turėdami tikslą praturtėti, t. y. veikė dėl savanaudiškų paskatų. Dar nurodo, kad kontrabanda gabento krovinio vertė beveik du kartus didesnė už įstatymo numatytą minimalų dydį, nusikaltimu buvo padaryta žala ekonomikai, išvengta sumokėti daugiau negu 30 000 Lt mokesčių į valstybės biudžetą. Prokuroras skunde nurodo, kad visa tai rodo didesnį nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Kolegijos nuomone, visi šie argumentai arba nepagrįsti, arba jie labiau būtų tinkami motyvuojant bausmių skyrimą ne A. B., E. Z. bei T. P., o kaip tik nusikaltimo organizatoriams S. A. ir T. V.. Būtent šie nuteistieji iš anksto suplanavo, organizavo kontrabandą, o po to ir vadovavo kitiems nuteistiesiems, kurie buvo surasti tik kontrabandinio krovinio paėmimui upės pakrantėje ir dėžių sukrovimui į automobilį. Nusikaltimo priemonė automobilis ,,Opel Vectra“, kurį teismas nusprendė konfiskuoti, irgi priklausė nuteistajam T. V.. Kontrabandos nusikaltimas visada padaromas tik tiesiogine tyčia, be to, dažniausiai šis nusikaltimas padaromas būtent dėl savanaudiškų paskatų. Todėl šios prokuroro nurodomos aplinkybės, taip pat ir kontrabandos dalyko vertė, šiuo atveju, kolegijos nuomone, nėra kuo nors išskirtinės. Taip pat pažymėtina, kad visas kontrabandos krovinys buvo sulaikytas ir paimtas, nuteistieji jo realizuoti nespėjo, todėl prokuroro teiginiai apie šalies ekonomikai tariamai padarytą realią žalą ir į valstybės biudžetą nesumokėtus mokesčius šiuo atveju irgi nepagrįsti. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas. Prokuroro skunde dar nurodoma, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų A. B., E. Z. ir T. P. veikos nusikaltimo padaryme nebuvo pagrindinės. Kolegijos nuomone, šis argumentas taip pat nepagrįstas. BK 54 str. 2 d. 6 p. nurodoma, kad skiriant bausmę teismas atsižvelgia į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį. Tuo tarpu BK 58 str. 1 d. nurodyta, kad bausmė nusikalstamos veikos bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. Nuteistuosius A. B., E. Z. ir T. P. teismas pagrįstai pripažino nusikaltimo vykdytojais, jų vaidmuo padarant nusikaltimą buvo aktyvus ir būtent šie nuteistieji atliko nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 199 str. 1 d. dispozicijoje. Jų vaidmuo kontrabandoje tikrai nebuvo pagalbinis, tačiau tokios išvados teismas ir nepadarė skundžiamame nuosprendyje. Teismas padarė išvadą tik apie tai, kad šių asmenų veikos nebuvo pagrindinės ir tokia išvada, kolegijos nuomone, yra visiškai pagrįsta. Kontrabandą suplanavo, organizavo ir nusikaltimo vykdytojams vadovavo nusikaltimo organizatoriai S. A. bei T. V., todėl jų vaidmuo buvo pagrindinis, o būtent jų padarytos veikos buvo pavojingesnės. Pažymėtina, kad tai pripažįstama pačiame prokuroro skunde, todėl prokuroro prašymas griežtinti bausmes tik nusikaltimo vykdytojams vėl prieštarauja tame pačiame skunde dėstomiems motyvams.

Prokuroro apeliacinį skundą kolegija tenkina iš dalies, nes nuteistiesiems A. B. bei E. Z. paskirtos bausmės (baudos) savo dydžiu vis dėlto yra aiškiai per švelnios. Tačiau tokią išvadą kolegija daro tik dėl kelių priežasčių. Skirdamas nuteistiesiems baudas teismas taikė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusias redakcijos BK 47 str. 3 d. 4 p., kuriame numatyta, kad už sunkų nusikaltimą yra nustatoma iki 300 MGL dydžio bauda. Nusikaltimo organizatoriams S. A. ir T. V. teismas paskyrė baudas, kurios artimos įstatyme nustatytam maksimaliam dydžiui, tuo tarpu nuteistiesiems A. B. bei E. Z. buvo paskirtos tik 100 MGL dydžio baudos. Iš dalies sutinkant su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kolegija atsižvelgia į tai, kad kontrabanda, o ypač tabako gaminių, šiuo metu iš tikrųjų kelia didelę grėsmę šalies ekonomikai, o tai tikrai parodo ir padidintą tokių nusikaltimų pavojingumo laipsnį. Šioje byloje nustatyta, kad kontrabandos dalyko vertė buvo 59287 Lt, tuo tarpu A. B. bei E. Z. paskirtos baudos savo dydžiu yra net kelis kartus mažesnės. Jau vien tik ši aplinkybė leidžia padaryti išvadą, kad paskirtos baudos savo dydžiu yra neadekvačios nusikalstamos veikos mastui ir yra aiškiai per švelnios. Prokuroro apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad nuteistieji nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe. Iš tikrųjų jie kontrabandą padarė veikdami organizuota grupe ir tai teismas pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. BK 58 str. 2 d. nurodyta, kad organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad nuteistiesiems A. B. bei E. Z. paskirtos bausmės savo dydžiu yra aiškiai per švelnios, jiems skiriamos baudos, mažesnės negu prašoma prokuroro skunde, tačiau didesnės už BK 47 str. 3 d. 4 p. numatyto dydžio vidurkį.

Nuteistasis A. P. prašymą skirti jam švelnesnės rūšies bausmę, t. y. ne laisvės atėmimą, o baudą, apeliaciniame skunde argumentuoja tuo, kad jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis. Su tuo galima sutikti tik iš dalies. Nuteistojo T. P. vaidmuo nebuvo nei antraeilis, nei pagalbinis, teismas pagrįstai pripažino jį nusikaltimo vykdytoju, tačiau jo veiką, lyginant su nusikaltimo organizatorių S. A. bei T. V., įvertino ne kaip pagrindinę. Toks šio nuteistojo vaidmens įvertinimas teisingas ir tai šiame nuosprendyje jau buvo aptarta. Tačiau nuteistajam T. P. bausmė paskirta neteisingai dėl kitos priežasties. Iš nuosprendžio matosi, kad nuteistajam T. P. terminuoto laisvės atėmimo bausmę teismas paskyrė atsižvelgęs į jo neišnykusį ankstesnį teistumą. Skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodoma apie tai, kad 2008 m. birželio 11 d. nutarimu T. P. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 4 d., o 2010 m. sausio 4 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. 10 MGL dydžio bauda. Tuo tarpu nuosprendžio aprašomojoje dalyje, išdėstytuose bausmės skyrimo motyvuose nurodoma, kad T. P. teistumas neišnykęs ir kad nusikaltimo padarymas turint neišnykusį teistumą rodo T. P. polinkį nusikalsti. Dėl to, net ir įvertinęs T. P. padarytą veiką ne pagrindine, teismas, skirtingai negu kitiems nuteistiesiems, skyrė jam laisvės atėmimo bausmę. Apie tas pačias aplinkybes nurodoma ir prokuroro apeliaciniame skunde, kuriame prašoma T. P. paskirti dar griežtesnę laisvės atėmimo bausmę. Prokuroro skunde, beje, neteisingai nurodoma, kad T. P. teistas pagal BK 184 str. 1 d., iš tikrųjų jis teistas pagal BK 284 str. 1 d. Tačiau iš bylos matosi, kad tiek skundžiamo nuosprendžio, tiek prokuroro skundo argumentai dėl T. P. teistumo yra nepagrįsti, o teismo išvada apie tai, kad šis nuteistasis nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, iš viso neatitinka bylos aplinkybių. Iš bylos matosi, kad Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2008 m. birželio 11 d. nutarimu T. P. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 4 d. ir jis buvo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius (BK 38 str.). Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartimi šis prokuroro nutarimas buvo patvirtintas. Tai, kad T. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 str., negali būti laikoma jo teistumu, juo labiau, kad per 1 metus po nutarimo priėmimo T. P. jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, o nutarimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo panaikintas ir nenustojo galioti. Todėl apie paminėtą prokuroro nutarimą nebuvo jokio reikalo nurodinėti ir skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje. Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu (nuosprendžiu) T. P. iš tikrųjų buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nubaustas 10 MGL dydžio (1300 Lt) bauda už tai, kad 2009 m. birželio 20 d. padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Skundžiamame nuosprendyje teismas ne tik padarė išvadą, kad T. P. kontrabandą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, tačiau vadovaujantis BK 64 str. 2 d., prie pagal BK 199 str. 1 d. paskirtos bausmės dar ir pridėjo visą 2010 m. sausio 4 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę. Tačiau pagal BK 64 str. bausmės yra visiškai arba iš dalies sudedamos tik tais atvejais, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, vėl padaro naują nusikalstamą veiką. Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad abi nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d. ir BK 199 str. 1 d., T. P. padarė dar iki pirmojo 2010 m. sausio 4 d. nuosprendžio priėmimo. Tai reiškia, visų pirma, jog teismo išvada, kad šis nuteistasis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, neatitinka bylos aplinkybių. Be to, dėl tos pačios priežasties teismas dar ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes skundžiamu ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtas bausmes privalėjo subendrinti taikant ne BK 64 str., o BK 63 str. Šio BK straipsnio 9 d. kaip tik ir nurodoma, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Padaręs bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą ir nepagrįstai subendrinęs bausmes taikant BK 64 str., teismas faktiškai paskyrė T. P. bausmę kaip recidyvistui (BK 27 str. 1 d.), todėl jam paskirtą bausmę pagal BK 199 str. 1 d. kolegija laiko aiškiai per griežta jau vien dėl šios priežasties. Tai, kad anksčiau šis nuteistasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 38 str., o po kontrabandos padarė dar vieną nusikalstamą veiką, aišku, atitinkamai neigiamai apibūdina jo asmenybę. Tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad tiek BK 178 str. 4 d., tiek BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos priskiriamos atitinkamai tik baudžiamajam nusižengimui ir nesunkiam nusikaltimui (BK 12 str., 11 str. 3 d.). Todėl vien dėl šių aplinkybių, taip pat ir dėl anksčiau T. P. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, skirti jam pagal BK 199 str. 1 d. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Be to, kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad teismas baudas paskyrė netgi šio nusikaltimo organizatoriams, todėl paskyrus laisvės atėmimo bausmę tik nusikaltimo vykdytojui T. P., tokiu būdu, kolegijos nuomone, būtų ne tik pažeisti BK 54 str. 2 d. reikalavimai, bet tai ir prieštarautų pačiai bausmės paskirčiai užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d. 5 p.). Dėl jau aptartų aplinkybių T. P. paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę kolegija laiko neteisinga, aiškiai per griežta savo rūšimi ir skiria jam švelnesnės rūšies bausmę, tokio paties dydžio baudą kaip ir kitiems nusikaltimo vykdytojams. Kadangi ankstesniu nuosprendžiu T. P. nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri nuo kontrabandos pagal pavojingumą labai skiriasi, yra daug mažiau pavojinga ir priskiriama kitai kategorijai pagal BK 11 str., bausmės nuteistajam, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., subendrinamos apėmimo būdu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad T. P. jau būtų sumokėjęs arba iš jo būtų išieškota bent dalis ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos, todėl į galutinę subendrintą bausmę įskaityti kokią nors dalį jau atliktos bausmės nėra pagrindo.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad į nuteistajam T. P. paskirtą bausmę teismas nepagrįstai įskaitė jo laikino sulaikymo laiką nuo 2009 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. lapkričio 26 d. Tokių duomenų byloje nėra. Iš bylos matosi, kad T. P. BPK 140 str. tvarka sulaikytas ir suimtas nebuvo, o 2009 m. lapkričio 27 d. jam iš karto buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri vėliau nebuvo pakeista ir skundžiamu nuosprendžiu palikta galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo momento. Kadangi T. P. kolegija švelnina bausmę vietoj terminuoto laisvės atėmimo paskiriant baudą, į šią bausmę joks jo sulaikymo ir suėmimo laikas jau neįskaitomas, o jau nurodyta skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama. Iš nuosprendžio matosi, kad panašią klaidą teismas padarė ir į kitam nuteistajam E. Z. paskirtą baudą irgi įskaitydamas jo laikiną sulaikymą nuo 2009 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. lapkričio 26 d. Tačiau iš bylos matosi, kad BPK 140 str. tvarka E. Z. iš tikrųjų buvo sulaikytas nuo 2009 m. lapkričio 26 d. iki 2009 m. lapkričio 27 d. Ši klaida taip pat turi būti ištaisyta, juo labiau, kad nuosprendį yra pagrindas keisti dar ir dėl kitos priežasties, taip pat ir nuteistųjų S. A. bei T. V. atžvilgiu.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad vadovaujantis BK 64 str. 2 d., teismas T. P. pridėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtą 10 MGL dydžio baudą, tačiau šios bausmės dydį nurodė 13500 Lt. Akivaizdu, kad tai tik aritmetinė klaida, tačiau iš nuosprendžio taip pat matosi, kad teismas, kitiems nuteistiesiems paskirdamas baudas ir nurodydamas jų dydį bei apskaičiuotų likusių sumokėti baudų dydį litais, padarė klaidą dėl paties MGL dydžio. Akivaizdu, kad visiems nuteistiesiems baudų dydis nustatytas MGL dydį laikant 135 Lt. Tačiau ir nusikalstamos veikos padarymo metu, ir šiuo metu MGL buvo ir tebėra 130 Lt. Todėl skiriant naujas bausmes A. B., E. Z. ir T. P., jiems skiriamų baudų dydis apskaičiuojamas pagal jau nurodytą galiojantį MGL dydį. Keisti bausmes nuteistiesiems S. A. bei T. V. apeliaciniuose skunduose neprašoma, tačiau nuosprendis apeliacine tvarka dėl jų irgi apskųstas, be to, šiuo atveju yra pagrindas jiems švelninti nuosprendį tais pačiais pagrindais, kaip ir kitiems nuteistiesiems, todėl paskirtų baudų dydis litais S. A. ir T. V. taip pat keičiamas.

Prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų yra pagrįsti, todėl nuosprendis šiose dalyse taip pat keičiamas. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nusprendė konfiskuoti nusikaltimo priemones: T. V. automobilį ,,Opel Vectra“ ir nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonus ir jų priedus, tačiau neišsprendė daiktinių įrodymų klausimo. Prokuroras skunde be pagrindo nurodo, kad baigiamųjų kalbų metu jis pats prašė konfiskuoti kontrabandos dalyką, teisiamojo posėdžio protokole tokio prašymo nėra. Tačiau išspręsti daiktinių įrodymų klausimą teismas vis tik privalėjo (BPK 307 str. 6 d. 2 p.). Iš bylos matosi, kad kontrabandos dalykas – cigaretės buvo sunaikintos dar ikiteisminio tyrimo metu, tuo tarpu per valstybės sieną neteisėtai gabentas gintaras buvo pridėtas prie bylos ir perduotas saugoti į VSAT Pagėgių rinktinės sandėlį. Iš bylos (t. 1, b. l. 50) matosi, kad saugojimui buvo perduotas ne tik įvykio vietoje surastas ir paimtas gintaras, gabentas kontrabandos būdu, bet ir gintaras, kratos metu rastas pas nuteistąjį S. A.. Pas nuteistąjį S. A. rasto gintaro klausimas turi būti sprendžiamas S. A. iškeltoje administracinėje byloje, kurią išnagrinėti prokuroro nutarimu buvo pavesta Tauragės apskrities VPK. Tuo tarpu saugojimui perduotas kontrabandos dalykas – 3112 g gintaro yra nusikalstamos veikos rezultatas, atitinka BK 72 str. 2 d. numatyto konfiskuotino turto požymius, todėl turi būti konfiskuojamas vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 1 p. Iš bylos taip pat matosi, kad Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010 m. liepos 14 d. nutarimu buvo laikinai apribota įtariamojo S. A. nuosavybės teisė į jam priklausantį žemės sklypą, esantį Tauragės rajone, Paegluonio k. BPK 151 str. 8 d. nurodyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nereikalinga. Šiuo atveju nurodytą klausimą turėjo išspręsti bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tačiau nuosprendžiu šis klausimas irgi nebuvo išspręstas. Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, sprendimas konfiskuoti nuteistojo S. A. turtą nepriimtas, todėl laikinas S. A. nuosavybės teisės apribojimas tapo nereikalingu ir turi būti panaikintas.

Nuteistasis E. Z. apeliaciniame skunde jam paskirtos bausmės ir jos dydžio neginčija. Jis nurodo tik apie tai, kad jo turtinė padėtis neleis sumokėti paskirtos bausmės iš karto, todėl jis prašo baudos sumokėjimui nustatyti kiek galima ilgesnį terminą. Šį apelianto skundą kolegija atmeta. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantas ne tik nepateikė jokių blogą jo turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų, tačiau tokių aplinkybių netgi neišdėstė pačiame apeliaciniame skunde. Todėl tenkinti skundą nėra pagrindo jau vien dėl šios priežasties. Be to, baudos bausmė gali būti įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Bauda turi būti savanoriškai sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgdamas į materialinę nuteistojo padėtį teismas gali nustatyti ir ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, tačiau skundžiamu nuosprendžiu teismas to nepadarė, o apeliaciniame skunde nuteistasis, kaip jau buvo nurodyta, nepateikė jokių tokio sprendimo priėmimui būtinų duomenų ir argumentų. BPK 352 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Baudos bausmės įvykdymo tvarką ir sąlygas nustato BVK 22-25 straipsniai. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai paskyrus baudą paaiškėja, jog asmuo neturi lėšų sumokėti baudą, nors jos mokėti nevengia, bauda, nuteistojo sutikimu, gali būti pakeista viešaisiais darbais. Tokią galimybę numato BK 47 str. 6 d., BPK 352 str. 3-4 d. ir BVK 25 str. 1 d. Bauda gali būti pakeista kita bausme BPK 362 str. nustatyta tvarka, tačiau šie klausimai sprendžiami jau nuosprendžio vykdymo metu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių, taip pat dėl daiktinių įrodymų likimo ir laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimų išsprendimo pakeisti.

Nuteistajam A. B. pagal BK 199 str. 1 d. paskirti bausmę 160 MGL dydžio (20800 Lt) baudą. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d., 66 str. 1 d., 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti A. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2009 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. lapkričio 26 d., kiekvieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Nuteistajam E. Z. pagal BK 199 str. 1 d. paskirti bausmę 160 MGL dydžio (20800 Lt) baudą. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d., 66 str. 1 d., 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti E. Z. laikino sulaikymo laiką nuo 2009 m. lapkričio 26 d. iki 2009 m. lapkričio 27 d., kiekvieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Nuteistajam T. P. pagal BK 199 str. 1 d. paskirti bausmę 160 MGL dydžio (20800 Lt) baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., šią bausmę ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. paskirtą bausmę 10 MGL dydžio (1300 Lt) baudą subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam T. P. paskirti 160 MGL dydžio (20800 Lt) baudą.

Nuosprendžio dalį, kuria į nuteistajam T. P. paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2009 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. lapkričio 26 d., panaikinti.

Nustatyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu nuteistajam S. A. pagal BK 199 str. 1 d. paskirta 280 MGL dydžio bauda yra 36400 Lt. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d., 66 str. 1 d., 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti S. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2009 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. lapkričio 26 d., kiekvieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Nustatyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu nuteistajam T. V. pagal BK 199 str. 1 d. paskirta 250 MGL dydžio bauda yra 32500 Lt. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d., 66 str. 1 d., 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti T. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2009 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. lapkričio 26 d., kiekvieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 1 p., nusikalstamos veikos rezultatą – 31,12 kg gintaro, kuris buvo rastas įvykio vietos apžiūros metu ir tyrėjo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimu perduotas saugoti į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės sandėlį, – konfiskuoti.

Vadovaujantis BPK 151 str. 8 d., Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010 m. liepos 14 d. nutarimu S. A. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į žemės sklypą (9,4754 ha), esantį Tauragės r. Paegluonės k. (duomenys neskelbtini), - panaikinti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo E. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Linas ŠiukštaTeisėjai: Kęstutis JucysJonas Algimantas Venckus