Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

2019-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3364-929/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Baudžiamasis įsakymas
Data
2019-11-21
Bylos Nr.
1-3364-929/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46982-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Priimtas baudžiamasis įsakymas
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
P. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3364-929/2019Proceso Nr. 1-01-1-46982-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

P. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, nevedęs, nedirbantis, teistas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, taip pat teistas 2017 m. vasario 7 d. Nyderlanduose už vagystę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. T., 2019 m. lapkričio 4 d., apie 03.41 val., Vilniuje, Švitrigailos gatvėje ties pastatu Nr. 39, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.57 promilės etilo alkoholio koncentracija, tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis P. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 3 d., apie 19 val., įmonės, kurioje dirba, automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į naktinę pamainą. Tuo metu buvo blaivus. 2019 m. lapkričio 4 d., tarp 00.00 val. ir 01.00 val., vežė klientę į naktinę parduotuvę. Jis pats ten įsigijo alkoholinį gėrimą degtinę, 200 g tūrio butelį, kurį išgėrė. Po to įsigijo dar 200 g tūrio butelį degtinės, vėliau dar 200g tūrio butelį degtinės, kuriuos išgėrė. Kaip įvyko eismo įvykis, jis neatsimena. Pamena tik smūgį ir po jo iššoko iš automobilio. Tiksliai neatsimena ar prie jo sustojo, ar jis pats sustabdė pro šalį važiuojantį taksi automobilį ir jo vairuotojo paprašė iškviesti policiją. Kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų, stovėjo lauke prie automobilio. Nieko nevalgė ir negėrė. Žmogus, kuris iškvietė policiją buvo šalia. Atvykus policijos pareigūnams, jie davė pūsti į alkotesterį. Pūtė du kartus. Atsimena, kad alkotesteriu buvo nustatytas po pirmo pūtimo 1,8 prom. girtumas, po antro pūtimo- virš 1,5 prom. girtumas. Po to buvo nuvežtas į policijos komisariatą, esantį Mėnulio gatvėje, po to buvo atvežtas ir patalpintas į areštinę. Dėl poelgio gailisi, daugiau tai nepasikartos (b. l. 51).

Liudytojas A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. lapkričio 4 d., apie 02.45 val. važiavo Geležinkelio gatve ir pasukęs į dešinę į Švitrigailos g., pamatė, kad iš, priešpriešais ties Švitrigailos g. 39 pastatu stovinčio automobilio Toyota Prius, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietos išlipo vyriškis. Matė, kad automobilis po eismo įvykio, buvo stipriai apgadintas. Tuomet nutarė privažiuoti prie automobilio. Privažiavęs automobilio vairuotojo pasiteiravo ar jam viskas gerai. Šis atsakė, kad viskas tvarkoj ir kad į jį įvažiavo kitas automobilis ir pasišalino. Po to vairuotojas pasakė, kad dirba pavežėju ir veža keleivius. Tuomet jis (A. S.) pribėgo prie automobilio ir patikrino ar jame nėra keleivių. Keleivių nebuvo. Pajutęs nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą, paskambino 112 ir pranešė apie tai. Kol privažiavo policijos pareigūnai, automobilio Toyota Prius, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nieko negėrė ir nevalgė. Atvykę policijos pareigūnai davė jam pūsti į alkotesterį. Jam buvo nustatytas 1.78 promilių girtumas. Surašęs paaiškinimą, policininkams leidus, jis iš įvykio vietos išvažiavo (b. l. 37).

Liudytoja G. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. lapkričio 4 d., apie 03.45 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. D. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Švitrigailos g. į automobilį Toyota įvažiavo kitas nežinomas automobilis ir pasišalino iš įvykio vietos. Atvykę nurodytu adresu paaiškėjo, kad automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo P. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad važiavo Švitrigailos g. link Naujininkų, kai staiga Švitrigailos g. ir Panerių g. sankryžoje į jo automobilį įvažiavo kitas automobilis ir pasišalino. Vėliau aiškino, kad galbūt važiavo iš Naujininkų pusės link Švitrigailos g. Bendraujant su P. T., iš jo burnos buvo juntamas alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, mintys padrikos. Jo judesiai buvo nekoordinuoti. Pasiūlius jam pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, pirmu pūtimu 03.55 val. buvo nustatytas 1,78 prom girtumas, 04.18 val. – 1,57 prom. girtumas. Įvykio vietoje taip pat buvo A. S., kuris pastebėjęs eismo įvykį sustojo prie jo, o pamatęs, kad automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas yra neblaivus, iškvietė policiją (b. l. 33).

2019 m. lapkričio 4 d., 03.50 val. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad P. T. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir nerišli kalba. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 5 valandas, patikrinus asmens neblaivumą alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARFF-0053, metrologijos Nr. 1089165, pirmojo tikrinimo metu 03.55 val. nustatytas 1,78 prom. neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 04.18 val. nustatytas 1,57 prom. neblaivumas. P. T. su tikrinimo rezultatais pasirašytinai sutiko (b. l. 8).

Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARFF-0053 rodmenyse užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 4 d., 03.55 val., P. T. alkotesteriu buvo nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, o 04.18 val. jam tuo pačiu alkotesteriu buvo nustatytas 1,57 promilių neblaivumas (b. l. 9).

Alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARFF-0053 patikros sertifikate Nr. 1089165 nurodyta, kad matavimo priemonė yra tinkama naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. kovo 4 d. (b. l. 10).

Išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra A. L. (b. l. 30).

VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis, automobilio Toyota Prius, 2007 m. gamybos, kaina Lietuvoje 2019 m. lapkričio mėnesį buvo 3042 Eur be PVM, 3680 Eur su PVM (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo P. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Kaltinamasis P. T. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir nurodė, kad jis 2019 m. lapkričio 3 d. vartojo alkoholį – išgėrė tris 200 g tūrio degtinės butelius. Vėliau, vairuodamas automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį, kurio aplinkybių neatsimena. Pro šalį važiavusio taksi automobilio vairuotojas iškvietė policiją, atvykę pareigūnai patikrino jo neblaivumą, po pirmo pūtimo nustatė 1,8 prom., o po antro – virš 1,5 prom. girtumą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. S. patvirtino, kad matė, kaip 2019 m. lapkričio 4 d., apie 02.45 val. iš ties Švitrigailos g. 39, Vilniuje pastatu stovinčio automobilio Toyota Prius, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo akivaizdžiai apgadintas po eismo įvykio, vairuotojo vietos išlipo kaltinamasis. Pajutęs nuo kaltinamojo sklindantį alkoholio kvapą, jis pranešė policijai. Liudytoja policijos pareigūnė G. K. nurodė, kad jai atvykus pagal A. S. iškvietimą, paaiškėjo, kad automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo P. T., su kuriuo bendraujant, iš jo burnos buvo juntamas alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, mintys padrikos, judesiai nekoordinuoti. Patikrinus P. T. alkotesteriu, pirmu pūtimu 03.55 val. jam buvo nustatytas 1,78 prom girtumas, antru pūtimu 04.18 val. – 1,57 prom. girtumas. Būtent toks kaltinamajam P. T. nustatytas neblaivumas yra užfiksuotas ir neblaivumo patikrinimo akte bei alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARFF-0053 rodmenyse. Byloje esančiame minėto alkotesterio patikros sertifikate (galiojančiame iki 2020 m. kovo 4 d.) nurodyta, kad matavimo priemonė yra tinkama naudoti, todėl teismas neturi pagrindo abejoti byloje užfiksuotais alkotesterio rodmenimis, taip pat pažymėtina, kad su jam nustatytu neblaivumu sutiko ir kaltinamasis.

Pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis P. T., 2019 m. lapkričio 4 d., apie 03.41 val. vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis negu 1,51 prom. neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 1,57 prom. neblaivumas). Tokia kaltinamojo P. T. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemonėmis (b. l. 75-77).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį P. T. – Lietuvoje teistas vieną kartą, taip pat vieną kartą teistas Nyderlanduose už vagystę (b. l. 61-62) administracine tvarka baustas, šiuo metu nedirbantis (SODROS duomenimis iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, kurio terminas nustatytinas mažesnis už BK 49 straipsnio 3 d. numatytą arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta baudos bausmė mažintina trečdaliu.

Kaltinamasis P. T. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2019 m. lapkričio 4 d. nuo 03.50 val. iki 15.56 val. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena) įskaitytinas į jam paskirtą arešto bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamasis P. T. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Iki minėto įvykio, P. T. buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau jis yra pirmą kartą traukiamas teisinėn atsakomybėn už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, kurios terminas nustatytinas trejiems metams (vidutinis BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018). Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam P. T. 2019 m. lapkričio 4 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, paimant jo vairuotojo pažymėjimą, ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas, taip realiai atimant jam teisę vairuoti transporto priemones nuo šių kardomųjų priemonių paskyrimo dienos. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. lapkričio 4 d. Tačiau BK 68 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo. BPK 357 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad jeigu uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su laisvės atėmimo bausme, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Tokiu būdu, vadovaujantis BK 68 straipsnio 4 dalies ir BPK 357 straipsnio 3 dalies nuostatomis, P. T. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones termino skaičiavimas turi būti sustabdomas nuo tos dienos, kai nuteistasis pradės atlikti jam paskirtą arešto bausmę, ir toliau skaičiuojamas nuo tos dienos, kai P. T. atliks jam paskirtą arešto bausmę.

Pagal BK 72 straipsnį turi būti konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. P. T. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – A. L.. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių būtų galima konfiskuoti kitam asmeniui priklausantį automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas imperatyvas iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, be kita ko, ir tokiais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims. Kaltinamojo P. T. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone reikalavimų pažeidimas, kaip minėta, yra laikomas itin šiurkščiu, keliančiu pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, bei visuomenės saugumui. Pažymėtina ir tai, kad P. T. nusikalstamą veiką padarė dirbdamas pavėžėju ir veždamas klientę, kuri dėl kaltinamojo vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio taip pat galėjo nukentėti. Esant tokioms aplinkybėms, BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytas turto vertės konfiskavimas yra proporcingas, atitinka P. T. padaryto nusikaltimo pavojingumą, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė jam taikytina. VšĮ „Emprekis“ pateiktuose duomenyse nurodyta, kad 2007 metų laidos automobilio Toyota Prius vidutinė kaina su PVM Lietuvoje 2019 m. lapkričio mėnesį buvo 3042 Eur be PVM, 3680 Eur su PVM. Teismų praktikoje sprendžiant dėl transporto priemonės vertės konfiskavimo, konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-70-626/2019). Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, ši suma, t. y. 3042 Eur, iš kaltinamojo P. T. konfiskuotina valstybės naudai.

Kaltinamajam P. T. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Paimtas dokumentas – P. T. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas su bylos medžiaga, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. T. pripažinti kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. T. skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į P. T. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2019 m. lapkričio 4 d. (vieną dieną).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. T. faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, P. T. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 4 d., termino skaičiavimą sustabdant nuo tos dienos, kai P. T. pradės atlikti jam paskirtą arešto bausmę, ir termino skaičiavimą atnaujinant nuo tos dienos, kai P. T. atliks jam paskirtą arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš P. T. konfiskuoti automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3042 Eur.

Kaltinamajam P. T. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą – palikti galioti iki šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paimtą dokumentą – P. T. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą su bylos medžiaga, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti P. T., kad:

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam arešto bausme per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rasa Paužaitė