Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2012-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-165-557/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-09-10
Bylos Nr.
1-165-557/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Eduardas Maškevičius, Aurelija Sadauskaitė
Nukentėjusysis
V. U.
Kaltinamasis
A. R.
Baudž. byla Nr. 1-165-557/2012(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Eduardo Maškevičiaus,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui,gynėjui Alvydui Kvaščevičiui,nukentėjusiajai V. U. ir jos įgaliotajai atstovei adv. Stefanijai Taluntienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. R. 2012-02-10 vakare po 16 val., tiksliau nenustatytu laiku, namuose (duomenys neskelbtini), kilus šeimyniniam konfliktui su sugyventinės R. N. motina S. N., namo kieme mėgindamas sulaikyti ir tokiu būdu apsaugoti nuo galimo sušalimo nusprendusią eiti nakvoti į nešildomą namo dalį neblaivią S. N., įveikdamas S. N. pasipriešinimą jėga užsuko jos dešinę ranką už nugaros ir parvedė S. N. į šildomą namo dalį. Sukdamas S. N. ranką, kaltinamasis padarė S. N. atvirą spiralinį fragmentinį dešinio žastikaulio kūno lūžį, masyvią netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešiniajame petyje ir dešiniajame žaste su perforacine žaizda dešinio žasto vidurinio-apatinio trečdalio ribos priekiniame paviršiuje, dėl ko lūžgaliai sužalojo žasto dvigalvį raumenį bei lūžio fragmento apatinis lūžgalys padarė smulkią perforacinę žaizdą dešinio žasto vidurinio-apatinio trečdalio ribos priekiniame paviršiuje, kas sukėlė embolizaciją į plaučius ir ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, ko pasekoje S. N. 2012-02-12 prieš 13.30 val. namuose mirė. Tokiu būdu kaltinamasis A. R. dėl neatsargumo atėmė gyvybę S. N..

Apklaustas teismo, kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su sugyventine R. N. ir jos motina S. N. gyveno kartu apie 7 metus S. N. name (duomenys neskelbtini), sutardavo normaliai. Vasarą S. N. gyveno savo namo pusėje, kuri buvo nešildoma, o žiemą visi trys gyvendavo šildomoje namo pusėje. Sugyventinė ir mama nedirbo, jis abi jas išlaikė. 2012-02-10 ryte išeidamas į darbą įdavė S. N. 50 litų, kad ši nupirktų maisto. Grįžęs apie 16 val. rado S. N. girtą. Sugyventinė tuo metu buvo namuose, tačiau sirgo ir gulėjo lovoje. Kartu su N. išgėrė parsineštą 200 g talpos degtinės buteliuką, begeriant išsiaiškino, kad S. N. jo duotus pinigus pragėrė ir maisto nenupirko. Dėl to kilo ginčas, uošvė ėmė jį plūsti, šaukti, rėkti, po to ėjo į savo namo pusę, kur buvo nekūrenta. Sakė, kad neitų į savo namo pusę, tačiau uošvė neklausė, eidama kieme trenkėsi į sieną ir nugriuvo ant pilvo. Bijodamas, kad girta uošvė nekūrentoje namo pusėje per naktį sušals, nutarė ją parvesti į savo namo pusę. Sugriebęs ant pilvo gulinčią uošvę už dešinės rankos ir už pakarpos, ją pakėlė, tuo metu užlauždamas jai dešinę ranką ir, laikydamas ranką stipriai užsuktą, besipriešinančią uošvę parvedė namo ir paguldė į lovą. Nemanė, kad dėl rankos užsukimo uošvei galėjo būti padarytas koks nors sužalojimas, jos nemušė, smūgių nesudavė. Uošvė kažką šaukė, sakė, kad jai skauda ranką, kurią buvo užsukęs. Jis siūlė iškviesti greitąją, tačiau uošvė pasakė, kad nereikia, kad praeis ir taip, ir užmigo. Naktį uošvė buvo iškritusi iš lovos, tačiau jis vėl įkėlė ją atgal. Ryte atsikėlus jie vėl ėmė bartis dėl uošvės pragertų pinigų, paskui uošvė išėjo, netrukus (tai buvo apie pietus) atvyko policija ir jis sužinojo, kad uošvė iškvietė policiją dėl to rankos pasukimo. Atvykus policijai uošvė pradėjo rėkauti, šaukti, ir pareigūnai pasiūlė jam išeiti pasivaikščioti į miestą, kad uošvė nusiramintų. Jis grįžo namo vakare, uošvė jau buvo nusiraminusi. Sekmadienio naktį ji vėl iškrito iš lovos, ir jis vėl ją įkėlė. Sekmadienio rytą uošvė jau buvo mirusi. Jis iškvietė greitąją pagalbą ir policiją, atvykę pareigūnai jį išsivežė. Savo kaltės dėl uošvės nužudymo nepripažįsta, kadangi nesiekė jos sužaloti ar nužudyti, o ranką užsuko, keldamas pargriuvusią uošvę nuo žemės ir prievarta vesdamas namo miegoti, kad ši nesušaltų nešildomoje namo dalyje. Sutinka atlyginti nukentėjusiosios turėtas uošvės laidojimo ir proceso išlaidas, prašo mažinti reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį. Savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 87-99). Kaltinamasis nesugebėjo paaiškinti teismui, kodėl visose apklausose ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad grįžęs iš darbo, su uošve išgėrė parsineštą butelį degtinės, o apklausiamas teisme nurodė, kad parsinešė tik 200 g talpos degtinės buteliuką.

Nukentėjusioji V. U. parodė, kad jos mama S. N. jau ilgą laiką nuolat girtaudavo. Jos sesuo R. N. ir sesers sugyventinis A. R. gyveno kartu su mama, kartu su ja girtaudavo. Kadangi toks gyvenimo būdas jai buvo nepriimtinas, su mama, seserimi ir jos sugyventiniu bendraudavo retai. Iš sesers yra girdėjusi, kad A. R. mušdavo ją ir mamą, jie konfliktuodavo. Paskutinį kartą su mama kalbėjosi telefonu gruodžio mėnesį, mama sakė, kad A. R. išvarys. Apie mamos ir sesers mirtį sužinojo iš policijos, paaiškėjo, kad po mamos mirties policijai sulaikius A. R., sesuo sušalo nešildomoje troboje. A. R. paleidus iš suėmimo, leido jam toliau gyventi mamos name. Ji palaidojo mamą, prašo priteisti iš kaltinamojo laidojimo išlaidas ir patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

Liudytojas policijos pareigūnas V. R. parodė, jog su kolega V. Č. vyko pagal iškvietimą, kad Šiaulių gatvėje vyksta konfliktas, žentas puola ant uošvės. Nuvykus kieme juos pasitiko neblaivi purvina moteris. Paklausus kas nutiko, ji nieko neaiškino ir isteriškai klykė. Namo viduje buvo pilna dūmų nuo krosnies ir betvarkė. Lovoje gulėjo dar viena moteris, kuri nieko nekalbėjo. Ant stalo stovėjo tuščias normalaus dydžio degtinės butelys ir maisto likučiai. Moteris pasakė, kad žentas išsuko ranką, rodė kairę ranką ir skundėsi, kad skauda. Pasiūlius kviesti medikus, ji atsisakė ir liepė jiems kartu su žentu nešdintis lauk. Kaltinamasis ją ramino, sakėsi nieko nedaręs ir elgėsi ramiai, nors matėsi, kad yra neblaivus. Siūlė moteriai rašyti pareiškimą, tačiau ji atsisakė. Pasiūlė kaltinamajam važiuoti su jais, kad uošvė apsiramintų, nuvežė jį iki komisariato ir paleido.

Liudytojas policijos pareigūnas V. Č. parodė, kad nuvykus pagal iškvietimą lauke pasitiko neblaivi purvina moteris. Moteris aiškino, kad žentas sužalojo ranką kilus barniui, kad žentas nenori išeiti. Užėjus į vidų, troboje buvo pilna dūmų, kambaryje buvo dvi lovos, stalas, vienoje lovoje gulėjo dar viena moteris, o A. R. sėdėjo prie staliuko ir kažką valgė. Jis buvo išgėręs, ant stalo stovėjo tuščias pusės litro talpos butelys nuo degtinės. Uošvė sakė, kad skauda ranką, kad žentas sužalojo ranką. Dešinę ranką kilnojo ir judino be kitos rankos pagalbos, rodė į dilbį. Pasiūlius iškviesti greitąją, moteris pradėjo ant jų šaukti, kad žento čia nebūtų. A. R. jos atsiprašinėjo, kad nenorėjo. Siūlė moteriai rašyti pareiškimą, tačiau ji atsisakė. Pasiūlė kaltinamajam važiuoti su jais, kad uošvė apsiramintų, nuvežė jį iki komisariato ir paleido.

Liudytoja J. L. parodė, kad 2012-02-11 apie 13 val. kieme matė stovinčią kaimynę S. N.. Tada atvyko policija. Kita kaimynė sakė, kad S. N. pati pasikvietė policiją. Nepastebėjo, kad S. N. kaip nors keistai laikytų rankas. 2012-02-12 prieš pietus kieme pamatė greitąją ir sužinojo, kas S. N. mirė. A. R. charakterizuoja teigiamai, o S. N. neigiamai. Nurodė, kad S. N. nuolat būdavo girta, griuvinėdavo kieme, gatvėje, nebepajėgdavo įeiti į kambarį, voliodavosi kieme.

Liudytoja G. B. parodė, kad 2012-02-11 apie 13 val. pas ją į namus atbėgo kaimynė S. N. girta ir pasakė, kad žentas Antanas ją sumušė ir išsuko ranką. Dešinės rankos ji negalėjo visiškai pakelti, o kairiąja ranka parodė, kaip jai buvo užsukta ranka. Matėsi nubrozdinimas dešiniajame smilkinyje. Stasė sakė, kad norėjo pabėgti į savo trobą, Antanas neleido ir pasuko ranką. Ji paprašė paskambinti policijai. Surinkusi numerį, ji perdavė telefoną kalbėtis S. N.. Atvykusi policija sakė važiuoti į ligoninę, bet važiuoti į ligoninę ji atsisakė. Kiek vėliau matė, kad policija išsivežė Antaną. 2012-02-12 apie pietus iš kiemo atėjęs jos vyras pasakė, kad Stasei blogai su širdimi ir ji tikriausia jau yra mirusi. A. R. ji charakterizavo teigiamai, nurodė, kad jis išlaikė N. su dukra.

Liudytojas A. B. paaiškino, kad 2012-02-11 apie pietus pas jį į namus atėjo kaimynė S. N. ir pasakė, kad A. R. jai išsuko ranką ir sumušė. S. N. skambino ir kvietė policiją. Matė, kad atvyko pareigūnai, kurie su A. R. buvo užėję pas juos į butą ir klausė ar jis matė, kaip A. R. mušė S. N.. 2012-02-12 apie pietus kieme prie jo priėjo A. R. ir pasakė, kad blogai Stasei. Nuėjęs į kambarį pamatė lovoje gulinčią S. N., o dukra daužė jai per skruostus rėkdama „mama, mama...“. Jam pasirodė, kad S. N. yra mirusi. A. R. iškvietė greitąją pagalbą. Asmeniškai nėra matęs, kad Antanas muštų uošvę, bet S. N. buvo sakiusi, kad Antanas muša. Gerdavo visi trys.

GMP kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2012-02-12 13.38 val. R. kvietė pagalbą S. N., nes ši prarado sąmonę. Atvykus į vietą užfiksuota, kad rastas moteriškos lyties lavonas, gulintis lovoje. Kūnas atšalęs, veide sumušimo požymiai (b.l. 9, 58).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2012-02-12 (duomenys neskelbtini) kambaryje viengulėje lovoje guli moters lavonas. Lavonas pusiau užklotas, yra su viršutiniais drabužiais, veide matyti sužalojimai (b.l. 3-8).

Iš teismo medicinos specialisto išvadų matyti, kad S. N. mirė maždaug prieš dvi paras iki mirusiosios kūno tyrimo atlikimo nuo padaryto atviro spiralinio fragmentinio dešinio žastikaulio kūno lūžio, sukėlusio embolizaciją į plaučius ir ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą. Šis kūno sužalojimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju baigęsis mirtimi. Dešinio žasto sužalojimas padarytas paros bėgyje iki mirties. Patyrus dešinio žasto sužalojimą, vienos paros bėgyje išsivystė embolizacija į plaučius ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Dešinio žastikaulio kūno lūžis susidarė vienmomentiškai žasto stipraus sukimo pasekoje. Užsukant ranką už nugaros žastikaulis sukasi apie savo ašį, kas įgalina įvykti spiraliniam fragmentiniam lūžiui. Lūžiui padaryti reikėjo panaudoti ganėtinai didelę jėgą. Užfiksuoti daugybiniai paviršiniai sužalojimai veide, kakle, rankose, kojose, krūtinėje. Dalis šių sužalojimų padaryti savaitė iki mirties, dalis 2 paros iki mirties, dalis paros bėgyje. Visi paviršiniai sužalojimai nežymūs ir įtakos mirčiai neturėjo. Kraujyje rasta 1,17 promilės, o šlapime – 2,04 promilės etilo alkoholio (b. l. 14-22). Šioms specialisto išvadoms paaiškinti ir patikslinti teisme apklaustas išvadas davęs teismo medicinos ekspertas G. P. patvirtino, kad galimas S. N. mirties laikas 2012-02-12 ryte neprieštarauja turimiems medicininiams duomenims. Dešinio žasto sužalojimas galėjo būti padarytas ir pusantros paros bėgyje iki mirties, t. y. 2012-02-10 vakare. Nustatytas žasto lūžis negalėjo įvykti kaltinamajam keliant gulinčią S. N., kadangi būtina tokio lūžio sąlyga yra fiksuota peties sąnario padėtis. Laiku suteikus S. N. medicininę pagalbą, buvo didelė tikimybė išgelbėti jos gyvybę.

Apžiūrėjus S. N. drabužius (megztinis, džinsai, bliuzelė, kojinės) nustatyta, kad drabužiai purvini, mechaninių sugadinimų neužfiksuota. Bliuzelės dešinės rankovės priekinėje dalyje užfiksuotos dvi netaisyklingos formos rudos spalvos, galimai kraujo, dėmės (b.l. 23-29).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė S. N. 2012-02-11 13.14 val. telefoninio pranešimo apie smurtavimą jos atžvilgiu garso įrašą. Šis garso įrašas apžiūrėtas padarant stenogramą. S. N. pranešė, kad „siautė dukros sugyventinis. Vos rankos man nesulaužė. Parėjo namo prigėręs, neįmanoma troboj būt, gyvent...“. Pokalbio metu S. N. atsisakė, kad jai būtų kviečiama greitoji pagalba (b. l. 49-55).

2012-02-12 15.02 val. patikrinus alkotesteriu, A. R. nustatytas 1,32 promilės girtumas (b. l. 62).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas neturi pagrindo netikėti iš esmės nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais kaltinamojo parodymais apie smurto panaudojimo prieš S. N. aplinkybes. Kaltinamasis aiškina, jog keldamas nuo žemės pargriuvusią S. N., buvo užlaužęs jai dešinę ranką, o pastatęs S. N. ant kojų, užsuko jai dešinę ranką ir tokiu būdu jėga parvedė ją namo, kadangi S. N. priešinosi ir norėjo eiti miegoti į nešildomą namo dalį, kur, būdama girta, galėjo mirtinai sušalti. Kaip paaiškino teismo medicinos specialistas, žastikaulio lūžis pagal nurodytas aplinkybes negalėjo įvykti kaltinamajam keliant S. N. nuo žemės, tačiau galėjo būti padarytas sukant ranką, kuomet kaltinamasis vedė S. N. iš kiemo į namus. Iš specialisto išvadų matyti, kad dešinio žastikaulio kūno lūžis susidarė vienmomentiškai žasto stipraus sukimo pasekoje, kas paneigia tikimybę, kad S. N. galėjo susižaloti kitomis kaltinamojo ir liudytojų nurodytomis aplinkybėmis (atsitrenkdama į aplinkos daiktus, griūdama ant žemės, iškrisdama iš lovos ir pan.) Skambindama bendruoju pagalbos telefonu, bendraudama su kaimynais ir policijos pareigūnais S. N. ir pati nurodė, kad ranką jai sukdamas, lauždamas sužalojo kaltinamasis. Atsižvelgiant į teismo medicinos specialisto teismui duotus paaiškinimus apie galimą S. N. sužalojimų padarymo laiką, jokiais bylos duomenimis nėra paneigtas ir kaltinamojo aiškinimas, jog rankos sužalojimas S. N. buvo padarytas 2012-02-10 vakare po 16 val. Kita vertus, byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad aptariamu laikotarpiu 2012 m. vasario 10-12 dienomis kaltinamasis būtų naudojęs S. N. atžvilgiu kokį nors kitą smurtą, siekdamas ją sužaloti ar atimti gyvybę. Tokių aplinkybių nenustatė ir policijos pareigūnai, atvykę aiškintis konflikto aplinkybių pagal S. N. 2012-02-11 telefoninį pranešimą. Nors S. N. telefonu skundėsi, kad A. R. „...parėjo namo prigėręs, neįmanoma troboj būt, gyvent...“, policijos pareigūnai įvykio vietoje nustatė, kad pati S. N. buvo neblaivi ir elgėsi agresyviai tiek A. R., tiek policijos pareigūnų atžvilgiu, tuo tarpu kaltinamasis, nors ir išgėręs, elgėsi ramiai, kaimynai taip pat nurodė nematę jokio konflikto. Minėtos aplinkybės iš esmės patvirtina kaltinamojo versiją, jog 2012-02-11 ryte atsinaujinus jo ginčui su S. N. dėl pastarosios pragertų maistui skirtų pinigų, S. N. kerštaudama iškvietė policiją dėl išvakarėse įvykusio konflikto metu patirto sužalojimo. Tuo būdu nenustatyta, kad visi kiti teismo medicinos specialisto tyrimo metu S. N. nustatyti kūno sužalojimai būtų padaryti kaltinamojo veiksmais, šių sužalojimų padarymas kaltinamajam ir nėra inkriminuojamas.

A. R. buvo kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. tuo, kad tyčia nužudė savo šeimos narį: laikotarpiu nuo 2012-02-10 16 val. iki 2012-02-11 13 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur gyveno kartu su sugyventine R. N. ir jos motina S. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su S. N. metu tyčia suko jos dešinę ranką už nugaros, taip ją sužalodamas, ir padarė atvirą spiralinį fragmentinį dešinio žastikaulio kūno lūžį, masyvią netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešiniajame petyje ir dešiniajame žaste su perforacine žaizda dešinio žasto vidurinio-apatinio trečdalio ribos priekiniame paviršiuje, dėl ko lūžgaliai sužalojo žasto dvigalvį raumenį bei lūžio fragmento apatinis lūžgalys padarė smulkią perforacinę žaizdą dešinio žasto vidurinio-apatinio trečdalio ribos priekiniame paviršiuje, kas sukėlė embolizaciją į plaučius ir ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, dėl ko S. N. 2012-02-12 prieš 13.30 val. namuose mirė. Kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai neduoda pagrindo sutikti su tokia kaltinamojo veikos kvalifikacija.

Kaip matyti iš jau aptartų kaltinamojo parodymų, kaltinamasis, užsukdamas S. N. už nugaros ranką, siekė ne smurtauti, o įveikti neblaivios ir dėl to savimi deramai pasirūpinti negalinčios S. N. bandymą žiemos metu eiti nakvoti į nešildomą namo dalį, kas grėsė S. N. sušalimu (sušalimo tikimybės realumą patvirtina V. U. parodymai, kad po mamos mirties policijai sulaikius A. R., likusi viena jos serganti sesuo R. N. mirtinai sušalo nešildomoje troboje). Kaltinamojo teigimu, kilus konfliktui dėl S. N. pragertų maistui skirtų pinigų, neblaivi S. N. supykusi ėjo miegoti į nešildomą namo dalį, nepaisydama jo įkalbinėjimų nakvoti šildomoje namo dalyje ir jėga priešinosi jo mėginimams ją sulaikyti bei parvesti į šildomą patalpą, todėl įveikti S. N. pasipriešinimą ir tokiu būdu apsaugoti ją nuo gresiančio sušalimo jam pavyko tik užlaužus S. N. ranką, tokiu būdu jėga parvedus iš kiemo į šildomą patalpą ir jėga paguldžius į lovą miegoti. Taigi A. R. elgesio motyvai buvo apspręsti siekio sulaikyti S. N. nuo alkoholio įtakotos neadekvačios reakcijos (išeiti miegoti į nešildomą namo dalį) į kilusį tarpusavio konfliktą, grėsusios S. N. sveikatai ir gyvybei, o ne siekio daryti žalą šioms vertybėms. Kaltinamojo elgesys po padarytos veikos taip pat nerodė abejingumo galimiems pavojingiems padariniams – užsukęs S. N. ranką, jis parvedė S. N. namo ir paguldė į lovą, o pastarajai ėmus skųstis rankos skausmu, pasiūlė iškviesti medicinos pagalbą, tačiau S. N. atsisakė medikų pagalbos, abi naktis, praėjusias nuo konflikto iki S. N. mirties, įkeldavo iškritusią iš lovos S. N. atgal į lovą. Medikų pagalbos S. N. pakartotinai atsisakė tiek telefonu kviesdama policiją, tiek ir atvykus policijos pareigūnams. Nenustatyta, kad kaltinamasis būtų atlikęs kokį nors fizinį poveikį į gyvybiškai svarbią S. N. kūno vietą, kuris leistų spręsti apie jo siekį padaryti žalą S. N. sveikatai ar sukelti grėsmę jos gyvybei arba sąmoningą leidimą kilti paminėtoms pasekmėms. Todėl byloje surinkti įrodymai neduoda pakankamai pamatuoto pagrindo A. R. veiksmus vertinti nei kaip tyčinį S. N. gyvybės atėmimą, nei kaip tyčinį sunkų jos sveikatos sutrikdymą.

Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A. R. veiksmais užsukant S. N. už nugaros ranką padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas buvo tiesioginė S. N. mirties priežastis, kadangi atviro žastikaulio lūžio pasekoje kilo mirtinos komplikacijos, negrįžtamai sutrikdžiusios S. N. gyvybines funkcijas. Vienok kolegija, atsižvelgdama į nustatytus kaltinamojo panaudoto fizinio smurto prieš S. N. pobūdį ir motyvus laiko, jog kaltinamasis nesuprato savo veikos pavojingumo nukentėjusiosios gyvybei, nenumatė, kad nuo rankos užsukimo nukentėjusiajai už nugaros, parvedant nukentėjusiąją iš kiemo į namo vidų pastarajai gali būti padarytas atviras žastikaulio lūžis, sukėlęs mirtinas komplikacijas, t. y. specialisto išvadoje nurodytas sunkus sveikatos sutrikdymas, apibrėžtas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.13 ir 6.6.15 punktuose, nors pagal veikos aplinkybes (nukentėjusiosios amžių, sveikatos būklę, panaudoto fizinio poveikio stiprumą, įgalinusio įveikti kaulinio audinio vientisumo stiprumą) ir savo asmenines savybes (amžių, gyvenimišką patirtį, fizinius duomenis) galėjo ir turėjo suprasti ir numatyti, kad tikslu sutramdyti besipriešinančią nukentėjusiąją pakankamai didele jėga užsukdamas jai už nugaros ranką, gali padaryti mažesnę (sužaloti peties ar alkūnės sąnarį) ar didesnę (pažeisti rankos kaulų vientisumą) žalą nukentėjusiosios sveikatai, kas savo ruožtu gali sukelti ir tiesioginę grėsmę nukentėjusiosios gyvybei. Nustačius, kad užsukęs nukentėjusiajai už nugaros ranką kaltinamasis, nors ir nenumatė, kad tokiais veiksmais bus padarytas atviras žastikaulio lūžis, sukėlęs mirtinas komplikacijas, bet turėjo ir galėjo tai numatyti, kaltinamojo veiksmai perkvalifikuojami pagal BK 132 str. 1 d. kaip S. N. gyvybės atėmimas dėl neatsargumo - nusikalstamo nerūpestingumo, numatyto BK 16 str. 3 d. (analogiškai panašioje situacijoje kaltės klausimas buvo sprendžiamas ir kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394/2010). Kaltinamojo kaltė pagal šią kvalifikaciją visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę dėl neatsargaus S. N. gyvybės atėmimo ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui (suvaržė kaltinamojo gebėjimą tinkamai įvertinti situaciją ir tinkamai apskaičiuoti naudotos S. N. atžvilgiu fizinės jėgos stiprumą ar pasirinkti kitus, jėgos panaudojimo nereikalaujančius elgesio variantus). Nors kaltinamasis teisme teigė su S. N. išgėręs tik 200 g. talpos degtinės buteliuką, šis kaltinamojo aiškinimas visiškai paneigtas jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog su uošve išgėrė parsineštą butelį degtinės, ir liudytojų policijos pareigūnų parodymais, kurie nurodo 2012-02-11 kaltinamojo namuose matę ant stalo stovintį išgertą pusės litro talpos degtinės butelį. Iš įrašyto S. N. telefoninio pokalbio kviečiant pagalbą taip pat matyti, jog S. N. teigimu, kaltinamasis grįžo namo iš darbo jau išgėręs. Taigi abejonių dėl kaltinamojo apsvaigimo nuo alkoholio įvykio metu teismui nekyla.

A. R. anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, nuo 1994 m. iki sulaikymo ir suėmimo šioje byloje dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“, iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai, šiuo metu registruotas darbo biržoje. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas sukėlė sunkias neatstatomas pasekmes, kaltinamasis nusikalstamai neatsargiais veiksmais atėmė gyvybę šeimos nariui – sugyventinės motinai, su kuria kartu gyveno 7 metus. Nukentėjusiosios V. U., liudytojo kaltinamojo kaimyno A. B. parodymai patvirtina, kad nusikaltimas buvo dėsninga kaltinamojo elgesio buityje pasekmė, kadangi kaltinamasis kartu su sugyventine ir jos motina girtaudavo, o girtaujant kylančių konfliktų metu nevengdavo naudoti šeimos narių atžvilgiu fizinį smurtą. Įvertinant išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, parenkant artimą sankcijos vidurkiui bausmės dydį.

Priimant dėmesin ilgametę nepriekaištingą kaltinamojo darbinę veiklą, duomenų, kad kaltinamasis būtų linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus ar baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas nebuvimą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertinant aukščiau jau aptartus kaltinamojo nusikalstamų veiksmų motyvus, taip pat apklaustų asmenų parodymais nustatytą aplinkybę, kad kaltinamasis eilę metų vienas rūpinosi šeima ir išlaikė girtaujančias sugyventinę bei jos motiną, teismas laiko, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 str. nuostatos, skiriant kaltinamajam BK 75 str. 2 d. 5 p. numatytą įpareigojimą, kuris, teismo nuomone, užtikrins kuo greitesnį nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą.

Nukentėjusioji V. U. byloje pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 152-157), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo jos patirtą su mamos mirtimi susijusią turtinę žalą 7214 litus ir dėl mamos žūties patirtą neturtinę žalą 50000 litų. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro pateikiamais dokumentais patvirtintos mamos laidojimo išlaidos 1614 litų (čia įskaičiuotas ir duobės iškasimas), taip pat išlaidos šarvojimo salės papuošimui, religinėms apeigoms 600 litų, bei išlaidos būsimam paminklo pastatymui 5000 litų (šiuo metu lėšų paminklo pastatymui nukentėjusioji neturi). Nukentėjusioji ir jos įgaliotoji atstovė teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad iš šios ieškininiame pareiškime nurodytos sumos turi būti minusuojama iš savivaldybės gauta laidojimo pašalpa 1040 litų. Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra iš dalies pagrįstas pateiktais dokumentais, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, kaltinamasis šią ieškinio dalį pripažįsta, todėl ieškinys, remiantis CK 6. 263 str. 2 d., 6. 291 str. 1 d., tenkintinas 6174 litų sumoje, iš ieškinio sumos minusuojant nukentėjusiosios gautą laidojimo pašalpą (CK 6. 291 str. 2 d.).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Nukentėjusioji nurodo, kad dėl mamos mirties patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus. Vienok iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad jos socialiniai ir emociniai ryšiai su mama jau ilgą laiką nebuvo labai artimi – jos gyveno atskirai ir bendravo palyginti retai, kadangi nukentėjusiajai buvo nepriimtinas nuolatinis mamos girtavimas, nukentėjusiosios mamą ir seserį jau eilę metų išlaikė ir jomis rūpinosi kaltinamasis. Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta neatsargiais nusikalstamais kaltinamojo A. R. veiksmais, kuriais buvo atimta žmogaus gyvybė. Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad kaltinamasis neatsargiais veiksmais padarė žalą, siekdamas apsaugoti neblaivią S. N. nuo galimo sušalimo nešildomoje namo dalyje, o prie žalos padarymo neatsargiais veiksmais prisidėjo ir pati S. N., neadekvačiai reaguodama į kaltinamojo raginimus likti nakvoti šildomoje namo dalyje. Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis yra dar pakankamai jauno amžiaus ir darbingas, tačiau jokio turto neturi, taigi žalą jis realiai galės atlyginti tik iš ateityje uždirbtų pajamų. Taigi, nors nukentėjusioji V. U. dėl tragiškos mamos netekties kaip dukra patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, teismo nuomone, ne visiškai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 20000 litų.

Nagrinėjant bylą teisme, dalyvavo nukentėjusiosios atstovė adv. S. Taluntienė, iš pateikto kvito matosi, kad įgaliotojo atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusioji sumokėjo 3000 litų, kuriuos prašo išieškoti iš kaltinamojo. BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, kaltinamasis sutinka atlyginti nukentėjusiosios turėtas proceso išlaidas, prašoma išieškoti išlaidų suma iš esmės atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus, iš kaltinamojo išieškotina 3000 litų atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios naudai.

S. N. biologiniai pavyzdžiai ir drabužiai, saugomi Kretingos raj. PK, sunaikintini, skaitmeninė laikmena su garso įrašu paliekama saugojimui prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 132 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2012-02-14 iki 2012-02-29. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti. Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje.

Nukentėjusiosios V. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistojo A. R. nukentėjusiajai V. U. 6174 litus turtinės ir 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo A. R. 3000 litų išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajai V. U..

S. N. biologinius pavyzdžius ir drabužius sunaikinti, skaitmeninę laikmeną su garso įrašu palikti saugojimui prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Aurelija SadauskaitėEduardas Maškevičius