Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mano tikslas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-290-567/2014 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mano tikslas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Armitana“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 652 687,14 Lt nuostolių, 8,05 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. sausio 24 d. su atsakove sudaryta patalpų subnuomos sutartimi (toliau – Sutartis) iki 2013 m. gruodžio 31 d. išsinuomojo komercinės paskirties patalpas prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos). Ieškovė ketino jose vykdyti ūkinę komercinę veiklą, kurios pobūdis – laisvalaikio pramogos: biliardo klubas ir baras, ir gauti už tai pajamas (pelną). Šiam tikslui ieškovė investavo lėšas: pirko reikalingą inventorių, įrengė Patalpas ir pritaikė jas savo veiklai. Ieškovės teigimu, atsakovė 2008 m. kovo mėnesį pažeidė Sutartį, nes vienašališkai pakeitė prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ vidaus tvarkos taisykles patalpų nuomininkams. Pakeistose taisyklėse buvo nustatytas ieškovei nenaudingas prekybos centro darbo laikas. Atsakovei neleidus ieškovės klientams patekti į Patalpas po 20 val., ieškovė neteko galimybės dirbti jai pelningiausiu paros metu. Dėl to ieškovės veikla buvo visiškai sutrikdyta, per trumpą laiko tarpą ieškovės apyvarta krito, veikla tapo nuostolinga, o 2008 m. liepos 29 d. buvo nutraukta. Ieškovės vertinimu, dėl šių neteisėtų atsakovės veiksmų, lėmusių ieškovės veiklos nutraukimą Patalpose, ieškovė patyrė 230 170,65 Lt tiesioginių nuostolių ir negavo 1 422 516,49 Lt pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti vykdant savo įprastinę ūkinę komercinę veiklą Patalpose iki 2013 m. gruodžio 31 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad nėra būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, nes ieškovės reikalavimas priteisti tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas yra nepagrįstas, ieškiniu prašomas priteisti dydis nėra nulemtas atsakovės neteisėtų veiksmų ir nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškiniu apskaičiuotų neigiamų padarinių ieškovei.

Tokią išvadą teismas darė vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje tarp tų pačių šalių, bylos Nr. 3K-3-459/2010 (toliau – ir Susijusi byla) dėl Sutarties vienašališko pakeitimo ir nutraukimo, nuostolių dėl negautų pajamų ir verslo nuvertėjimo atlyginimo, nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl ieškovės negautų pajamų (už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 28 d.) iš veiklos išsinuomotose negyvenamosiose patalpose priteisimo, atsakovei pakeitus tam tikras Sutarties sąlygas, konstatavo abiejų šalių kaltę dėl ieškovės negautų pajamų atsiradimo ir jų dydžio išaugimo, o vertindamas ieškovės reikalavimą dėl žalos, ieškovės skaičiuojamos kaip nuvertėjusio verslo rinkos vertė, atlyginimo, konstatavo, jog ieškovės numatomos pajamos ir pelnas nėra realūs, todėl atmetė reikalavimą atlyginti ieškovės verslo nuvertėjimą. Dėl išlaidų, susijusių su patalpų pagerinimu, atlyginimo teismas sprendė, kad ieškovė, sudarydama Sutartį, turėjo galimybę susitarti dėl dalies Patalpų pagerinimo išlaidų kompensavimo ar įskaitymo į nuomos mokestį. Pagal Sutarties 5.6 ir 5.10 punktus, pasibaigus Sutarties terminui ar ją nutraukus anksčiau laiko, atsakovei (subnuomotojai) lieka bet kokie ieškovės (subnuomininkės) padaryti Patalpų pagerinimai, kurių neįmanoma atskirti be žalos Patalpoms, o subnuomininkei nurodytų pagerinimų vertės subnuomotoja nekompensuoja. Teismas, remdamasis Sutarties 5.6 ir 5.10 punktais, kurie nėra panaikinti ar nuginčyti nustatyta tvarka, atmetė ieškovės reikalavimą dėl remonto išlaidų priteisimo. Teismas nepriteisė ieškovei ir inventoriaus įsigijimo išlaidų, remdamasis 2012 m. sausio 20 d. teismo ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad ieškovė netiksliai ir ekonomiškai nepagrįstai apskaičiavo tiesioginių nuostolių pagal Sutartį dydį. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės inventorius pagal 2009 m. kovo 25 d. turto pirkimo–pardavimo sutartį buvo parduotas už 70 000 Lt (20 273,40 Eur). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė 2007 m. vasario 8 d. sumokėjo avansą, kurį atsakovė nurodė įskaičiusi kaip dalį nuomos mokesčio skolos, savaime nereiškia, kad šį avansą galima priskirti prie ieškovės tiesioginių nuostolių. Teismas pažymėjo, kad ieškovės bankroto byloje bus sprendžiamas klausimas dėl avanso įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas, įvertinęs kasacinio teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties prejudicinę reikšmę ir nagrinėjamoje byloje atliktų teismo ekspertizių išvadas, konstatavo, kad ieškovės veikla nebūtų buvusi pelninga nuo 2008 m. iki 2013 m.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Tarp tų pačių šalių jau buvo išnagrinėta civilinė byla, kurioje nustatyti prejudiciniai faktai turi lemiamą reikšmę nagrinėjamai bylai. Visi trys susijusią bylą nagrinėję teismas konstatavo, kad atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos egzistuoja, nes ieškovei iš atsakovo buvo priteistas nuostolių atlyginimas. Tiek šioje, tiek susijusioje bylose nagrinėjant iš esmės tokį patį reikalavimą, tik dėl skirtingų laikotarpių, akivaizdu, kad teismas neturėjo teisės nesivadovauti susijusioje byloje teismų pateiktomis išvadomis, nustatytais prejudiciniais faktais.Priešingai nei teigia teismas, susijusioje byloje nei vienas teismas nekonstatavo Sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtu Sutarties nutraukimą, o apeliacinės instancijos ir kasacinis teismai šios sprendimo dalies nekeitė. Atsakovės veiksmų neteisėtumą pakeičiant ieškovei darbo laiką ir vėliau nutraukiant Sutartį papildomai patvirtina šioje byloje apklausti liudytojai N. J., G. M. ir J. M.. Liudytųjų parodymai ir kiti rašytiniai įrodymai (advokato 2013 m. lapkričio 13 d. atsakymas į paklausimą) patvirtina ieškovės siekį taikiai spręsti kilusius nesutarimus dėl darbo laiko pakeitimo. Šių įrodymų vertinimo kontekste itin svarbus yra kasacinio teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje pateiktas konstatavimas, kad ieškovei tenkančios bendradarbiavimo pareigos nevykdymą rodo ieškovės veiksmai, kuriais ji nesiekė išsaugoti sutartinių santykių, neinicijavo taikaus susitarimo su kita sutarties šalimi, dėl to neveikė, siekdamas sumažinti nuostolius (negautas pajamas). Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje surinkti papildomi duomenys, kurie nebuvo analizuoti ir žinomi susijusioje byloje ir kurie neabejotinai paneigė išvadą, jog ieškovė nesiekė išsaugoti sutartinių santykių ir neinicijavo taikaus kilusių nesutarimų sprendimo. Atsižvelgiant į naujai surinktus įrodymus, kitaip turi būti vertinamas ir kaltės laipsnio paskirstymas tarp šalių dėl Sutarties nevykdymo bei kitos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje surinkti nauji duomenys parodo atsakovės aiškų ir tikslingą, neteisėtais veiksmais ir ketinimais grįstą Sutarties vykdymo vengimą, o ieškovės kaltei konstatuoti nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo. Susijusioje byloje konstatuota aplinkybė, kad atsakovė neturėjo teisės vienašališkai keisti vidaus tvarkos taisyklių ir Sutarties, kai išskirtinės darbo valandos ieškovei buvo esminė Sutarties sąlyga, šioje byloje turi prejudicinę reikšmę, todėl nesuprantama skundžiamame sprendime daroma priešinga išvada dėl tariamo Sutarties nutraukimo teisėtumo.Negalima sutikti su teismo pozicija dėl Sutarties 5.6 ir 5.10 punktų nuostatų taikymo šioje byloje. Šios nuostatos numato Patalpoms padarytų pagerinimo kompensavimo klausimą Sutarties pasibaigimo arba teisėto nutraukimo atvejais. Kadangi Sutartis buvo nutraukta neteisėtai, šioje civilinėje byloje nurodytos nuostatos negali būti taikomos. Ieškovė šioje byloje pagrįstai reiškė reikalavimą atlyginti investicijų išlaidų ir sukauptos amortizacijos iki veiklos nutraukimo (2008 m. liepos 29 d.) skirtumą, iš šios sumos atėmus dalies inventoriaus pardavimo kainą.Ieškovė nesutinka su teismo išvada dėl sumokėto avanso. Ieškovė pagal Sutarties 6.3 punktą pervedė atsakovei avansą. Pagal šį punktą už paskutinius mėnesius nuomos mokestis turėjo būti įskaitomas iš sumokėto avanso, tačiau ieškovės sumokėtas avansas nebuvo įskaitytas ir atitinkamai grąžintas ieškovei, dėl to ieškovė patyrė sumokėto avanso dydžio tiesioginius nuostolius ir jų atlyginimo pagrįstai prašo nagrinėjamoje byloje. Teismas apskritai nepasisakė dėl ieškovės pareikšto reikalavimo dėl sumokėto avanso (CPK 263 str. 1 d.).Skundžiamame sprendime cituojama teismo ekspertizės akto išvada, kad ieškovė šioje byloje netinkamai apskaičiavo negautų pajamų dydį. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės veikla 2008–2013 m. nebūtų buvusi pelninga. Ieškovės nuomone, tokia išvada yra nepagrįsta. Ieškovė kartu su pirminiu ieškiniu pateikė teismui negautų pajamų paskaičiavimą ir jį pagrindžiančius dokumentus. Teismo ekspertizės akte, atlikus papildomą ekspertizę, pateikiami alternatyvūs negautų pajamų apskaičiavimo variantai, inter alia akceptuojant ieškovės nurodytą negautų pajamų sumą, kaip galimą priteisti, jei negautos pajamos būtų apskaičiuojamos pagal 2008 m. pelną, neatskaičius pelno mokesčio. Šiame kontekste ieškovė papildomai akcentuoja, kad susijusioje byloje ieškovei iš atsakovės buvo priteistos negautos pajamos už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 28 d. Susijusią bylą nagrinėję teismai pripažino atsakovę neteisėtai nutrauktus Sutartį ir konstatavo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės ieškovė nebegalėjo tęsti veiklos, iš kurios ieškovė užsidirbtų pajamas. Skundžiamo sprendimo išvada, kad ieškovė šios bylos ginčo laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 29 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. veiktų nuostolingai, yra nelogiška. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad 2008 m. liepos 29 d. ieškovės veikla taptų nebepelninga. Teismas nepateikė jokių argumentų, dėl kurių kiltų pagrindas abejoti ieškovės į bylą pateiktais negautų pajamų dydžio paskaičiavimais ir (ar) teismo eksperto išvadomis dėl ieškovės negautų pajamų laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 29 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Tiek reikšdama ankstesnėje byloje reikalavimą dėl verslo nuvertėjimo, tiek reikšdama šioje byloje reikalavimą dėl negautų pajamų atlyginimo, ieškovė nurodė, kad ji negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu atsakovė nebūtų nutraukusi Sutarties. Šiuo atveju nėra skirtumo, ar negautas iš verslo pajamas įvardysi verslo nuvertėjimu arba tiesiog negautomis pajamomis. Viena iš būtinųjų sąlygų negautoms pajamoms priteisti yra tai, kad tos pajamos būtų neišvengiamai gautos, jeigu nebūtų neteisėtų kaltininko veiksmų. Kasacinis teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010 išaiškino, kad ši sąlyga nėra įvykdyta – nėra pagrindo laikyti, jog ieškovės nurodytos pajamos būtų neišvengiamai gautos, nes jos neišvengiamai turėjo sumažėti dėl ekonominio nuosmukio. Be to, šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą, analogišką pareikštam ankstesnėje byloje, kuris buvo atmestas.Tiesioginiais savo nuostoliais ieškovė įvardija tai, kad dėl neteisėtai nutrauktos prieš terminą Sutarties ji negalėjo uždirbti pajamų, kurios būtų atpirkusios investicijas, padarytas įsigyjant inventorių ir pritaikant Patalpas savo veiklai. Tokie nuostoliai negali būti laikomi tiesioginiais. Ieškovė pirko inventorių ir Patalpas pritaikė savo veiklai ne dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, o todėl, jog šios investicijos buvo reikalingos klubo veiklai. Kad šios investicijos atsipirktų, klubo veikla turėjo būti rentabili. Šiuo atveju nėra nustatyta, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė prarado pajamas, kuriomis būtų kompensuotos investicijos.Priešingai nei teigia ieškovė, kasacinis teismas ankstesnėje byloje, pasisakydamas dėl nuostolių, ieškovės patirtų dėl verslo praradimo, atlyginimo, aiškiai konstatavo, kad nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos. Taigi nėra būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti.Analizuodama Sutarties pažeidimo aplinkybes ieškovė šioje byloje pateikia išskirtinai sau palankią poziciją, sąmoningai nutylėdama aplinkybę, kad ankstesnėje byloje konstatuota, jog ieškovė pats pažeidė šalių bendradarbiavimo pareigą ir yra iš dalies kalta dėl patirtų nuostolių.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byla apeliacine tvarka yra nagrinėjama pakartotinai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi c.b. Nr. 3K-3-474-2019/2015 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį, kuria teismas paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Sprendžiant ginčą dėl nuostolių priteisimo, teismas nustato CK 6.245-6.249 str. nurodytas civilinės atsakomybės atsiradimo būtinąsias sąlygas (asmens neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), kurias konstatavus, už žalos padarymą atsakingam asmeniui taikoma atsakomybė.

Byloje nustatyta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, susijusioje civilinėje byloje (Nr. 3K-3-459/2010) pagal ieškovės ieškinį atsakovei nagrinėjo ginčą dėl Sutarties vienašališko pakeitimo ir nutraukimo, nuostolių dėl negautų pajamų (už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 28 d.) ir verslo nuvertėjimo atlyginimo. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl subnuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y., jog atsakovė sutarties sąlygų nevisiškai laikėsi, peržengė sutartyje nurodytą teisę papildyti vidaus tvarkos taisykles, taip pažeidė subnuomininkės (ieškovės) verslo interesus, lūkesčius, kurių ji galėjo pagrįstai tikėtis, abiem šalims vykdant sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Spręsdama dėl ieškovės negautų pajamų atsakovei pakeitus tam tikras Sutarties sąlygas, teisėjų kolegija konstatavo abiejų šalių kaltę dėl ieškovės negautų pajamų atsiradimo ir jų dydžio padidėjimo bei tai, kad abi šalys dėl negautų pajamų turi lygiomis dalimis prisiimti tokių nuostolių kompensavimo pareigą.

Kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartyje (c.b. Nr. 3K-3-474-2019/2015) iš esmės taip pat pasisakė, jog atsakovė Sutartį pakeitė neteisėtai.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė kreipėsi dėl nuostolių, tame tarpe negautų pajamų už laikotarpį nuo 2008-07-28 iki 2013-12-31, priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju reikšmingos susijusioje civilinėje byloje (Nr. 3K-3-459/2010) ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-2019/2015 nustatytos prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje turinčios aplinkybės – atsakovės neteisėti veiksmai ir abiejų šalių kaltė dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo bei iš to kilusių padarinių.

Sprendžiant dėl žalos ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygų konstatavimo nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, t. y., jog ieškiniu prašomas priteisti dydis nėra nulemtas atsakovės neteisėtų veiksmų ir nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškiniu apskaičiuotų neigiamų padarinių ieškovei.

Nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuostoliai kaip negautos pajamos atsirado būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, tai yra, vienašališkai pakeitus Sutarties sąlygas, dėl ko ieškovė nebegalėjo vystyti veiklos tomis sąlygomis, kuriomis pagrįstai tikėjosi sudarant Sutartį, ir gauti pajamų.

Dėl atlygintinų nuostolių dydžio

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo nutartyje c.b. Nr. 3K-3-474-2019/2015 nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, jog vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą pirmos instancijos teismas turėjo remtis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-01-20 ir 2013-06-26 pateiktais Ekspertizės aktais atitinkamai Nr. 11-2398 (11) (4 t., b.l. 17-29) bei Nr. 11-1086 (12) (6 t., b.l. 160-167). Šiuose aktuose ekspertas, atsakydamas į klausimą, koks yra ieškovės BUAB „Mano tikslas“ negautų pajamų dydis, kurių ieškovė negavo iš pagal 2007-01-24 Patalpų subnuomos sutartį Nr. FLG 3.478 vykdytos veiklos Prekybos centro „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ patalpose, esančiose (DUOMENYS NESKELBTINI, Vilniuje, laikotarpiu nuo 2008-07-28 iki 2013-12-31, nurodė, jog negautų pajamų dydis, minėtu laikotarpiu galėjo būti 588 955 Lt, bei tai, kad nustatant negautų pajamų dydį, atimamos visos sąnaudos, tenkančios šioms pajamoms uždirbti, tarp jų ir pelno mokesčio sąnaudos. Byloje nenustatyta, jog minėtos išvados, padarytos remiantis klaidingais duomenimis ar faktinėmis aplinkybėmis, bei jog šios išvados buvo ginčijamos. Nesutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog ekspertizių išvados yra paremtos hipotetinėmis prielaidomis. Priešingai – apskaičiuojant ieškovės negautų pajamų dydį ginčo laikotarpiu, buvo vertinama rinkos konjunktūra, pritaikytas koregavimo koeficientas, taip įvertinant ne tik rinkos nuosmukį, bet ir pakilimą konkrečiais laikotarpiais analizuotu periodu nuo 2008 m. liepos 28 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., ir tokio rinkos svyravimo įtaka ieškovės pajamoms. Pirmos instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, 2012 m. sausio 20 d. ekspertizės akte, priešingai nei teigė pirmosios instancijos teismas, skaičiuojant negautas pajamas, buvo remiamasi gautino grynojo pelno sumomis, t. y. atsižvelgta ir į sąnaudas, ir į mokėtiną pelno mokestį, juos atimant iš apskaičiuotos negautų pajamų sumos. Šios aplinkybės paneigia atsakovės prašyme prijungti papildomus rašytinius įrodymus išdėstytas aplinkybes dėl ekspertizių išvadų. Atsakovė nurodė, kad ekspertas neatsižvelgė į įmonių, kurios verčiasi panašia veikla kaip ieškovė, veiklos finansinius rodiklius, į tai, kad šios įmonės išskyrus vieną, 2008-2013 m. dirbo nuostolingai, viena iš įmonių veiklą vykdė taip pat Gedimino pr. Vilniuje. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės prašyme išdėstytais argumentais, kadangi pateikti duomenys atspindi pačių įmonių finansinius rodiklius, tačiau ne iš konkretaus klubo gaunamas pajamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės ir įrodymų visuma leidžia daryti pakankamai pagrįstą išvadą, jog minėtuose ekspertizės aktuose nustatytos aplinkybės ir išvados yra teisingos ir pagrįstos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi įrodymų vertinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CPK 176-180 str., bei kasacinio teismo praktikoje suformuluotais įrodymų pakankamumo ir išvadų tikėtinumo principais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl reikalavimo priteisti nuostolius negali būti pripažintos pagrįstomis ir teisėtomis, dėl ko yra pagrindas priimtą sprendimą naikinti ir priimti naują sprendimą.

Sprendžiant ieškinio reikalavimą priteisti nuostolius kaip negautas pajamas, teisėjų kolegija pripažįsta esant pagrindą atsižvelgti į ieškovės kaltus veiksmus (neveikimą), kuriais ji nesiekė išvengti nuostolių padidėjimo. Kasacinis teismas c.b. Nr. 3K-3-459/2010, spręsdamas nuostolių atlyginimo klausimą esant ir ieškovės kaltei dėl jų atsiradimo, pripažino, kad dėl nuostolių (negautų pajamų) atsiradimo atsakingos abi nuomos sutarties šalys, kurios lygiomis dalimis turi prisiimti tokių nuostolių kompensavimo pareigą. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybė dėl kaltės ir jos masto laikytina prejudicinę reikšmę turinčia aplinkybe nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija vadovaudamasi CK 6.248 str. 4 d., mažina iš atsakovės priteistinus nuostolius iki 294 477,50 Lt (85 286,58 Eur).

Remiantis Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 2d., CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. skolininkas privalo mokėti metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį tenkinus iš dalies, toje dalyje tenkintinas ir ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Kasacinis teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartyje pasisakydamas dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo, nesutiko su pirmą kartą bylą nagrinėjusiu apeliacinės instancijos teismu, jog Sutarties 5.6 ir 5.10 punktų nuostatos dėl patalpų pagerinimo neatlygintinumo, taikytinos nepriklausomai nuo Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo. Nurodė, kad tuo atveju, jei ieškovei bus priteisiamas jos iki 2013 m. gruodžio 31 d. negautų pajamų atlyginimas, neliks pagrindo priteisti papildomą atlyginimą už išlaidas, patirtas įrengiant patalpas, nes šios išlaidos pagal Sutarties 5.6 ir 5.10 punktų nuostatas nebūtų atlyginamos grąžinant patalpas po 2013 m. gruodžio 31 d. teisėtai pasibaigus patalpų subnuomos sutarčiai.

Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės pripažinta ieškovės teisė į nuostolių kaip negautų iš veiklos pajamų atlyginimą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, netenkina ieškinio reikalavimo dėl tiesioginių nuostolių, patirtų įrengiant patalpas, atlyginimo.

Ieškovė taip pat prašė atlyginti nuostolius, patirtus 2007-02-07 sumokant atsakovei 22944 Lt dydžio avansą, kadangi avansas pagal Sutarties 6.3 p. nebuvo įskaitytas ir/ar atitinkamai grąžintas ieškovei.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas, ieškovės BUAB „Mano tikslas“ bankroto byloje spręsdamas klausimą dėl ginčijamo atsakovės UAB „Armitana“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, 2012-02-02 nutartimi c. b. Nr. B2-2108-585/2012 atsakovės prašymą patvirtinti trečios eilės kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje atmetė. Teismas nustatė, jog nuomininkė (ieškovė) yra sumokėjusi 22944 Lt avansą, pagal sutartį avansas atlieka ir mokėjimo funkciją, todėl laikė, kad šia avanso suma nuomininkė (ieškovė) yra visiškai įvykdžiusi savo prievolę sumokėti teismo nustatytą pusės nuomotojos (atsakovės) reikalaujamo nuomos mokesčio sumą. Nors atsakovė nurodė, kad atliko avanso įskaitymą, teismas nustatė, kad įrodymų apie įskaitymą (valios apie priešpriešinių piniginių prievolių pasibaigimą įskaitymu pareiškimą nuomininkui ) byloje nepateikta.

Kaip matyti, reikalavimas dėl 22944 Lt avanso priteisimo yra išspręstas c. b. Nr. B2-2108-585/2012 įsiteisėjusia nutartimi, t. y. yra konstatuota, kad 22944 Lt avansas užskaitomas kaip nesumokėtas nuomos mokestis, todėl ieškovė neturėjo teisinio pagrindo reikšti ieškininio reikalavimo šioje dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla dalyje dėl 22944 Lt avanso priteisimo iš atsakovės nutrauktina CPK 293 str. 3 p. pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Panaikinus pirmos instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują – ieškinį tenkinti iš dalies, sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimo.

Ieškovė pateikė prašymą atlyginti 20 570 Lt (5957,48 Eur) pirmoje instancijoje ir 1051,33 Eur kasacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, bei pateikė šias sumas pagrindžiančius įrodymus: PVM sąskaitas-faktūras ir mokėjimo pavedimus.

Nagrinėjamoje byloje buvo patenkinta 18 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1261,59 Eur. (CPK 93 str. 2 d.)

Ieškovė CPK 83 str. 1 d. 8 p. pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kuris pateikiant tiek ieškinį, tiek apeliacinį skundą pateikimo dieną sudarytų 20 526,87 Lt. Ieškinį ir apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistina po 3657,50 Lt (1059 Eur) žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą valstybei (CPK 96 str. 1 d.), iš viso 2118 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Bylą dalyje dėl 22 944 Lt (6645,04 Eur) dydžio nuostolių (avanso) atlyginimo nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Armitana“ (j. a. k. 125444786) bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Mano tikslas“ (j. a. k. 151182221) 85 286,58 Eur nuostolių, 8,05 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2011-03-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1261,59 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Armitana“ (j. a. k. 125444786) 2118 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (žyminio mokesčio) valstybei.

TeisėjaiKonstantinas GurinasVigintas VišinskisEgidijus Žironas