- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-1288/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00835-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Danutė Milašienė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „ARMITANA“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MANO TIKSLAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-290-567/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MANO TIKSLAS“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ARMITANA“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 1 652 687,14 Lt nuostolių, 8,05 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. sausio 24 d. su atsakovu sudaryta patalpų subnuomos sutartimi (toliau – Sutartis) iki 2013 m. gruodžio 31 d. išsinuomojo komercinės paskirties patalpas prekybos centre (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos). Ieškovas ketino jose vykdyti ūkinę komercinę veiklą, kurios pobūdis laisvalaikio pramogos: biliardo klubas ir baras, ir gauti už tai pajamas (pelną). Šiam tikslui ieškovas investavo lėšas: pirko reikalingą inventorių, įrengė Patalpas ir pritaikė jas savo veiklai. Ieškovo teigimu, atsakovas 2008 m. kovo mėnesį pažeidė Sutartį, nes vienašališkai pakeitė prekybos centro (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisykles patalpų nuomininkams. Pakeistose taisyklėse buvo nustatytas ieškovui nenaudingas prekybos centro darbo laikas. Atsakovui neleidus ieškovo klientams patekti į Patalpas po 20 val., ieškovas neteko galimybės dirbti jam pelningiausiu paros metu. Dėl to ieškovo veikla buvo visiškai sutrikdyta, per trumpą laiko tarpą ieškovo apyvarta krito, veikla tapo nuostolinga, o 2008 m. liepos 29 d. buvo nutraukta. Ieškovo vertinimu, dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų, lėmusių ieškovo veiklos nutraukimą, ieškovas patyrė 230 170,65 Lt tiesioginių nuostolių ir negavo 1 422 516,49 Lt pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti vykdant savo įprastinę ūkinę komercinę veiklą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 4 d. sprendimu atmetė ieškinį. Nurodė, kad kitoje civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi išsprendė ginčą, susijusį su Sutarties vienašališku pakeitimu ir nutraukimu, nuostolių dėl negautų pajamų ir verslo nuvertėjimo atlyginimu. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl ieškovo negautų pajamų (už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 28 d.) iš veiklos išsinuomotose negyvenamosiose patalpose priteisimo, atsakovui pakeitus tam tikras Sutarties sąlygas, konstatavo abiejų šalių kaltę dėl ieškovo negautų pajamų atsiradimo ir jų dydžio padidėjimo. Vertindamas ieškovo reikalavimą dėl žalos, ieškovo skaičiuojamos kaip nuvertėjusio verslo rinkos vertė, atlyginimo, numatant, kad ieškovas tęstų biliardo klubo išsinuomotose patalpose veiklą nuo 2009 m. iki 2013 m., kasacinis teismas konstatavo, jog ieškovo numatomos pajamos ir pelnas nėra realūs, todėl atmetė reikalavimą atlyginti ieškovo verslo dalies nuvertėjimą. Pasak pirmosios instancijos teismo, teisinis rezultatas minėtoje civilinėje byloje ir nustatyti faktai turi teisinę reikšmę – įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Teismas konstatavo, kad nėra būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, nes ieškovo reikalavimas priteisti tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas yra nepagrįstas, ieškiniu prašomas priteisti dydis nėra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškiniu apskaičiuotų neigiamų padarinių ieškovui. Teismo vertinimu, ieškovas nuostolius nepagrįstai kildina iš atsakovo Sutarties netinkamo vykdymo ir nutraukimo, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą tenkinti ieškinį. Nagrinėjamu atveju ieškovo patirtos išlaidos pagerinant Patalpas nebuvo nulemtos kaip neišvengiamas atsakovo (subnuomotojo) elgesio rezultatas. Priešingai, ieškovas turėjo galimybę, sudarydamas Sutartį, susitarti dėl dalies Patalpų pagerinimo išlaidų kompensavimo ar įskaitymo į nuomos mokestį. Pagal Sutarties 5.6 ir 5.10 punktus, pasibaigus Sutarties terminui ar ją nutraukus anksčiau laiko, atsakovui (subnuomotojui) lieka bet kokie ieškovo (subnuomininko) padaryti Patalpų pagerinimai, kurių neįmanoma atskirti be žalos Patalpoms, o subnuomininkui minėtų pagerinimų vertės subnuomotojas nekompensuoja. Teismas nurodė, kad šalių tarpusavio prievoliniai santykiai pasibaigė, nutraukus Sutartį prieš terminą ir tokį nutraukimą pripažinus teisėtu bei pagrįstu (kasacinio teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010). Teismas, remdamasis Sutarties 5.6 ir 5.10 punktais, kurie nėra panaikinti ar nuginčyti nustatyta tvarka, atmetė ieškovo reikalavimą dėl remonto išlaidų priteisimo. Teismas nepriteisė ieškovui ir inventoriaus įsigijimo išlaidų, nes pagal 2012 m. sausio 20 d. teismo ekspertizės aktą Nr.11-2398 ieškovas netiksliai ir ekonomiškai nepagrįstai apskaičiavo tiesioginių nuostolių pagal Sutartį dydį. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovo inventorius pagal 2009 m. kovo 25 d. turto pirkimo-pardavimo sutartį buvo parduotas už 70 000 Lt. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas 2007 m. vasario 8 d. sumokėjo avansą, kurį atsakovas nurodė įskaitęs kaip dalį nuomos mokesčio skolos, savaime nereiškia, kad šį avansą galima priskirti prie ieškovo tiesioginių nuostolių. Teismas pažymėjo, kad ieškovo bankroto byloje bus sprendžiamas klausimas dėl avanso įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas rėmėsi minėtu teismo ekspertizės aktu, pagal kurį ieškovas netinkamai apskaičiavo negautų pajamų pagal Sutartį laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 28 d. iki 2013 m. gruodžio 3i d. dydį. Teismas, įvertinęs kasacinio teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties prejudicinę reikšmę ir nagrinėjamoje byloje atliktų teismo ekspertizių išvadas, konstatavo, kad ieškovo veikla nebūtų pelninga laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2013 m., nes ieškovo pateiktuose negautų pajamų paskaičiavimuose nėra įvardytos papildomos sąnaudos, mokėtinas pelno mokestis. Be to, ieškovo finansiniai rodikliai laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 13 d. retrospektyviai neatspindi realios paslaugų rinkos situacijos nuo 2008 m. liepos 28 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., todėl toks negautų pajamų apskaičiavimas ir priteisimas sudarytų sąlygas ieškovui nepagrįstai praturėti atsakovo sąskaita.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Tarp tų pačių šalių jau buvo išnagrinėta civilinė byla, kurioje nustatyti prejudiciniai faktai turi lemiamą reikšmę naginėjamai bylai. Prieštaraudamas pats sau teismas padarė išvadą, kuri yra visiškai priešinga susijusioje byloje konstatuotiems faktams, t. y. kad nėra visų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Visi trys susijusią bylą nagrinėję teismas konstatavo, kad atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos egzistuoja, nes ieškovui iš atsakovo buvo priteistas nuostolių atlyginimas. Tiek šioje, tiek susijusioje bylose nagrinėjant iš esmės tokį patį reikalavimą, tik dėl skirtingų laikotarpių, akivaizdu, kad teismas neturėjo teisės nesivadovauti susijusioje byloje teismų pateiktomis išvadomis, nustatytais prejudiciniais faktais.
Žemesnės instancijos teismas
2. Priešingai nei teigia teismas, susijusioje byloje nei vienas teismas nekonstatavo Sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtu Sutarties nutraukimą, o apeliacinės instancijos ir kasacinis teismai šios sprendimo dalies nekeitė. Atsakovo veiksmų neteisėtumą pakeičiant ieškovui darbo laiką ir vėliau nutraukiant Sutartį papildomai patvirtina šioje byloje apklausti liudytojai N. J., G. M. ir J. M.. Liudytųjų parodymai ir kiti rašytiniai įrodymai (advokato 2013 m. lapkričio 13 d. atsakymas į paklausimą) patvirtina ieškovo siekį taikiai spręsti kilusius nesutarimus dėl darbo laiko pakeitimo. Šių įrodymų vertinimo kontekste itin svarbus yra kasacinio teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje pateiktas konstatavimas, kad ieškovui tenkančios bendradarbiavimo pareigos nevykdymą rodo ieškovo veiksmai, kuriais jis nesiekė išsaugoti sutartinių santykių, neinicijavo taikaus susitarimo su kita sutarties šalimi, dėl to neveikė, siekdamas sumažinti nuostolius (negautas pajamas). Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje surinkti papildomi duomenys, kurie nebuvo analizuoti ir žinomi susijusioje byloje ir kurie neabejotinai paneigė išvadą, jog ieškovas nesiekė išsaugoti sutartinių santykių ir neinicijavo taikaus kilusių nesutarimų sprendimo. Atsižvelgiant į naujai surinktus įrodymus, kitaip turi būti vertinamas ir kaltės laipsnio paskirstymas tarp šalių dėl Sutarties nevykdymo bei kitos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje surinkti nauji duomenys parodo atsakovo aiškų ir tikslingą, neteisėtais veiksmais ir ketinimais grįstą Sutarties vykdymo vengimą, o ieškovo kaltei konstatuoti nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo. Susijusioje byloje konstatuota aplinkybė, kad atsakovas neturėjo teisės vienašališkai keisti vidaus tvarkos taisyklių ir Sutarties, kai išskirtinės darbo valandos ieškovui buvo esminė Sutarties sąlyga, šioje byloje turi prejudicinę reikšmę, todėl visiškai nesuprantama skundžiamame sprendime daroma priešinga išvada dėl tariamo Sutarties nutraukimo teisėtumo.
3. Negalima sutikti su teismo pozicija dėl Sutarties 5.6 ir 5.10 punktų nuostatų taikymo šioje byloje. Šios nuostatos numato Patalpoms padarytų pagerinimo kompensavimo klausimą Sutarties pasibaigimo arba teisėto nutraukimo atvejais. Kadangi Sutartis buvo nutraukta neteisėtai, šioje civilinėje byloje nurodytos nuostatos negali būti taikomos. Ieškovas šioje byloje pagrįstai reiškė reikalavimą atlyginti investicijų išlaidų ir sukauptos amortizacijos iki veiklos nutraukimo (2008 m. liepos 29 d.) skirtumą, iš šios sumos atėmus dalies inventoriaus pardavimo kainą.
Šalies argumentai
4. Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl ieškovo sumokėto avanso. Ieškovas pagal Sutarties 6.3 punktą pervedė atsakovui avansą. Pagal šį punktą už paskutinius mėnesius nuomos mokestis turėjo būti įskaitomas iš sumokėto avanso, tačiau ieškovo sumokėtas avansas nebuvo įskaitytas ir atitinkamai grąžintas ieškovui, dėl to ieškovas patyrė sumokėto avanso dydžio tiesioginius nuostolius ir jų atlyginimo pagrįstai prašo nagrinėjamoje byloje. Teismas apskritai nepasisakė dėl ieškovo pareikšto reikalavimo dėl sumokėto avanso (CPK 263 str. 1 d.).
5. Skundžiamame sprendime cituojama teismo ekspertizės akto išvada, kad ieškovas šioje byloje netinkamai apskaičiavo negautų pajamų dydį. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo veikla 2008–2013 m. nebūtų buvusi pelninga. Apelianto nuomone, tokia išvada yra nepagrįsta. Ieškovas kartu su pirminiu ieškiniu pateikė teismui negautų pajamų paskaičiavimą ir jį pagrindžiančius dokumentus. Teismo ekspertizės akte, atlikus papildomą ekspertizę, pateikiami alternatyvūs negautų pajamų apskaičiavimo variantai, inter alia akceptuojant ieškovo nurodytą negautų pajamų sumą, kaip galimą priteisti, jei negautos pajamos būtų apskaičiuojamos pagal 2008 m. pelną, neatskaičius pelno mokesčio. Apeliantas palaiko bylos nagrinėjimo metu pareikštus argumentus dėl pelno mokesčio atskaitos negalimumo. Šiame kontekste apeliantas papildomai akcentuoja, kad susijusioje byloje ieškovui iš atsakovo buvo priteistos negautos pajamos už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 28 d. Susijusią bylą nagrinėję teismai pripažino atsakovą neteisėtai nutrauktus Sutartį ir konstatavo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės ieškovas nebegalėjo tęsti veiklos, iš kurios ieškovas užsidirbtų pajamas. Nelogiška ir nesuprantama yra skundžiamo sprendimo išvada, kad ieškovas šios bylos ginčo laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 29 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. veiktų nuostolingai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad 2008 m. liepos 29 d. ieškovo veikla taptų nebepelninga. Abiejuose teismo ekspertizės aktuose nurodyta, kad pateikiamos išvados dėl ieškovo negautų pajamų dydžio padarytos įvertinus ekonominio sunkmečio įtaką. Pažymėtina, kad papildomos ekspertizės akte pateikiami alternatyvūs negautų pajamų apskaičiavimo variantai. Teismas nepateikė jokių argumentų, dėl kurių kiltų pagrindas abejoti ieškovo į bylą pateiktais negautų pajamų dydžio paskaičiavimais ir (ar) teismo eksperto išvadomis dėl ieškovo negautų pajamų laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 29 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Be to, teismas, padaręs išvadą, kad ieškovo pateikti negautų pajamų dydžio paskaičiavimai yra nepagrįsti, turėjo teisę vadovautis teismo ekspertizės akto išvadomis ir (ar) pateikti savarankiškas išvadas dėl patirtų nuostolių dydžio ir priteisti kitokį negautų pajamų dydį, t. y. ieškinį tenkinti iš dalies.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Tiek reikšdamas ankstesnėje byloje reikalavimą dėl verslo nuvertėjimo, tiek reikšdamas šioje byloje reikalavimą dėl negautų pajamų atlyginimo, ieškovas reikalavimų pagrindu nurodė tai, kad jis negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu atsakovas nebūtų nutraukęs Sutarties. Šiuo atveju nėra skirtumo, ar negautas iš verslo pajamas įvardysi verslo nuvertėjimu arba tiesiog negautomis pajamomis. Viena iš būtinųjų sąlygų negautoms pajamoms priteisti yra tai, kad tos pajamos būtų neišvengiamai gautos, jeigu nebūtų neteisėtų kaltininko veiksmų. Kasacinis teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010 išaiškino, kad ši sąlyga nėra įvykdyta – nėra pagrindo laikyti, jog ieškovo nurodytos pajamos būtų neišvengiamai gautos, nes jos neišvengiamai turėjo sumažėti dėl ekonominio nuosmukio. Ieškinių tapatumas nustatoma pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Akivaizdu, kad šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą, analogišką pareikštas ankstesnėje byloje, kuris buvo atmestas.
2. Tiesioginiais savo nuostoliais ieškovas įvardija tai, kad dėl neteisėtai nutrauktos prieš terminą Sutarties jis negalėjo uždirbti pajamų, kurios būtų atpirkusios ieškovo investicijas, padarytas įsigyjant inventorių ir pritaikant Patalpas savo veiklai. Tokie nuostoliai negali būti laikomi tiesioginiais. Tiesioginiai nuostoliai yra asmens turto ar jo vertės sumažėjimas. Ieškovas pirko inventorių ir Patalpas pritaikė savo veiklai ne dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, o todėl, jog šios investicijos buvo reikalingos klubo veiklai. Kad šios investicijos atsipirktų, klubo veikla turėjo būti rentabili. Šiuo atveju ankstesnėje byloje yra nustatyta, kad nėra pagrindo laikyti, jog ieškovo veikla Patalpose ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų būtų rentabili. Kitaip tariant, nėra nustatyta, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovo prarado pajamas, kuriomis būtų kompensuotos ieškovo investicijos.
3. Priešingai nei teigia ieškovas, kasacinis teismas ankstesnėje byloje, pasisakydamas dėl nuostolių, ieškovo patirtų dėl verslo praradimo, atlyginimo, aiškiai konstatavo, kad nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos. Taigi nėra būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti.
4. Analizuodamas Sutarties pažeidimo aplinkybes ieškovas šioje byloje pateikia išskirtinai sau palankią poziciją, sąmoningai nutylėdamas aplinkybę, kad ankstesnėje byloje konstatuota, jog ieškovas pats pažeidė šalių bendradarbiavimo pareigą ir yra iš dalies kaltas dėl jo patirtų nuostolių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2007 m. sausio 24 d. sudarė patalpų subnuomos sutartį, pagal kurią atsakovas subnuomavo ieškovui 478 kv. m ploto (vėliau šalių rašytiniais susitarimais plotas buvo keičiamas) komercinės paskirties patalpas, esančias prekybos centre (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos). Pagal Sutarties 2.3 punktą Patalpų naudojimo paskirtis – biliardo klubas ir baras. Sutartyje buvo numatyta, kad subnuomos terminas prasideda 2007 m. balandžio 1 d. ir pasibaigia 2013 m. gruodžio 31 d. (3.1 p.). Sutarties priedas Nr. 4 „Prekybos centro (duomenys neskelbtini) Vidaus tvarkos taisyklės patalpų nuomininkams“ reglamentavo prekybos centro darbo valandas – nuo 10 iki 20 val., tačiau ieškovui buvo nustatytas kitos darbo valandos, t. y. nuo 11 val. iki 24 val., o ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais – nuo 11 val. iki 4 val. Ieškovo teigimu, nurodytas ieškovo darbo laikas buvo nustatytas laisva valia, atsižvelgiant tiek į ieškovo, tiek į atsakovo interesus ir poreikius. Atsakovas 2008 m. kovo 26 d. įsakymu patvirtino naujos redakcijos Vidaus tvarkos taisykles, kurios įsigaliojo visiems prekybos centro nuomininkams nuo 2008 m. balandžio 14 d. Naujos redakcijos taisyklėmis buvo pakeistas prekybos centro darbo laikas – nuo 10 val. iki 20 val. darbo dienomis ir šeštadieniais bei nuo 11 val. iki 18 val. sekmadieniais. Ieškovo teigimu, ieškovo darbo valandų pakeitimas lėmė itin sunkias pasekmes ieškovo veiklai, turėtam gausiam klientų ratui ir jo išsaugojimui, per keletą mėnesių ieškovo apyvarta krito beveik aštuonis kartus. Taigi nuo 2008 m. balandžio 14 d. buvo apribotos ieškovo klientų galimybės patekti į Patalpas ieškovui pelningiausiu paros metu. Dėl šių priežasčių ieškovas negalėjo tinkamai vykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. mokėti nuomos mokesčio ir kitų būtinų mokėjimų. Atsakovas, remdamasis tuo, kad ieškovo įsiskolinimas atsakovui viršijo dviejų mėnesių mokėjimus, nuo 2008 m. birželio 25 d. vienašališkai nutraukė Sutartį. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas Patalpomis ribotai naudojosi iki 2008 m. liepos 28 d., o 2008 m. liepos 29 d. išsikėlė iš jų.
Iš prie šios bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-833-258/2009 (toliau – susijusi byla) matyti, kad ieškovas buvo kreipęsis į teismą su ieškiniu atsakovui dėl subnuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo. Susijusioje byloje pirmosios instancijos teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu pripažino Sutarties nutraukimą neteisėtu ir, konstatavęs, kad darbo laiko sutrumpinimas ieškovui laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, įvykdytu atsakovo, padarė išvadą, jog ribojimu naudotis Patalpomis ieškovas nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 28 d. patyrė 104 288,79 Lt nuostolių dėl negautų pajamų (pelno), neskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio, nesutiko su ieškinio reikalavimu atlyginti nuostolius dėl verslo dalies praradimo. Apeliacinės instancijos teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidino priteistą nuostolių atlyginimą ieškovui iš atsakovo iki 1 026 900 Lt. Nurodė, kad atsakovas neturėjo teisės vienašališkai keisti sudedamąja Sutarties dalimi esančių naudojimosi Patalpomis taisyklių, kurių pakeitimai prieštaravo Sutarties sąlygoms. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir kaltės ieškovas neteko verslo dalies – biliardo klubo, įsikūrusio prekybos centre (duomenys neskelbtini) rinkos vertės, dėl to atsakovas privalo atlyginti ieškovui netektos verslo dalies rinkos vertės dydžio nuostolius, kuriuos patvirtina ieškovo pateikta verslo vertinimo ataskaita. Kasacinis teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priteisė ieškovui iš atsakovo 52 144,40 Lt nuostolių atlyginimo. Kasacinio teismo vertinimu, aplinkybės apie šalių veiksmus, jų elgesį Sutarties vykdymo, jos kai kurių sąlygų pakeitimo metu iki Sutarties nutraukimo, patvirtina abiejų šalių kaltę dėl ieškovo negautų pajamų atsiradimo ir jų dydžio padidėjimo, todėl sprendė, kad dėl nuostolių (negautų pajamų) atsiradimo atsakingos abi šalys, kurios lygiomis dalimis turi prisiimti tokių nuostolių kompensavimo pareigą. Todėl ieškiniu įrodinėtą negautų pajamų sumą (104 288,79 Lt) už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 28 d., priteistą pirmosios instancijos teismo, sumažino perpus. Dėl ieškiniu iš verslo nuvertėjimo kildinamų nuostolių atlyginimo kasacinis teismas pažymėjo, kad ginčas byloje pagal šį ieškovo reikalavimą yra dėl žalos, ieškovo skaičiuojamos kaip nuvertėjusio verslo rinkos vertė, atlyginimo, numatant, jog ieškovas tęstų biliardo klubo išsinuomotose patalpose veiklą laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. ir ieškovui darant prielaidą, kad šios veiklos pajamos ir pelnas būtų skaičiuojamo tokio lygio, kokį pajamų ir pelno dydį jis turėjo iš šios veiklos 2008 m. pradžioje. Kasacinis teismas pažymėjo, kad ieškovo valdomo biliardo klubo generuojamos pajamos ir pelnas už praėjusį laikotarpį negaltų užtikrinti tokio paties lygio pajamų ir pelno ateityje (2009–2013 m.), atsižvelgiant į ekonominio sunkmečio objektyviai iš esmės pakitusias rinkos sąlygas, t. y. ieškovo numatomos pajamos (pelnas) nėra realios. Kasacinis teismas ieškovo reikalavimą atlyginti jo verslo dalies nuvertėjimą pripažino nepagrįstu.
Ieškovo teigimu, ankstesnėje byloje jis reiškė reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 28 d. ir dėl verslo nuvertėjimo patirtų nuostolių atlyginimo. Kasacinis teismas reikalavimą dėl verslo nuvertėjimo patirtų nuostolių atlyginimo atmetė, o negautas pajamas už minėtą laikotarpį – priteisė. Ieškovas, kaip jis pats nurodė, būdamas atidus, rūpestingas, savo teises ir teisėtus interesus ginantis asmuo, atsižvelgdamas į tai, kad niekada nebuvo reiškęs reikalavimo dėl patirtų nuostolių – negautų pajamų priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 28 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., o reikalavimas dėl nuostolių, patirtų dėl ieškovo verslo nevertėjimo, atlyginimo ir atitinkamai tokio pobūdžio nuostoliai nėra tapatūs/identiški, pateikė ieškinį dėl nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 28 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. atlyginimo nagrinėjamoje byloje. Vėliau ieškinį papildė reikalavimu dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo, nurodydamas, kad yra patyręs ir tiesioginių nuostolių, susijusių su trijų mėnesių nuompinigių dydžio avanso sumokėjimu ir investicijomis (inventoriaus įsigijimas, Patalpų pritaikymas savo veiklai) į savo verslą – biliardo klubą.
Apeliantas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad susijusioje byloje nustatytos aplinkybės turi teisinę reikšmę ir nagrinėjamai bylai, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai jas traktavo. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Taigi susijusioje byloje teismų nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje.
Įvertinusi susijusioje byloje nustatytus prejudicinius faktus, ieškovo reikalavimus dėl negautų pajamų ir tiesioginių nuostolių atlyginimo priteisimo pagrindžiančias aplinkybes ir kitą bylos medžiagą, teisėjų kolegija pagrįsta ir teisėta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, nes šie ieškovo nuostoliai nėra nulemti atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškinyje nurodytų neigiamų padarinių ieškovui. Ieškovo įrodinėjamų nuostolių dydžio nepagrindžia atsakovo neteisėti veiksmai jam vienašališkai pakeitus Sutarties sąlygas.
Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su apelianto pozicija, kad jis niekada nebuvo pareiškęs reikalavimo atsakovui dėl patirtų nuostolių – negautų pajamų priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., nes, apelianto teigimu, susijusioje byloje ieškovo pareikštas reikalavimas dėl nuostolių, patirtų dėl ieškovo verslo dalies nuvertėjimo, atlyginimo ir atitinkamai tokio pobūdžio nuostoliai nėra tapatūs/identiški. Minėta, kad ieškovas susijusioje byloje buvo pareiškęs reikalavimą atsakovui dėl nuostolių, kildinamų iš verslo nuvertėjimo, atlyginimo. Kasacinis teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje pažymėjo, kad ginčas byloje pagal šį ieškinio reikalavimą yra dėl žalos, ieškovo skaičiuojamos kaip nuvertėjusio verslo rinkos vertė, atlyginimo, numatant, jog ieškovas tęstų biliardo klubo išsinuomotose patalpose veiklą laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta pozicija, kad šiuo atveju nėra skirtumo, ar negautas iš verslo pajamas įvardysi verslo rinkos nuvertėjimu arba tiesiog negautomis pajamomis, nes ieškovo reikalaujamų nuostolių prigimtis yra ta pati. Tiek susijusioje byloje pareikštą reikalavimą atlyginti nuostolius dėl verslo nuvertėjimo, tiek nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 29 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. priteisimo, ieškovas grindė tuo, kad jis negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu Sutartis nebūtų nutraukta.
Apeliantas, teigdamas, kad susijusioje byloje pirmosios instancijos teismas Sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu, nepagrįstai ignoruoja kasacinio teismo padarytas išvadas šiuo klausimu. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad susijusioje byloje teismas dėl sutarties nutraukimo laikė kaltu tik atsakovą, tačiau kasacinis teismas buvo kitokios nuomonės, todėl ir pakeitė pirmosios instancijos sprendimą, sumažindamas priteistus nuostolius. Nagrinėjamoje byloje ginčo nėra, kad Vidaus darbo tvarkos taisyklių pakeitimas (ieškovui svarbių sąlygų dėl darbo laiko nustatymo pakeitimas) pažeidė ieškovo interesus, jo lūkesčius, kurių jis galėjo pagrįstai tikėtis, abiem šalims vykdant Sutartį joje numatytomis sąlygomis. Tačiau ieškovo reagavimas į atsakovo veiksmus, pakeičiant prekybos centro darbo laiką, buvo atsisakymas mokėti nuomos mokestį. Kasacinis teismas susijusioje byloje konstatavo, kad atsisakymas mokėti nuomos mokestį po to, kai atsakovas pakeitė Patalpų naudojimo laiką, negali būti laikomas proporcingu kitos šalies atžvilgiu veiksmu. Dėl tokių savo veiksmų ieškovas iš dalies prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Byloje nustatyta, kad ieškovo įsiskolinimui viršijus dviejų mėnesių mokėjimus, atsakovas Sutartį vienašališkai nutraukė. Susijusioje byloje kasacinio teismo konstatavimas, kad šalių veiksmai, jų elgesys Sutarties vykdymo, jos kai kurių sąlygų pakeitimo metu iki Sutarties nutraukimo, patvirtina abiejų šalių kaltę dėl ieškovo negautų pajamų atsiradimo, taip pat minėtos aplinkybės dėl Sutarties nutraukimo priežasties įrodo, jog dėl Sutarties (sutartinių santykių) nutraukimo yra kaltos abi šalys, o ne vien atsakovas, kaip teigia apeliantas. Taigi teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas, vienašališkai pakeitęs prekybos centro darbo laiką, atliko neteisėtus veiksmus. Tai patvirtina nustatyti prejudiciniai faktai susijusioje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Sutartis buvo nutraukta ne tik dėl atsakovo, bet dėl abiejų šalių kaltės. Dėl šios priežasties kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai, kad susijusioje byloje konstatuota, jog Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės.
Apeliantas klausimą dėl Sutarties nutraukimo neteisėtumo kėlė reikalavimo dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo priteisimo kontekste. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo Sutarties 5.6 ir 5.10 punktų nuostatų taikymu nagrinėjamu atveju, nes, apelianto teigimu, šios nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai Sutartis nutraukiama teisėtai. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl Sutarties 5.6 ir 5.10 punktų nuostatų taikymo, sprendžiant klausimą dėl ieškovo nuostolių, patirtų investuojant į inventorių ir Patalpų pritaikymą veiklai, atlyginimo. Sutarties 5.6 punkte numatyta, kad subnuomininkas (ieškovas) turi teisę perplanuoti, pertvarkyti ir pagerinti Patalpas, be to, subnuomininkas pareiškia, jog nereikalaus už tai iš atsakovo kompensacijos. Sutarties 5.10 punkte nustatyta, kad pasibaigus Sutarties terminui arba Sutartį nutraukus anksčiau laiko, ieškovas Patalpas privalo perduoti sutvarkytas ir atstatyti prarastą vertę; visi Patalpų išplanavimo ar įrangos pagerinimai, kurie negali būti pašalinti iš Patalpų be žalos joms padarymo, neatlygintinai lieka atsakovui. Priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju šių punktų nuostatos taikytinos nepriklausomai nuo Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į pirmiau nurodytą aplinkybę, kad Sutartis buvo nutraukta dėl abiejų šalių kaltės. Papildomai pažymėtina, kad pagal 2012 m. sausio 20 d. teismo ekspertizės akto išvadą ieškovas netiksliai ir ekonomiškai nepagrįstai apskaičiavo tiesioginių nuostolių dydį, susijusį su investicijomis inventoriui. Tai sudarė pirmosios instancijos teismui pakankamą pagrindą atmesti šį ieškovo reikalavimą.
Be to, apeliantas klausimą dėl Sutarties nutraukimo neteisėtumo kėlė bandydamas paneigti susijusioje byloje kasacinio teismo padarytą išvadą, kad dėl ieškovo nuostolių atsiradimo yra abiejų šalių kaltė. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ieškovo veiksmų vertinimo atsakovui vienašališkai pakeitus prekybos centro darbo laiką, nurodė, kad ieškovas nevykdė jam tenkančios bendradarbiavimo pareigos, nesiekė išsaugoti sutartinių santykių, neinicijavo taikaus susitarimo su kita sutarties šalimi, dėl to neveikė, siekdamas sumažinti nuostolius, dėl kurių atlyginimo pareikštas ieškinys. Apeliantas nagrinėjamoje byloje ketina paneigti kasacinio teismo padarytą išvadą dėl abiejų šalių kaltės, nurodydamas, kad apklausti liudytojai ir advokato atsakymas į paklausimą neabejotinai paneigia išvadą, jog ieškovas nesiekė išsaugoti sutartinių santykių ir neinicijavo taikaus kilusių nesutarimų sprendimo. Apeliantas siekia, kad nagrinėjamoje byloje būtų kitaip vertinamas kaltės laipsnio paskirstymas tarp šalių dėl Sutarties nevykdymo, atitinkamai dėl jos nutraukimo. Teisėjų kolegija primena, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą susijusioje byloje nustatytos aplinkybės dėl Sutarties nevykdymo yra prejudicinės nagrinėjamoje byloje, todėl negali būti ginčijamos. Dėl šios priežasties kaltės laipsnio paskirstymas tarp šalių dėl Sutarties nevykdymo nagrinėjamoje byloje negali būti keliamas.
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl sumokėto avanso, kaip tiesioginių nuostolių atlyginimo esmės. Teisėjų kolegija, neatkartodama pirmosios instancijos teismo motyvu šiuo klausimu, sutinka su padaryta išvada, kad ieškovo sumokėto avanso įskaitymo klausimas sprendžiamas ieškovo bankroto byloje.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje atliktų dviejų teismo ekspertizių išvadomis, pagal kurias ieškovas netinkamai apskaičiavo negautų pajamų laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 29 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dydį, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jo veikla minėtu laikotarpiu būtų buvusi pelninga. Kitaip tariant, atsakovo įrodinėjamos pajamos (pelnas) nėra realios.
Nurodytos aplinkybės ir argumentai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra būtųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, nes ieškovo įrodinėjami nuostoliai nėra nulemti atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškinyje nurodytu neigiamų padarinių ieškovui.
Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Šalys apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teisėjų kolegija nesprendžia jų paskirstymo klausimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.