Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 59-155, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu S. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. kovo 3 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis, S. V., pripažintam kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, paskirtos griežtesnės bausmės ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistajam S. V. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. kovo 3 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. kovo 3 d. 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės S. V. atliko 2021 m. kovo 3 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. rugsėjo 16 d. – 3 metai 5 mėnesiai 15 dienų.

Skundas grindžiamas tuo, jog, anot nuteistojo, Komisijos nutarimo tekste padarytos klaidos, kurios neatitinka faktinių aplinkybių, Komisija padarė jam neigiamą išvadą, nurodydama, kad jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nors svarstymo dieną, jis jau buvo perkeltas į lengvąją grupę. Išvados negali būti grindžiamos Komisijos „manymu“, ar jos samprotavimu, o turi būti remiamasi konkrečiais faktais. Komisija savo Nutarime teigia, kad jai kelia abejonių jo galimybės įsidarbinti. Tai yra akivaizdi prielaida ir tik Komisijos manymas, nors Komisijai buvo pateikta UAB „A“ pažyma, apie tai Nutarime net neminima. Nuteistasis kelia klausimą, jeigu, kaip teigiama Komisijos Nutarime, jo elgesys toks blogas, kokiu pagrindu, jis buvo perkeltas atlikti bausmę lengvos grupės sąlygomis. Komisija neaptarė jokių argumentų ir nenurodė nei vienos priežasties, dėl ko jo atžvilgiu priėmė neigiamą sprendimą. Komisija savo Nutarime netgi pažymi tokius dalykus, kurie niekaip nėra susiję su lygtinio paleidimo klausimo svarstymu. Nėra jokio teisinio argumento, kurio pagrindu jam nebūtų taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistojo manymu, svarstydama lygtinio paleidimo klausimą, Komisija peržengė savo kompetencijos ribas, kadangi buvo aptarinėjamas toks klausimas, kaip jo įsiskolinimai. Tai nieko bendro neturi su lygtinio paleidimo klausimo svarstymu, kadangi jis įkalinimo įstaigoje dirba ir pagal galimybes moka įsiskolinimus. Jeigu Komisija mano, kad to nepakanka, tai kaip tik turėtų išleisti į laisvę, kur galima didesnėmis sumomis dengti įsiskolinimus.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).

Taigi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos specifiškumas pasireiškia tuo, kad šiuo atveju prognozuojamas asmens elgesys ateityje – atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo S. V. atitikimą BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad S. V. šiuo metu atlieka Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu (pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu) už tyčinius nusikaltimus paskirtą 8 metų laisvės atėmimo bausmę, o 2021 m. rugsėjo 16 d. neatlikta bausmės dalis buvo 3 metai 5 mėnesiai 15 dienų, t. y. nuteistasis faktiškai yra atlikęs daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (ją atliko 2021 m. kovo 3 d.).

Taigi, nors nuteistasis šiuo atveju iš dalies ir atitinka BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo formaliąsias sąlygas, ypač minėtos aplinkybės, susijusios su išliekančiu vidutiniu nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, probleminėmis sritimis, neleidžia teismui spręsti, jog S. V. padarė akivaizdžią bei įtikinančią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant šioms aplinkybėms, šiuo atveju vertintini ir kiti materialieji pagrindai, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo. Bausmės atlikimo metu S. V. dalyvauja mokymosi procese, dirba, pastaruoju metu pasižymi didesne motyvacija dalyvauti tikslinėse priemonėse, nukreiptose į kriminogeninių poreikių valdymą. Nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. laisvės atėmimo bausmę S. V. atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas 3 kartus už gerą elgesį laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d.

Vilniaus pataisos namų pateiktoje medžiagoje, Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad S. V. nuo 7 iki 14 metų gyveno vaikų globos namuose, po to atliko laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių pataisos namuose, atlikęs bausmę, gyveno pas močiutę, o pradėjęs bendrauti su drauge, nuomojosi su ja būstą, su sugyventine turi sūnų. Santykius su artimaisiais nuteistasis apibūdino kaip artimus. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę tikisi atnaujinti santykius su sugyventine ir auginti savo sūnų. Lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi pas R. D. Pagal 2021 m. liepos 22 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pažymą, buvo atliktas socialinės aplinkos tyrimas S. V. pasirinktu adresu. R. D. telefoninio pokalbio metu paaiškino, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jai ir ji sutinka priimti S. V., taip pat neprieštarauja dėl elektroninio stebėjimo įrenginio laikino pastatymo namuose. S. V. pasirinktu adresu taikyti intensyvią priežiūrą sąlygos yra tinkamos. Taigi nuteistasis neturi aktualių problemų dėl gyvenamosios vietos pastovumo.

Socialinio tyrimo išvadoje daroma išvada, kad nuteistojo nuostata į mokymosi procesą bei darbinę veiklą teigiama. Pažymima, jog (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 28 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu S. V. įdarbintas tvarkiniu, nuo 2021 m. vasario mėn. nuteistasis įdarbintas staliaus pareigoms. Nuteistasis pateikė 2019 m. rugsėjo 20 d. VĮ „Socialiniai paramos projektai“ pažymą, kurioje nurodyta, kad išleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos priims integracijai į visuomenę ir darbo rinką projekte „Įveik save su Mano Guru“. Nuteistasis teismui taip pat pateikė UAB „A“ pažymą, kurioje nurodyta, kad esant galimybei į darbą priimtų S. V. vadybininko padėjėjo pareigoms.

Be to, nėra duomenų apie nuteistojo patiriamą nerimą, depresiją ar psichinės sveikatos problemas, susijusias su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Bausmės atlikimo metu S. V. elgesys specialistų vertintas kaip adekvatus, bendravimo įgūdžiai socializuoti. Ryšius palaiko tik su kai kuriais nuteistaisiais – palaikydamas tokį bendravimo formatą pataisos namų aplinkoje nuteistasis jaučiasi gerai. Daugiausia ryšių palaiko su asmenimis darbinėje aplinkoje. Pokalbio metu emocinis fonas ramus, emocinė būklė išskirtinio dėmesio nereikalauja, pats nuteistasis nusiskundimų savo psichine sveikata neišsako. Nėra duomenų apie nuteistojo save žalojantį elgesį praeityje, šiuo metu tokias mintis ar suicidinius ketinimus neigia, autodestrukcijos atvejų pataisos namuose neužfiksuota. Daroma išvada, kad šiuo metu nėra duomenų apie emocines ar psichologines problemas, trukdančias nuteistojo kasdieniniam funkcionavimui.

Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminėtus nuteistojo S. V. elgesio teigiamus pokyčius ir kitas aplinkybes, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o dalyvavimas įvairiose programose, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Minėtos išvardytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, minėtos išvados nėra pagrindo daryti.

Pažymėtina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog bausmės atlikimo metu jis drausmine tvarka baustas 7 kartus: nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 3 kartus nesilaikė nustatytos tvarkos taisyklių, 1 kartą miegojo ne savo miegamojoje vietoje, 1 kartą rūkė tam neskirtoje vietoje, 1 kartą nevykdė pareigūnų nurodymų, 1 kartą kratos metu buvo rastas mobilaus ryšio telefonas. Į tai būtent ir atsižvelgė Komisija skundžiamame Nutarime. Nors paskirtos nuobaudos nuteistajam nebegalioja, tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja S. V., be to, nors bausmės atlikimo metu jis 3 kartus ir skatintas, tačiau skatintas pakankamai seniai (paskutinį kartą 2019 m. lapkričio 12 d.).

Pabrėžtina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. S. V. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka jau antrą kartą, anksčiau teistas 9 kartus. Šiuo metu nuteistas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį (išžaginimas), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas padaryti plėšimą), BK 302 straipsnio 1 dalį (anspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobto panaudojimas), BK 178 straipsnio 2 dalį (atvira vagystė) 8 metų laisvės atėmimo bausme. Pirmą kartą susidūrė su policija 14 metų. Pirmą kartą nuteistas 14 metų. Būdamas nepilnametis nuo 2009 m. iki 2010 m. teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes ir plėšimus), vieną kartą atlikęs terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo 2010 m. spalio 21 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. Dabartiniai teisės pažeidimai yra nuteistajam būdingo smurtinių ir turtinių nusikaltimų modelio dalis. Nusikaltimai sunkėjantys. Nuteistasis S. V. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d., 2009 m. kovo 19 d., 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendžiais buvo nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis, kurių vykdymas buvo atidėtas, buvo paskirti įpareigojimai, nuteistasis turėjo galimybę mokytis, bendrauti su močiute, tačiau jis demonstravo akivaizdų nepaklusnumą įstatymams, jų laikytis nenorėjo. Jau po 2009 m. sausio 16 d. nuosprendžio priėmimo, nepraėjus nė mėnesiui laiko, nuteistasis vėl padarė analogiškas nusikalstamas veikas, už kurias 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, buvo įpareigotas nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, mokytis arba dirbti, tačiau S. V. jam paskirtų įpareigojimų nevykdė, toliau darė analogiškas nusikalstamas veikas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartimi jam bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog S. V. dėl visų įvykdytų veikų savo kaltę pilnai pripažino. Tačiau teismas konstatavo, kad nors S. V. ir pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų, jis, duodamas parodymus, nebuvo nuoširdus, keitė parodymus ir nuoširdžiai nesigailėjo padaręs nusikaltimus, todėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Šios aplinkybės parodo, jog S. V. anksčiau nebuvo pasiryžęs keisti savo netinkamo elgesio, nesigailėjo dėl padarytų nusikalstamų veikų, teismo suteiktą pasitikėjimą pažeidė – toliau vykdė nusikalstamas veikas. Nors išvardytos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Be to, visos S. V. padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su siekiu greitai pasipelnyti (vagystės, plėšimai). Pagal turimus duomenis, nuteistojo išsilavinimo, darbinių įgūdžių stoka siejosi su jo nusikalstamu elgesiu, siekiant turtinės naudos. Nuteistojo lėšų įgijimo ir paskirstymo įgūdžių stoka taip pat tiesiogiai siejosi su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Šiuo metu nuteistais turi jo esamai finansinei situacijai reikšmingų finansinių įsipareigojimų, kuriuos privalomai vykdo antstoliai, atskaitant iš jo darbo užmokesčio tam tikras sumas žalos atlyginimui. Nors pataisos namuose S. V. dirba nuo 2019 m., tačiau jo pajamų užtenka tik nedidelei žalos daliai atlyginti. Pagal 2021 m. liepos 14 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo pažymą Nr. 14-2600, nuteistasis S. V. skolingas pagal vykdomuosius dokumentus 31 150,08 Eur. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota tik 56,41 Eur. Taigi šiuo aspektu nepagrįsti nuteistojo skundo argumentai, kad Komisija neturėjo kompetencijos aptarinėti jo įsiskolinimų klausimo. Kaip matyti iš antstolių pateiktų duomenų, įsiskolinimai yra mokami tik antstoliams atskaičiuojant mažą dalį nuteistojo gaunamo uždarbio. Komisija pagrįstai atkreipė dėmesį, kad nuteistasis savanoriškai neskiria didesnės savo lėšų dalies. Ši aplinkybė parodo nuteistojo pasyvumą, siekiant atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, nedidelę tikimybę laisvėje aktyviai dėti pastangas teisėtai atlyginant žalą, riziką, kad tai vėl gali tapti priežastimi nusikalsti, todėl yra aktuali sprendžiant, ar asmuo yra pakankamai pakeitęs savo mąstymą ir elgesį teigiama linkme.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog nors santykius su artimaisiais nuteistasis apibūdino kaip artimus, tačiau asmens bylos duomenimis bei žinant, kad S. V. teistas ir už tai, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui – sugyventinei, jai laukiantis, daroma išvada, kad ankstesni darbiniai, šeiminiai ir socialiniai ryšiai nesulaikė S. V. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Šiuo metu nuteistojo socialiniai ryšiai silpni ir tai yra aktualus kriminogeninis veiksnys.

Socialinio tyrimo išvadoje, apibūdinant gyvenimo stilių ir draugus, pabrėžiama, jog S. V. ne kartą teistas būdamas nepilnametis, blogai lankė mokyklą, bėgo iš globos namų, buvo linkęs daryti nusikalstamas veikas. Praeityje ne kartą baustas ir už administracinius teisės pažeidimus. Daroma išvada, jog nuteistojo socialinių įgūdžių nepakankamumas, pasirinktas socialiai neatsakingas gyvenimo būdas (bedarbystė, nesimokymas, riboti interesai), rodo aiškiai nepakankamas pastangas tinkamai įvertinti savo veiksmus, dėl ko buvo padaromi nauji teisės pažeidimai. Nusikaltimus dažniausiai darė vienas, vieno nusikaltimo metu į nusikalstamą veiką įtraukė savo sugyventinę. Motyvas nusikalsti – finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais, sprendžiant materialines problemas. Nusikaltimai, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, susiję su smurto panaudojimu išskirtinai moterų atžvilgiu. Pagal turimus duomenis daroma išvada, jog neatsakingas nuteistojo gyvenimo būdas, netinkami laisvalaikio praleidimo būdai tiesiogiai siejosi su nusikalstama jo veika.

Apibūdinant emocinę nuteistojo gerovę, Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog iš pataisos namų psichologinės tarnybos specialistų išvados matyti, kad nuteistojo asmenybei būdingas socialinės atsakomybės trūkumas, asmenybės nebrandumas, nekritiškas požiūris į kitų žmonių įtakas, silpnavališkas charakteris. Daroma išvada, jog nepakankamas saviveiksmingumo lygis, nesugebėjimas užmegzti ryšių su socialiai adaptyviomis bendraamžių grupėmis tiesiogiai siejosi su S. V. nusikalstamo elgesio pasireiškimu.

Socialinio tyrimo išvadoje, atsižvelgiant į tai, kad S. V. teistas 10 kartų, nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiems teistumams, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikaltimus nuosavybei, susijusius su smurto panaudojimu, daroma išvada, kad jis nepakankamai suvokia jo daromomis nusikalstamomis veikomis keliamą pavojų visuomenei, neadekvačiai reaguoja į skiriamas bausmes ir vėl nusikalsta. Padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai, nukreipti prieš pagrindines žmogaus teises – asmens teisę į nuosavybę ir sveikatą, padaryti iš žemų, savanaudiškų paskatų – realizavus pagrobtą turtą, nuteistasis įsigijo cigarečių ir pan. Nuteistasis visais atvejais teistas už visiškai analogiškas nusikalstamas veikas, dalis kurių – sunkūs nusikaltimai. Pažymima, jog nuteistasis veikas darė itin jauno amžiaus, per trumpą laikotarpį, panaudodamas fizinį smurtą, taip pat ir mažamečių, t. y. tiek fizine, tiek psichologine prasme silpnesnių asmenų atžvilgiu, iš anksto apgalvojęs ir pasiruošęs. Nuteistasis charakterizuojamas itin neigiamai – kaip visiškai aplinką, taisykles ir bet kokias normas bei kitų asmenų pastangas jį teigiamai įtakoti ignoruojanti asmenybė, agresyvus, konfliktiškas, nusikalsti linkęs ir, maža to, sąmoningai tai darantis. Socialinio tyrimo išvadoje apibendrinama, jog nuteistasis turi impulsyvaus elgesio, socialinių taisyklių laužymo, įstatymų pažeidimo istoriją, polinkį į smurtinius nusikaltimus, ne visada adekvačiai reaguoja į susiklosčiusias aplinkybes, griebiasi fizinės jėgos, ne visada aiškiai suvokia savo elgesio pasekmes. Socialinio tyrimo išvadoje kalbant apie nuteistojo nuostatas pažymėta, kad asmens nuostatos nėra orientuotos į bendruomenės ar visuomenės vertybių puoselėjimą, nuteistasis nesupranta būtinybės laikytis tam tikrų visų pripažintų elgesio normų, nesupranta įstatymų svarbos, visuomenę vertina nepalankiai. Daroma išvada, jog nuteistojo nuostatos gali turėti įtakos jo nusikalstamo elgesio pasireiškimui.

Savo skunde nuteistasis kvestionuoja jam Komisijos nustatytas rekomendacijas, teigdamas, kad šios yra deklaratyvios, nekonkretizuotos, nemotyvuotos ir laikytinos tuščiažodžiavimu. Teismas su šiais nuteistojo argumentais nesutinka. BVK 164 straipsnio 6 dalis, be kita ko, numato, kad Komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisija nutarimu pateikia motyvuotas rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Šiuo atveju Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nustatyti įvertinimo rezultatai (probleminės sritys, susijusios su lėšų įgijimo ir paskirstymo įgūdžių stoka, silpni socialiniai ryšiai, gyvenimo būdo ypatumai, agresyvus/instrumentinis elgesys, problemų identifikavimo, sprendimo, savo elgesio pasekmių nenumatymas, kriminalinės nuostatos, neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus, neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes sritimis) išlieka šiuo metu aktualios bei reikalauja nuteistojo tęstinių tikslingų veiksmų. Vadinasi tolesnis dalyvavimas tikslingose intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, savanoriškas ieškinių mokėjimas gali būti svarbia pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos priemone. Taigi Komisijos Nutarime nurodytos rekomendacijos pagrįstai buvo nustatytos atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadą. Be to, nuteistojo požiūris į rekomendacijų vykdymą (kaip matyti iš skundo, jis yra neigiamas) svarbus vertinant jo motyvaciją pakeisti savo elgesį teigiama linkme, savo elgesio pasekmių vertinimą bei yra neatsiejamas nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių. Pažymėtina, kad rekomendacijų pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo teikimas, rekomendacijų įgyvendinimo termino ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino nustatymas yra išimtinai Komisijos kompetencija (Komisijos nuostatų 17.4 p., 30.4 p., BVK 164 str. 6 d.). Taigi būtent Komisija, įvertinusi Socialinio tyrimo išvadą bei nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtakos turinčius veiksnius, parenka teiktinas rekomendacijas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog pateiktos Komisijos rekomendacijos yra aiškiai netinkamos ir prieštarauja įstatymų nuostatoms, kas sudarytų pagrindą naikinti skundžiamą nutarimą.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ypač tai, kad S. V. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, bei į padarytų nusikaltimų sunkumą, nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nepastovų aktyvumą vykdant Individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, pakankamai didelį drausminių pažeidimų ir menką paskatinimų kiekį, turimus finansinius įsipareigojimus, kurių nuteistasis nebando spręsti, taip pat kitas išvardytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, jo elgesio pokyčiai negali būti vertinami kaip reikšmingi, ilgalaikiai ir nuoseklūs, rodantys nuteistojo pasirengimą integruotis į visuomenę, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam S. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais, kurie yra itin bendro pobūdžio, teisės aktų, tarptautinių rekomendacijų ir programinių nuostatų citavimas, nėra pagrindo. Minėtų argumentų kontekste teismas pabrėžia, jog jokie tarptautiniai teisės aktai ar rekomendacijos neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir pasitikėti nuteistuoju, jei jis dėl ankstesnių teistumų, būdamas laisvėje vėl darė nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant vis dar yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, net ir su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo S. V. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 59-155 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam S. V.“ atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.