Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1972 m. kovo 13 d. Telšių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, išsilavinimas 8 klasės, dirbantis A. K. ūkyje darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas :

1) 1990-01-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

2) 1990-11-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 148 str. 2 d., subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, laisvės atėmimu 5 m. 6 mėn., pritaikius LR 1993-06-15 įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 str. bausmė sumažinta iki 4 m. 8 mėn. 17 d.;

3) 1995-05-04 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 m., pritaikius LR 1993-06-15 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str., neatlikta bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė 4 m. 3 mėn. 17 d.;

4) 2003-07-09 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal BK 146 str. 1 d., 180 str. 1b d., 138 str. 1 d., 117 str. 1 d., 116 str. 1 d., laisvės atėmimu 3 m. 2 mėn., 2004-06-23 Alytaus rajono apylinkės teismo lygtinai paleistas neatlikus 11 mėnesių 23 dienų bausmės;

5) 2006-06-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 24 str. 4 d., 233 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 m., 2007-02-02 Alytaus rajono apylinkės teismo paleistas lygtinai prieš terminą neatlikus 8 mėn. 5 d. bausmės;

6) 2011-02-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., bausmę atlikęs; teistumas neišnykęs,

7) 2013-12-19 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. laisvės apribojimu 10 mėn., nuosprendis neįsiteisėjęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. Ž. 2014 m. sausio 1 d. apie 14 val. 30 min (duomenys neskelbtini), G. J. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankomis smaugė R. S., po to sudavė du smūgius kumščiu į veido sritį nukentėjusiajai R. S., tuo padarydamas jai kraujosruvą dešinėje smakro pusėje, muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą dešinio žando vidiniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo nukentėjusiajai R. S. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo.

Be to, kaltinamasis V. Ž., neteisėtai, neturėdamas leidimo, 2014 m. sausio 1 d. apie 14 val. 30 min (duomenys neskelbtini), G. J. namuose nešiojo 38 Special kalibro, ikiteisminio tyrimo metu tikslai nenustatyto modelio revolverį ir du 38 Special kalibro šaudmenis.

Be to, kaltinamasis V. Ž. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį tuo, kad grasino padegti ir padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, o būtent: 2014 m. sausio 1 d. apie 14 val. 30 min (duomenys neskelbtini), G. J. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodžiais grasindamas nužudyti ir padegti R. S., R. J. ir G. J., šaudamas du kartus iš 38 Special kalibro, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto modelio, revolverio vieną kartą į sieną ir vieną kartą į spintą, po to, smaugdamas nukentėjusiąją R. S. ir suduodamas jai du kartus kumščiu į veidą, tuo sudarė nukentėjusiesiems R. S., R. J. ir G. J. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai nužudyti gali būti įvykdyti.

Kaltinamasis V. Ž. kaltu prisipažino dalinai – dėl R. S. suduotų smūgių ir jai padaryto nežymaus kūno sužalojimo, dėl kitų kaltinimų kaltės neprisipažino, teisme atsisakė paaiškinti apie nusikalstamų veikų aplinkybes.

Kaltinamojo V. Ž. kaltė dėl nukentėjusiajai R. S. sukelto fizinio skausmo bei nežymaus sužalojimo ir neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis įrodyta visiškai.

Nukentėjusysis R. J. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) nuosavame name, iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio jo namuose gyveno sūnaus Gintaro sugyventinė Rasa, iki 2014 m. gruodžio mėnesio jo namuose gyveno ir sūnus Gintaras. V. Ž. jis nepažįsta. 2014 m. sausio 1 d. į jo namus atėjo nepažįstamas jam vyriškis, kuris virtuvėje kalbėjosi su tuo metu jo namuose gyvenusiu sūnumi Gintaru ir jo drauge Rasa, jų pokalbio metu virtuvėje pasigirdo šūvio garsas. Kaip buvo iššautas šūvis virtuvėje, jis nematė, tik girdėjo šūvio garsą, nes tuo metu buvo savo kambaryje ir šnekučiavosi su jį aplankyti užsukusiu bičiuliu J. B.. Po kurio laiko nepažįstamasis užėjo ir į jo kambarį, atsisėdo šalia jo ant lovos, ėmė jam dėstyti apie tai, kad jis išmokysiąs visus kaip reikia gyventi, tačiau nei nužudymu, nei kitokiu susidorojimu jam negrasino. Iš dešinės pusės, tiksliai negali pasakyti iš kokio rūbo kišenės, nepažįstamas jam vyriškis išsitraukė ginklą ir vieną kartą iššovė. Šūvio garsas buvo stiprus, iššautas šaudmuo pralėkė jam tiesiog virš viršugalvio ir atsitrenkė į spintos duris, iššauto šovinio dalį policijos pareigūnai rado įstrigusią į spintoje kabojusius jo rūbus. J. B. išsigando ir išėjo namo. Į jo kambarį buvo atėjusi ir Rasa, kai ji ėmė priekaištauti nepažįstamam vyriškiui dėl jo elgesio, pastarasis puolė prie Rasos, kuri tuo metu sėdėjo jo kambaryje ant fotelio, ėmė ją smaugti. Rasa kojomis jį atstūmė, tuomet pripuolęs prie jos vyriškis sudavė Rasai porą kartų į veidą. Vyriškis po kurio laiko išėjo iš jo namų. Jis neprisimena, kuriuo tiksliai momentu girdėjo, kaip nepažįstamasis virtuvėje sakęs Gintarui, kad jei maišysies, bus kruvina dėmė. Jis asmeniškai grasinimų iš vyriškio negirdėjo, tačiau labai išsigando dėl iššauto šūvio, dėl ko jį ilgai krėtė drebulys, mano, kad dėl patirto streso jam pašlijo sveikata, paaštrėjo jo ligos, dėl ko jam teko amputuoti koją. Jokių pretenzijų kaltinamajam jis neturi, civilinio ieškinio, kurį jis buvo pareiškęs ikiteisminio tyrimo metu, atsisako, žalos atlyginimo priteisti neprašo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. S. (52-53, 54, 55 b. l. 1 t.) parodė, kad į R. ir G. J. namus, esančius (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 1 d. apie 14 val. 30 min atėjo Gintaro pažįstamas, kurio ji nepažinojo. Vyriškis atsinešė du plastikinius butelius alaus, vaikštinėdamas po virtuvę pasakė kažką panašaus, kad jūs čia karaliais nebūsit, čia mano nuosavybė ir iš ginklo, panašaus į revolverį, šovė į virtuvės sieną. Po to vyriškis nuėjo į Gintaro tėvo Romualdo kambarį, kur buvo ir kaimynas J. B.. Iš Romualdo kambario taip pat pasigirdo šūvis. Tas vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai. Po antrojo šūvio vyriškis išėjo į lauką ir maždaug už 10-15 min. grįžo vėl. Įėjo į namo vidų, nuėjo į Romualdo kambarį, atsisėdo prie Romualdo ir pradėjo sakyti, kad jis parodys, kaip reikia gyventi. Kai ji jam liepė išeiti lauk, jis jai pasakęs, kad visus dantis išdaužys ir puolė prie jos, pradėjo smaugti. Gindamasi kojomis jį atstūmė nuo savęs, tuomet jis jai du kartus kumščiu trenkė į veidą - vieną kartą į kairės pusės smilkinį ir vieną kartą į dešinę smakro pusę. Prieš ją sumušant, tas vyriškis pasakė, jog užmuš visus, pažiūrėjo į dujų balioną ir pasakė, kad padegs. Po sumušimo ji nubėgo į šalia esančią fermą, nes žinojo, kad tas vyriškis iš ten atėjo ir kad ten dirba. Fermoje sutiko moterį, kuriai papasakojo, kas vyksta, prašė, kad ji parsivestų iš Gintaro namų tą vyriškį. Parėjusi į namus pamatė, kad tas vyriškis išeina lauk. Iš Gintaro sužinojo, kad tas vyriškis yra Vidmantas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. J. (63-64, 65, 66 b. l. 1 t.) parodė analogiškai nukentėjusiajai R. S..

Liudytojas J. B. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), R. J. pažįsta nuo vaikystės. 2014 m. sausio 1-ąją užsuko į jo namus pasveikinti su Naujaisiais Metais. Namuose buvo R. J., jo sūnus Gintaras ir jo draugė R. S.. Kai jis įėjo į namus, Rasa ir Gintaras buvo virtuvėje, buvo blaivūs, alkoholio tuo metu nevartojo. Pasveikinęs su Naujaisiais Metais Gintarą ir Rasą, nuėjo į R. J. kambarį. Jis sėdėjo ant lovos veidu į duris, priešais jį ant kitos lovos sėdėjo R. J.. Jiems besišnekučiuojant į namus įėjo kažkoks žmogus, girdėjo, kaip su juo šnekėjo Gintaras ir Rasa, išgirdo pliaukštelėjimą, panašų į petardos sprogimo garsą, kuris sklido iš virtuvės. Po kurio laiko į R. J. kambarį įėjęs jam nepažįstamas vyriškis, pasveikinęs su Naujaisiais Metais, rankoje turėdamas juodos spalvos daiktą, panašų į pistoletą, iškėlęs ranką taip pat pliaukštelėjo, garsas nebuvo stiprus, tačiau jis supratos, kad tai buvo šūvis. Kai nepažįstamas, apsisukęs išėjo iš Romualdo kambario ir nuėjo į Gintaro kambarį, jis tylomis, kai šis žmogus nematė, išėjo iš J. namų. Jam išeinant nepažįstamasis buvo Gintaro ir Rasos kambaryje. Po kurio laiko jam paskambino Gintaras ir pasakė, kad jis ateitų į J. namus, nes jis iškvietęs policiją. Jam atėjus Rasa pasakojo, kad tarp jos ir to žmogaus, kuris buvo atėjęs į jų namus, įvyko kažkoks konfliktas. Jis Rasos veide sužalojimų nematė. Policijos pareigūnams apžiūrint R. J. kambarį, jis taip pat pamatė skylę, kuri, kaip jis supratęs, galėjo būti padaryta tam nepažįstamam žmogui iššovus.

Liudytoja E. Ž., kaltinamojo sutuoktinė, parodė, kad 2014 m. sausio 1 d. ji su dukra atvyko į švelniakailių žvėrelių fermą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje dirba jos sutuoktinis. Į fermą buvo atėjęs jos sutuoktinio pažįstamas G. J.. Apie ką jie kalbėjosi, negirdėjo, matė, kad jie kažką gėrė. Po kurio laiko jos sutuoktinis, jai nieko nesakęs, pasiėmęs alaus, kažkur išėjo. Apie konfliktą J. namuose ji nieko nežino, vyras jai nieko nepasakojo. Ginklo jos sutuoktinis neturi, fermoje ginklo taip pat nėra mačiusi.

Iš telefoninių pranešimų informacijos (5-12 b. l. 1 t.) matyti, kad 2014 m. sausio 1 d. 14 val. 33 min Bendrojo pagalbos centro telefonu R. S. pranešė, kad galimai neblaivus vyriškis, atėjęs į jos namus su šautuvu, du kartus šovė, grasino jai ir ją sumušė.

Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena apie įvykį pranešusi R. S.. Įvykio vietos apžiūros protokole (16-17 b. l. 1 t.) ir foto nuotraukose (18-20 b. l. 1 t.) užfiksuota, jog patalpoje, kurioje stovi krosnis, t. y. virtuvėje, 2 metrų aukštyje sienoje virš spintelės matosi maždaug 8-10 mm skersmens apvali skylė, kurią apžiūrint iš kito kambario, matosi paplyšę sienos tapetai, medžio skeveldros atsikišusios į išorę; kambaryje, kuriame stovi trijų dalių spinta ir dvi lovos, spintos vidurinės dalies duryse maždaug 1,16 metrų aukštyje matosi 8-10 mm skylė, atidarius spintos duris, ties skyle viename iš spintoje sukabintų paltų rankovėje ties pečiu yra skylė, iš kurios ištraukiamas metalo beformis gabalėlis, kuris apžiūrėtas ir nufotografuotas.

Iš daikto apžiūros protokolo (21-22 b. l. 1 t.) matyti, kad beformis metalo gabalėlis, paimtas įvykio apžiūros metu, yra pilkos spalvos metalo, 14 mm ilgio, maksimalus jo skersmuo 13 mm, minimalus skersmuo 9,1 mm.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvadoje (25-28 b. l. 1 t.) nurodyta, kad beformis metalo gabalėlis, paimtas 2014 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), G. J. namuose, yra pramoninės gamybos kulka, .38 Special kalibro šovinio sudėtinė dalis, tirti pateikta kulka galėjo būti iššauta iš 38 Special kalibro revolverio.

Iš specialisto paaiškinimo (29 b. l. 1 t.) matyti, kad pagal LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas vienašūviai trumpieji šaunamieji ginklai, šaudantys centrinio įskilimo šoviniais, yra priskiriami prie B kategorijos šaunamųjų ginklų, todėl .38 Special šoviniais šaudantis revolveris yra priskiriamas prie B kategorijos šaunamųjų ginklų.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadų (47, 51 b. l. 1 t.) matyti, kad atlikus asmens tyrimą nustatyta, kad R. S. padaryti sužalojimai : poodinė kraujosruva dešinėje smakro pusėje, muštinė žaizda ir pogleivinė kraujosruva dešinio žando vidiniame paviršiuje, tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, nėra būdingi griuviminei traumai, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus veidą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku – 2014 m. sausio 1 d. apie 14 val. 30 min rankomis smaugiant, suduodant du smūgius kumščiu į veido sritį. R. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš alkotesterio parodymų (92 b. l. 1 t.) matyti, kad V. Ž. 2014 m. sausio 1 d. 16 val. 20 min nustatytas 1,70 promilių girtumas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, 3.1.8 punktas). Nekaltumo prezumpcijos principas įpareigoja teismą abejones vertinti kaltinamojo naudai.

Kaltinamasis V. Ž. prisipažino sudavęs smūgius R. S. ir ją nežymiai sužalojęs. Kad ją sumušė jos sugyventinio G. J. pažįstamas Vidmantas, kuris dirba (duomenys neskelbtini) esančioje žvėrelių fermoje, iš karto po konflikto pranešė BPC pati nukentėjusioji, tokias pat jos sumušimo aplinkybes R. S. aiškino viso ikiteisminio tyrimo metu. Kad nepažįstamas jam asmuo smaugė Rasą ir sudavė jai du kartus į veido sritį, patvirtino ir nukentėjusysis R. J.. Po V. Ž. suduotų smūgių R. S. atsiradę sužalojimai, nežymus sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatytas medicinos specialistų išvadomis, kuriomis teismas neturi pagrindo abejoti. Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis, tyčia suduodamas smūgius nukentėjusiajai R. S., sukėlė jai fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė jos sveikatą, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Iš karto po paranešimo apie šaunamojo ginklo panaudojimą apžiūrint Romualdo ir G. J. namus buvo rastos dviejų šūvių žymės būtent tuose kambariuose, kuriuose, kaip nukentėjusieji ir liudytojas J. B. nurodė, buvo iššauti šūviai, – viena skylė virtuvės sienoje, kita - R. J. kambaryje, rūbų spintos duryse, iššauto šovinio dalis – kulka – rasta įstrigusi R. J. rūbuose. Bendrajam pagalbos centrui pranešdama apie įvykį R. S. nurodė, kad žmogus, atėjęs iš fermos, jų namuose iššovė du kartus, du šūvius girdėjo nukentėjusysis R. J. ir liudytojas J. B. ir tai jie patvirtino teisme. Liudytojo J. B. ir nuketėjusiojo parodymais teismas abejoti neturi pagrindo. Jų parodymai patvirtinti įvykio vietoje rasta kulka ir šaudymo žymėmis ant sienos ir spintos durų. Liudytojas J. B. nėra suinteresuotas bylos baigtimi, nukentėjusysis R. J. teisme atsisakė civilinio ieškinio, jokios žalos priteisti iš kaltinamojo nereikalavo, kas taip pat patvirtina, kad jis nėra linkęs apkalbėti kaltinamąjį, pasipelnyti, jo parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys kitiems įrodymams, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Iš nukentėjusiojo R. J. parodymų matyti, kad jo namuose šaudė tas pats, jam nepažįstamas vyriškis, kuris sudavė smūgius jo sūnaus draugei R. S.. Šių aptartų aplinkybių ir įrodymų viseto suponuoja išvada, kad kaltinamasis V. Ž. iššovė du šūvius iš šaunamojo ginklo, kurį turėjo su savimi atsinešęs į G. ir R. J. namus 2014 m. sausio 1 d. Iš specialisto išvados matyti, kad kulka, rasta įstrigusi R. J. rūbuose, tinkama šaudymui įvairių modelių revolveriams, kurie pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 punkto nuostatas priskiriami B kategorijos ginklams. Vadovaujantis minėto įstatymo 11 ir 12 straipsnio nuostatomis, asmenys gali įsigyti ir turėti B kategorijos ginklus ir šaudmenis, turėdami leidimą, kurį išduoda policijos įstaigos. Kaltinamasis leidimo, patvirtinančio jo teisę turėti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, nepateikė. Iš Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro licencijavimo poskyrio informacijos (102 b. l. 1 t.) matyti, kad V. Ž. leidimas laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus nėra išduotas. Taigi, kaltinamasis V. Ž., neturėdamas leidimo, todėl neteisėtai, su savimi turėjo šaunamąjį ginklą ir du šaudmenis, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BKL 253 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Byloje nėra duomenų, kad jis ginklą ir šaudmenis būtų turėjęs su savimi ir nešiotųsi kitose vietose, ne R. ir G. J. namuose, nėra duomenų, iš kur, kokiu būdu ir kada neteisėtai turėtą ginklą ir šaudmenis V. Ž. įgijo, nuo kurio laiko jo žinioje buvo ginklas ir šaudmenys, nėra įrodymų, kad kiti asmenys kitose kaimo vietose būtų matę V. Ž. su ginklu ir šaudmenimis, sulaikymo metu su savimi V. Ž. ginklų ir šaudmenų neturėjo, ginklas, kurį jis turėjo R. ir G. J. namuose, nesurastas, t. y. byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie V. Ž. šaunamojo ginklo ir šovinių įgijimo aplinkybes, nešiojimą kitose vietose (ne G. ir R. J. namuose) ar gabenimą, jų laikymą iki tol, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šaunamojo ginklo ir šaudmenų turėjimas su savimi, nešiojimas drabužiuose, rankinėje ir kt. be leidimo patalpose, lauke ar kitose vietose yra neteisėtas šaunamojo ginklo ir šaudmenų nešiojimas. Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad V. Ž. (duomenys neskelbtini) R. ir G. J. namuose su savimi turėjo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tiksliai nenustatyto modelio revolverį ir du šovinius, todėl laikytina, kad jis šaunamąjį ginklą ir šaudmenis neteisėtai nešiojo toje vietoje. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinimo apimtis mažintina, iš kaltinimo išjungiant ginklo ir šaudmenų neteisėtą įgijimą, laikymą ir aplinkybę, kad jis ginklą ir šaudmenis nešiojo iki tol, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti. Nustatant grasinimo realumą, būtina, kad kaltininko elgesys nukentėjusiojo būtų teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti kaltininko ketinimų ir kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Nukentėjusysis R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis išsigandęs ir patyręs stresą dėl iššauto šūvio, tačiau jam nebuvo grasinta nužudymu ar padegimu, grėsmės, kad jis gali būti nužudytas, nejautė. Nukentėjusieji R. S. ir G. J. teisme nebuvo apklausti, nes jų buvimo vietos nežinomos, jų parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, yra prieštaravimų, nukentėjusysis G. J. ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus. Nukentėjusiųjų neapklausus teisme betarpiškai, pašalinti prieštaravimų nėra galimybių. Grasinimo nužudyti motyvai nenustatyti. Iš visumos aplinkybių, nukentėjusiojo R. J. parodymų yra pagrindo manyti, kad apsvaigusio nuo alkoholio V. Ž. pademonstruotas šaunamasis ginklas, iššauti šūviai, jo grasinančio pobūdžio išsireiškimai, pasakyti G. J. ir R. S., buvo chuliganiško pobūdžio, siekiant pademonstruoti savo pranašumą prieš paprastus kaimo gyventojus. Nesant neabejotinų, kaltinamojo kaltę patvirtinančių įrodymų dėl grasinimų nužudyti nukentėjusiuosius, juos padegti, kaltinamasis V. Ž. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo (58, 68, 75 b. l. 1 ). Teisme nukentėjusysis R. J. civilinio ieškinio atsisakė, nukentėjusieji G. J. ir R. S. į teismo posėdžius neatvyko, bylos nagrinėjimu nesidomėjo, jiems nedalyvaujant išspręsti neturtinės žalos dydžio klausimus nėra galimybių, todėl civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. V. Ž. buvo sulaikytas praėjus trumpam laikui po įvykių G. J. namuose, sulaikymo metu jam nustatytas 1,70 promilių girtumas, todėl abejonių nekyla, kad suduodamas smūgius R. S. ir disponuodamas ginklu V. Ž. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis V. Ž. padarė dvi nusikalstamas veikas – apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, nusikalto turėdamas neišnykusius šešis teistumus, jo atžvilgiu yra priimtas 2013-12-19 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, tačiau jis neįsiteisėjęs, todėl dėl šio teistumo nepasisakoma ir skiriant bausmę į jį neatsižvelgiama. Jo padaryta veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje, yra pakankamai pavojinga, nes ja kėsinamasi į visuomenės saugumą, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamojo ginklo ir šaudmenų disponavimo, nusikaltimus jis padarė be jokios priežasties – dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinamasis kaltę pripažino tik dalinai, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Jis dirba, turi šeimą, vaiką, tačiau šių aplinkybių vertinti kaip išimtinių nėra pagrindo, nes jos nenusveria kitų byloje nustatytų aplinkybių, rodančių V. Ž. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padidintą pavojingumo laipsnį, kuris kartu parodo ir jį padariusio kaltininko pavojingumą. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti V. Ž. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, švelnesnės rūšies bausmės paskyrimas prieštarautų ne tik bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, bet ir teisėtiems nukentėjusiųjų interesams. Dėl neteisėto disponavimo ginklu ir šaudmenimis V. Ž. kaltės nepripažino, todėl už šį nusikaltimą jam skirtina griežtesnė nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Nors ir prisipažino sudavęs smūgius R. S., tačiau nukentėjusios neatsiprašė, nuostolių jai nekompensavo, todėl už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirtina vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo V. Ž. sulaikymo momento, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 21 d.

V. Ž. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

R. S., G. J. ir R. J. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam V. Ž. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.