Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2022-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1361-1124/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-10-18
Bylos Nr.
e1-1361-1124/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30448-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Lapėnienė
Kaltinamasis
E. S.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-1361-1124/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30448-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2022 m. spalio 18 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), įgijusi aukštąjį išsilavinimą, nedirbanti, turinti neįgalumą, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. S. 2022 m. rugpjūčio 12 d. apie 13.45 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jai priklausantį 2 350 Eur su PVM vertės automobilį „N. N.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,35 promilių etilo alkoholio koncentracija).

2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

3. Veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

4. Kaltinamosios E. S. kaltę, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.

4.1. Kaltinamoji E. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino, gailėjosi. Parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. ji namuose, adresu – (duomenys neskelbtini), išgėrė dvi skardines alaus. Po kiek laiko, jautėsi gerai, todėl sėdo už savo automobilio vairo ir nuvažiavo į kavinę, kuri yra šalia „IKI“ parduotuvės, adresu – Aukštadvario g. 1, Trakai, nusipirkti maisto. Nusipirkusi maisto, sėdo į savo automobilį ir pavažiavusi atbuline eiga pradėjo važiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės link namų. Ji nepajuto, kad būtų kliudžiusi kitą transporto priemonę. Jai pradėjus važiuoti, pastebėjo vyriškį, kuris jai rankomis mosikavo, kažką sakė. Ji tuomet iš karto sustojo. Minėtas vyriškis priėjo prie jos, pasakė, kad ji kliudė jo automobilį BMW (valstybinių numerių neprisimena). Jiems priėjus prie jo automobilio, ji jokių apgadinimų nei ant jo, nei ant savo automobilio nepastebėjo. Minėtas vyriškis pradėjo reikalauti, kad ji jam sumokėtų 200 Eur. Ji jam pasakė, kad pinigų neturi. Tada jis iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvažiavę nustatė jai 2,35 promilių neblaivumą. Ji neneigė, kad vartojo alkoholį. Jos svoris mažas, todėl jai ir buvo nustatytas toks neblaivumo laipsnis. Ji serga onkologine liga, jos darbingumas tik 40 proc., ji sunkiai vaikščioja, todėl visur važiuoja automobiliu. Šiuo metu niekur nedirba, gyvena viena, jos sutuoktinis miręs, vaikų neturi. Ji 2019 metais yra bausta administracine tvarka dėl to, kad vairavo neblaivi, jai buvo skirta 800 Eur bauda, kurią ji yra sumokėjusi. Ji perlaikė egzaminą ir atgavo vairuotojo pažymėjimą. Dėl savo poelgio gailisi, pažada daugiau taip nesielgti (b. l. 79–82, 88–90).

4.2. Liudytojas J. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. apie 13.40 val. jis savo automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie parduotuvės „IKI“, esančios adresu – Trakai, Aukštadvario g. 1. Automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, o pats nuėjo į parduotuvę. Maždaug po dešimties minučių jis išėjo iš parduotuvės. Moteris, kurios jis nepažįsta, paklausė jo, ar BMW automobilis yra jo. Jis atsakė, kad taip, tada ji parodė į nuvažiuojantį automobilį „N. N.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atsitrenkė į jo automobilį. Jis, bėgdamas, prisivijo minėtą automobilį, jį sustabdė. Automobilį vairavo moteris, kaip vėliau sužinojo, tai buvo E. S.. Paklausus, kodėl ji atsitrenkė į jo automobilį ir pasišalino, ji atsakė, kad neatsitrenkė, jis iškvietė policijos pareigūnus. Kol atvyko policijos pareigūnai, jis stebėjo E. S., prie jo ji jokių gėrimų nevartojo. Paties eismo įvykio jis nematė (b. l. 64–66).

4.3. Liudytoja G. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. apie 14.45 val. ji buvo Trakų mieste, Aukštadvario g., prie parduotuvės „IKI“, automobilių stovėjimo aikštelėje, ir pamatė, kaip automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį BMW (juodos spalvos, numerio nežino), į automobilio priekinę dalį, ir bandė nuvažiuoti. Matė, kad už automobilio vairo sėdėjo moteris, ji pradėjo šaukti, bet automobilis nuvažiavo toliau. Iškart po to iš parduotuvės išėjo vyriškis, ji paklausė, ar BMW automobilis yra jo, jis atsakė, kad taip. Tada ji jam parodė į „Nissan“ automobilį, pasakė, kad minėtas automobilis atsitrenkė į jo automobilį. Vyriškis pasivijo minėtą automobilį, jį sustabdė. Moteris grįžo į įvykio vietą ir pradėjo bendrauti su vyriškiu, o ji nuėjo į kavinę. Kai automobilis atsitrenkė, smūgis buvo nestiprus, nes automobilis „Nissan“ vos judėjo (b. l. 59–61).

4.4. Vilniaus AVPK Trakų r. PK RS vyriausiojo patrulio G. Kulpavičiaus tarnybinio pranešimo duomenimis, 2022 m. rugpjūčio 12 d. apie 13.57 val., dirbant kartu su vyresniuoju tyrėju Arūnu Zaremba, buvo gautas pranešimas, kad adresu – Trakai, Aukštadvario g. 1, eismo įvykio dalyviai nesutaria dėl kaltės. Nuvykus minėtu adresu – į automobilių stovėjimo aikštelę, juos pasitiko pranešėjas J. P., kuris paaiškino, jog, jam išėjus iš parduotuvės, moteris (eismo įvykio liudininkė) paklausė, ar tai yra jo automobilis, nes ką tik jo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kitas automobilis – „N. N.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu išvažiuoja iš aikštelės. Jam pasivijus „Nissan“ automobilį, jie grįžo atgal į automobilių stovėjimo aikštelę. Bendraujant su „Nissan“ automobilio vairuotoja E. S., nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausta, ką gali paaiškinti dėl įvykusio eismo įvykio, ji nurodė, jog nepadarė jokio eismo įvykio, teikdama, kad galėjo ir nepajausti, jog atsirėmė į kitą automobilį. Jai alkoholio kiekio matuokliu pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,35 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 2,47 promilių neblaivumas, parodymų neginčijo. Apžiūrėjus BMW automobilį, buvo matyti apgadinimai ant priekinio bamperio. Įvykio vietoje buvo surinkta eismo įvykio medžiaga, padarytos fotonuotraukos, taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 10).

4.5. BIRT ataskaitos žiūryklės duomenimis, 2022 m. rugpjūčio 12 d. 13.52 val. gautas pranešimas, kad Trakų r. sav., Trakai, Aukštadvario g. 1, „IKI“ aikštelėje, į pranešėjo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vyksta konfliktas, nesutaria. Nissan automobilis bando išvažiuoti (b. l. 6–9).

4.6. 2022 m. rugpjūčio 12 d. neblaivumo nustatymo akto duomenimis, 2022 m. rugpjūčio 12 d. E. S. nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, taip pat, įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali. E. S. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš penkias valandas, buvo atliktas neblaivumo patikrinimas ir 14.13 val. pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,35 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu – 14.32 val., nustatytas 2,47 promilių neblaivumas. E. S. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 20).

4.7. Alkotesterio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis, 2022 m. rugpjūčio 12 d. 14.13 val. E. S. nustatytas 2,35 promilių neblaivumas, 14.32 val. – 2,47 promilių neblaivumas. E. S. su alkotesterio rodmenimis sutiko, patvirtino rodmenis savo parašu (b. l. 17–19).

4.8. VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio N. N., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra E. S. (b. l. 23).

4.9. VŠĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio N. N., gamybos metai – 2007 m., kaina su PVM yra 2 350 Eur (b. l. 24).

4.10. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – automobilis N. N., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, jis stovi Trakų m., Aukštadvario g. 1, prie parduotuvės „IKI“, automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilis stovi galu į parduotuvę. Apžiūros metu automobilis atrakintas, spynelės nepažeistos, automobilio gale yra kablys, ant dešinio galinio automobilio sparno matyti įbrėžimai. Automobilis išvežamas, adresu – Vilnius, Eišiškių plentas 127 (b. l. 11–13).

4.11. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto duomenimis, automobilis N. N., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią adresu – Eišiškių pl. 127, Vilnius. (b. l. 22). 2022 m. rugpjūčio 17 d. E. S. išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę N. N., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

5. Taigi, pati kaltinamoji pripažino padarius nusikalstamą veiką, jos parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kt.) užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama E. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamoji vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51, t. y. 2,35 promilių neblaivumas. Kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

6. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajai 30 parų arešto bausmę (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 20 parų arešto bausmę), vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti septyniems mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini)., bei įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; taip pat taikyti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – dvejiems metams ir šešiems mėnesiams uždraudžiant kaltinamajai naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuoti E. S. priklausantį automobilį „N. N.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajai paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka.

9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

10. Kaltinamoji neteista, per penkerių metų laikotarpį administracine tvarka bausta du kartus, iš kurių vieną kartą už tai, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, baudos sumokėtos, nedirba, jai nustatytas neįgalumas (netektas darbingumas – 60 proc.). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad ji savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos, skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama ir į tai, kad ji padarė nesunkų nusikaltimą.

11. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – 30 parų arešto bausmę, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas mažinta 1/3.

12. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

13. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

14. E. S. teisiama pirmą kartą, jai taip pat pirmą kartą taikoma ir arešto bausmė. Teismas spręsdamas, jog arešto bausmės vykdymą šiuo atveju tikslinga atidėti, atsižvelgia į šio baudžiamojo įsakymo 10 punkte nurodytas aplinkybes ir konstatuoja, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nustatytinas 7 mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas, paskiriant E. S. intensyvią priežiūrą – nustatant, jog viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. S. nuo 22 val. iki 6 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, bei įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

15. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).

16. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

17. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdamas dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

18. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajai taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

19. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

20. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-34-699/2018, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-114-628/2019 ir kt.).

21. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

22. Teismų praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).

23. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „N. N.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajai E. S..

25. Taigi, automobilis „N. N.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamoji naudojo nusikalstamai veikai daryti. Įvertinęs pastarąsias aplinkybes bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcingu padarytam nusikaltimui.

26. Kaltinamajai skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas (teisės vairuoti transporto priemones), dokumentų (vairuotojo pažymėjimų) paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti galutinę bausmę – 20 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 ir 10 punktais, E. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 mėnesiams ir paskirti jai intensyvią priežiūrą – nustatant, jog viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. S. turi būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Trakų rajono sav., nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, bei įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

E. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti E. S. 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2022 m. rugpjūčio 12 d.

Konfiskuoti E. S. priklausantį automobilį „N. N.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)).

E. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą (teisės vairuoti transporto priemones), dokumentų (vairuotojo pažymėjimų) paėmimą, – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus E. S. vardu išduotus vairuotojo pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „N. N.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rasa Lapėnienė