Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. P. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. P. M. skundą dėl notaro veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja A. P. M. pateikė teismui skundą dėl notaro veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.Teismas nustatė, kad skundą teismui, naudodamasi LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – VEP) posistemiu, elektroninių ryšių priemonėmis pateikė ir sisteminiu elektroniniu parašu pasirašė G. S. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 6 dalis).Teismas nurodė, kad procesinių dokumentų pateikimas teismui per „LITEKO“ VEP posistemį yra prilyginamas jų pasirašymui (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 175¹ straipsnio 6 dalis). Tačiau byloje nėra duomenų, kad minėtas asmuo gali veikti ir yra įgaliotas vesti bylą teisme pareiškėjos vardu. Teismui pateiktas Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro išduotas įgaliojimas atstovauti pareiškėjai tokios teisės nesuteikia.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja A. P. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pareiškėja pasirašė pati, o jos pasirašytas procesinis dokumentas (skundas) .pdf formatu buvo pateiktas per G. S. VEP posistemio paskyrą pareiškėjai siekiant nepraleisti CPK 512 straipsnyje nustatyto 20- ies dienų skundo pateikimo termino. Taigi teismas nepagrįstai laikė, jog G. S. pasirašė pareiškėjos skundą, nes ji atliko tik pareiškėjos pasirašyto skundo perdavimo teismui funkciją, kad nebūtų praleistas skundo pateikimo terminas, todėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas šiomis aplinkybėmis neturėtų būti taikomas. Net jei, teismo nuomone, G. S. atstovavo pareiškėjai, pateikdama pačios pareiškėjos pasirašytą skundą teismui per savo paskyrą VEP posistemyje, o pateiktas Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro išduotas įgaliojimas, kuriame numatyta G. S. teisė atstovauti pareiškėjai „ir teisinėse institucijose“, nesuteikia G. S. net teisės pateikti pareiškėjos skundą per paskyrą VEP posistemyje, teismas, užuot atsisakęs priimti skundą, galėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą (teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus) ir, atsižvelgdamas į konkrečias šios situacijos aplinkybes, pasiūlyti – suteikti teisę bei laiko – pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius tinkamą atstovavimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti apeliantės skundą dėl notaro veiksmų kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pateikto skundo pasirašymo klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad skundas nagrinėjamu atveju buvo pasirašytas pačios apeliantės, o per G. S. VEP posistemį buvo įkeltas tik jo suskaitmenintas variantas .pdf formatu. Todėl teismo išvada, kad skundą pasirašė G. S., nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste padaryta pernelyg formaliai taikant procesinių dokumentų pateikimą teismui elektroninių ryšių priemonėmis reglamentuojančias procesinės teisės normas.Antra, kaip teisingai nurodo apeliantė, teismas, manydamas, kad kartu su skundu turėjo būti pateikti dokumentai, patvirtinantys G. S. teisę atstovauti apeliantei, turėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti priimti skundą (CPK 111 straipsnio 5 dalis, 115 straipsnio 2 dalis).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos A. P. M. skundo dėl notaro veiksmų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.