Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant kaltinamajam – nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. P., nukentėjusiajai ir civiliniai ieškovei L. P. (Neniškytei) jų atstovei ir gynėjai advokatei L. Z., kaltinamajam – nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. B., jo atstovui ir gynėjui advokatui Vitalijui Katėnui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilutėje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), mašinisto padėjėju, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteistas.

S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv(duomenys neskelbtini) Klaipėda, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustato:

Kaltinamasis - nukentėjusysis S. B. privataus kaltinimo tvarka prašė iškelti baudžiamąją bylą I. P. pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., dėl to, kad 2010 m. lapkričio 14 d., 00.17 val., jis į butą, esantį Kretingos g. 26-2, Klaipėdos mieste, paskambinęs iš mobilaus ryšio telefono Nr. 8 678 53902 į S. B. mobilaus ryšio telefoną, žodžiu vadino jį „triochla“, „gaidžiu“, kitais necenzūriniais žodžiais ir taip užgauliai pažemino nukentėjusįjį. Pareiškime buvo prašoma privataus kaltinimo tvarka iškelti baudžiamąją bylą I. P. pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.

Be to, 2010-12-03 S. B., paskambinęs į L. P. (Neniškytės) mobilaus ryšio telefoną, išvadino ją, „garažinių narkomane“, „valkatėle“, „juočkių prostitute“, kitais necenzūriniais žodžiais ir taip užgauliai pažemino nukentėjusiuosius. Priešpriešiniame pareiškime buvo prašoma privataus kaltinimo tvarka iškelti baudžiamąją bylą S. B. pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.

S. B., kaip kaltinamasis, kaltu neprisipažino ir parodė, kad su I. P. telefonu nekalbėjo, su juo nenori turėti jokių reikalų. I. P. dar „vaikas“, o su L. P. dabar jį sieja tik bendras jų vaikas. Po skyrybų su buvusia žmona L. P. (Neniškyte), teismo sprendimu dukra yra su juo, nes dukters motinos L. P. Lietuvoje nebūdavo mėnesiais, ji važinėjo dirbti į užsienį. Jis buvusiai žmonai skambino tik vieną kartą, t.y. 2010-12-03. Jis vakare paskambino L. P. į jos mobilų telefoną, kaip buvęs sutuoktinis. Iki 2008 m. su buvusia žmona gyveno kartu, tačiau po skyrybų iš buto ji išsikraustė, bet kas kart atvykdavo pasiimti savo likusių daiktų. Norėdama su juo susitikti, jam paskambindavo buvusi žmona L. P., o jis jai perskambindavo, nes L. P. niekada neturėdavo pinigų. Tie įžeidinėjimai buvusios žmonos atžvilgiu, tai šeimyninis konfliktas. Tą kartą, t.y. 2010-12-03, kai skambino L. P., jos mobiliu telefonu atsiliepė I. P., tačiau jis buvo girtas ir telefono ragelį perėmė kitas vyriškis. Tas vyriškis jam pasakė „ko žiovauji gaidy“. Dar kartą skambino į L. P. telefoną, tačiau niekas nekėlė ragelio. Tada paskambino LPupšės mamai, nes L. P. tuo metu gyveno pas ją ir norėjo L. P. mamai pasakyti, kaip jos duktė nusivažiavo.

Liudytoja D. T. parodė, kad ji yra L. P. teta. Incidento, dėl ko S. B. skambino Laurai, negirdėjo, tačiau buvo toks atvejis, kai vakare L. P. paskambino mobiliu telefonu jos buvęs vyras S. B.. Dėl ko skambino S. B. - ji nežino, tačiau žino, kad L. P. išvadino labai negražiais žodžiais –„narkomane“, „valkatėle“, „kurva nusičiulpusia“. Visa tai ji girdėjo, nes paskambinus S. B. telefonu, L. P. įjungė mobilaus telefono mikrofoną, kad ji girdėtų pokalbį. Tai buvo 2010-12-03, datą gerai atsimena, nes lapkričio 27 d. L. P. gimtadienis, tačiau gimtadienį ji šventė vėliau, gruodžio 3 d., o ji padėjo Laurai ruoštis gimtadieniui. Pareigūnų ji buvo apklausta 2011-01-21, tačiau apie 2010-12-03 konfliktą ji pareigūnams nesakė.

I. P. parodė, kad S. B. skambino jo žmonai, tačiau telefonu atsiliepus jam, pokalbio metu jį pažemino, pavadindamas „gaidžiu“, „narkomanu“. S. B. jis skambino, nes jis įžeidinėjo ir žemino jo dabartinę žmoną L. P., buvusią S. B. žmoną. Buvęs sutuoktinis neleido L. P., dabartinei jo žmonai, matytis su dukra, pastoviai terorizuodavo. S. B. yra ūmaus būdo žmogus, pastoviai šaukia ant buvusios žmonos. Telefonu S. B. išvadino necenzūriniais žodžiais, nes jis savo elgesiu su buvusia žmona išprovokavo jį taip pasielgti. Tačiau po pokalbio telefonu su S. B., kitą dieną jam paskambino ir atsiprašė už pokalbį. S. B. iki pokalbio telefonu nepažinojo, S. B. taip pat jo nepažinojo, tačiau jį įžeidinėjo. Jis, kalbėdamas telefonu su buvusia žmona, jį įžeidinėdavo, sakydamas, kad susidoros su tuo jos draugu „garažiniu“. Tas „garažinis“, tai yra jis. Kambaryje, kuriame telefonu kalbėjo su S. B. nieko nebuvo, tik jis su žmona. Tačiau yra liudytojas, kuris tą vakarą girdėjo kas buvo pasakyta.

L. P. parodė, kad iš S. B. pasakytų jos atžvilgiu žodžių apie ją gali susidaryti ne koks įspūdis. Jis yra ūmaus būdo ir nori, kad viskas būtų pagal jį. S. B. dėl savo elgesio jau yra gerai žinomas ir vaiko teisių skyriuje. Ji nėra intrigantė ir dėl S. B. veiksmų jau daug kartų galėjo kreiptis į teismą, tačiau to nedarė. Dabar jau pabodo S. B. išsišokimai. Jos nuomone, S. B. taip elgiasi, nes save laiko įskaudintu ir dėl to pyksta. Savo pyktį turėtų laikyti savyje ir kitiems jo nedemonstruoti. Jos atžvilgiu jis turi daug pykčio, išgėręs jai skambina naktimis ir įžeidinėja, skambina ir į darbą. Dar gyvenant su juo, namuose pastoviai vykdavo barniai. Kartą net buvo nuo jo gavusi, tai matė ir bendradarbiai, tačiau niekas prieš S. B. neliudys. Po skyrybų tikėjosi nuo S. B. atsiriboti, tačiau nepavyko, skambindavo jai ir žemindavo užgauliais žodžiais. Tą vakarą, kai ji skambino S. B., jis buvo paėmęs dukrą ir neleido su ja pasimatyti. Dabartinis sutuoktinis I. P. matė, kaip ji dėl to pergyvena. Dėl tokio S. B. elgesio sutuoktinis buvo išprovokuotas su juo vyriškai pasiklabėti telefonu, tačiau mano, kad tas telefoninio pokalbio garso įrašas gali būti suklastotas. Iš S. B. visko galima tikėtis. Jos sutuoktinis, gindamas ją, kalbėjo su S. B. telefonu, girdėdama jų pokalbį ji pataisė, kad ne sūnus, o dukra yra pas S. B., su kuria ji negali susitikti. Ji nesakė, ką jis turi sakyti jos buvusiam vyrui. S. B. pats išprovokavo tokį pokalbį, ne kartą yra sakęs, kad „jiems gyvenimo nebus“. Kai S. B. pasiuntė žinutę „pasuk žioply“, tada jis perskambino jai, į jos mobilų telefoną ir atsiliepė I. P.. Pokalbį S. B. pradėjo tokiais žodžiais – „aš tave užmušiu“.

I. P., kaip kaltinamasis, kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad jis skambino S. B., norėdamas apginti žmoną. Telefonu S. B. siūlė susitikti ir pasišnekėti, norėjo jam papasakoti, kokia „kekšė“ yra jo žmona L. P. ir, kad ji yra „juočkių nupista“. Su S. B. dėl to buvo vyriškas pokalbis telefonu. Tą naktį, kai su S. B. kalbėjo telefonu kambaryje, jie buvo dviese su žmona, tačiau svečiuose buvo ir draugų, kurie buvo kitame kambaryje. Išklausius telefoninio pokalbio garso įrašą, girdėti vieno jų draugo Vlado balsas. Tačiau jis nieko tokio nepasakė, kad reikėtų jį įtraukti į bylą. Pokalbyje pašaliniai asmenys nedalyvavo. Sekančią dieną jis paskambino S. B. ir jo atsiprašė už pokalbį, tačiau S. B. pasakė, kad jį užvers mokesčiais ir dar nežino su kuo turės reikalą. S. B. įžeidinėjo jį ir jo žmoną. Iš tiesų su S. B. bylinėtis jie nenorėjo.

S. B. ir I. P. dėl jiems pareikšto kaltinimo išteisintini.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. įžeidimas yra viešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas veiksmu – tai žeminantis poelgis nukentėjusiojo akivaizdoje. Įžeidimu kėsinamasi į kito asmens garbę ir orumą. Įžeidimo atveju reikšmės neturi, ar šis vertinimas atitinka tiesą. Baudžiamosios teisės prasme įžeidimo būtinas objektyvusis požymis yra užgaulumas, jei asmuo tai suvokia kaip savo paties įžeidimą. Tačiau užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkui suvokiant užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir norint jį pažeminti. Pažymėtina, kad pagal BK 155 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Viešos vietos kriterijus suformulavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, jog vieša vieta laikytina tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų ( Nr. 2K-796/2007, 2K-670/2002). Šis požymis nėra tapatus BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytam viešumo objektyviajam požymiui, kuris yra siejamas su vieno ar kelių asmenų, be kaltininko ir nukentėjusiojo, buvimu. Įžeidimas bus laikomas padarytu ne viešai, kai jis bus padaromas ir viešoje vietoje, esant sąlygai, kad nėra nusikaltimo darymo vietoje bent vieno žmogaus ( LAT Nr.2K-2010/2008). Kaip matyti iš bylos medžiagos įžeidimas buvo padarytas 2010-11-14 ne viešoje vietoje, t.y. bute, Kretingos g. 26-2, Klaipėda, telefonu įžeidžiančiai ir užgauliai kalbantis S. B. ir I. P.. Kaltinamasis ir nukentėjusysis S. B., kaltinamąjį ir nukentėjusįjį I. P. išvadino „gaidžiu“, „asilu“, „narkomanu“, o S. B. išvadino I. P. - „triochla“ ir „gaidžiu“. Be to, 2010-12-03 S. B., paskambinęs į L. P. (Neniškytės) mobilaus ryšio telefoną, išvadino ją, „garažinių narkomane“, „valkatėle“, „juočkių prostitute“. Šie užgaulūs žodžiai buvo išsakyti nukentėjusiosios L. P. atžvilgiu taip pat ne viešai, o telefonu I. P. apie jo sutuoktinę. Vadovaujantis teisės teorija įžeidimu laikytini ir tokie veiksmai, kai užgauliai pažeminamas kito asmens artimasis – sutuoktinis, vaikas, ar kitas artimas žmogus. Įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymų visumą, darytina išvada, kad S. B. ir I. P. veikoje, galimai, būtų įžeidimo požymių, tačiau veika padaryta ne viešoje vietoje. Kaip jau minėta, įžeidimas žodžiu padaromas ne viešai, girdint tik asmeniui, kuriam skirtas įžeidimas ir šalia nėra kitų asmenų. Bylos duomenimis nustatyta, kad pokalbiai telefonu vyko ne viešoje vietoje, o bute, nesant pašalinių asmenų, kurie galėjo girdėti užgaulų atsiliepimą apie konkretų asmenį. Liudytojos D. T. teigimu, 2010-12-03 S. B., paskambinęs telefonu L. P., ją išvadino necenzūriniais žodžiais jai girdint pokalbį, nes L. P. buvo įjungusi mobilaus telefono mikrofoną. Tačiau parodymai neva, tai pokalbio metu buvo įjungtas mobilaus telefono mikrofonas, teismo posėdžio metu įrodyti nebuvo.

Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms bei įvertinus visą bylos medžiagą, darytina išvada, kad S. B. ir I. P. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., todėl jie išteisintini (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Kadangi kaltinamieji išteisintini, atmestinas nukentėjusiųjų I. P. ir L. P. civilinis 5 000 Lt ieškinys (kiekvienam) bei S. B. 7000 Lt civilinis ieškinys, neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str.

nusprendžia:

S. B. ir I. P., kaltinamus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d., išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

I. P. ir L. P. 5 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, atmesti.

S. B. 7000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.