Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00295-24 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 8 MGL dydžio bauda;

2) 2012 m. rugpjūčio 17 d. Širvintų rajono apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 1 d., 155 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu;

3) 2015 m. rugsėjo 16 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

4) 2017 m. lapkričio 30 d. Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 40 MGL (1 506,40 eurų) dydžio bauda; bauda išieškota,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. S. įgijo, valdė ir pasikėsino realizuoti turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent:

jis, 2024 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, prie savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 100 eurų nupirko savadarbę automobilinę priekabą be transporto priemonės registravimo dokumentų ir be valstybinio numerio, tai yra suprasdamas, kad ji yra gauta nusikalstamu būdu, ir, tai žinodamas, 2004 m. vasario 28 d., 15.06 val., paskambinęs telefono Nr. (duomenys neskelbtini) J. B., informuodamas, kad ši automobilinė priekaba yra vogta, siūlė ją nupirkti, bet nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes J. B. atsisakė ją pirkti. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, A. S. šią automobilinę priekabą laikė savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, kol 2024 m. kovo 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnams atliekant kratą šioje sodyboje ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09119-24 medžiagoje minėta savadarbė automobilinė priekaba buvo rasta.

Tokiais veiksmais A. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalyje.

I. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. vasario mėnesį, tikslios datos nežino, Alionių I kaimo gatve važiavo automobilis ir sustojo prie jo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). Minėto automobilio duomenų neprisimena. Prie nurodyto automobilio buvo prikabinta priekabėlė. Iš automobilio išlipo jam nepažįstamas vyras ir pasiūlė nupirkti tą automobilinę priekabėlę, už kurią paprašė 150 eurų. Pasakęs, kad turi 100 eurų, minėtas vyriškis sutiko ją parduoti už 100 eurų. Ant priekabėlės nebuvo jokio valstybinio numerio. Vyras sakė, kad priekabėlės dokumentus atveš sekančią dieną. Pardavėjas, su kuriuo bendravo, buvo apie 30 – 35 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, pliktelėjęs, tamsiaplaukis, kalbėjo lietuviškai (gal su kažkokiu tai akcentu). Kitas su pardavėju buvęs vyras buvo apie 30 metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, tamsiaplaukis, kalbėjo lietuviškai. Trečias buvęs vyras buvo šviesiaplaukis, apie 30 metų amžiaus, vidutinio sudėjimo, apie 180 cm. ūgio, kalbėjo lietuviškai. Nusipirkęs priekabą pastatė savo kieme. Tuo momentu net negalvojo, kad priekabėlė gali būti vogta. Galimai tinkamai situacijos neįvertino dėl to metu buvusio girtumo. Sekančią dieną, kai priekabėlės dokumentų jam neatvežė, pradėjo įtarti, kad ji gali būti ir pavogta. Jokių priekabėlės pirkimo-pardavimo dokumentų nesuformino, jokių priekabėlės pardavėjo kontaktų nepasiklausė ir neužsirašė. Nupirktoji priekabėlė iš pradžių stovėjo kieme, o po kelių dienų ją pastatė ūkiniame pastate (kad nesurūdytų). Praėjus kažkiek tai laiko, gali būti, kad tai buvo 2024 m. vasario 28 d. po pietų, tikslaus laiko neprisimena, galimai norėjau išgerti alkoholio, o tam pinigų neturėjo, todėl nutarė tą priekabėlę parduoti. Todėl iš savo abonento numerio (duomenys neskelbtini) paskambino pažįstamam J. B. ir pasiūlė jam tą priekabėlę nupirkti. Šio pokalbio su J. B. metu jis pasakė, kad siūlo pirkti vogtą, be dokumentų ir be numerių automobilinę savadarbę priekabėlę. Tačiau J. B. pasakė, kad jis nenori priekabėlės pirkti, jo tai nedomina. Po to, neprisimena, ar dar kam nors siūlė pirkti tą priekabėlę. 2024 m. kovo 8 d. Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnai, atlikdami kratą jo sodyboje, rado šią priekabėlę ir ją policijos pareigūnai paėmė. Tuomet jis sužinojo, kad ta priekabėlė yra iš tikrųjų vogta. Nors, nesulaukęs jos dokumentų, jau įtarė, kad ji, galimai, yra vogta. Taigi suprato, kad įgijo, valdė ir pasikėsino parduoti vogtą daiktą. Į policiją pats nesikreipė, nes bijojo galimai kilsiančių problemų. Prisipažįstą padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl jos gailisi.

Liudytojas A. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam priklauso sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Šioje sodyboje niekas negyvena, tačiau į ją dažnai atvažiuoja. Sodyboje šalia namo yra garažas, o už garažo – rakinamas sandėliukas, kuriame laiko sodo traktoriuką (žoliapjovę) „Stiga Primo“. Kadangi atvažiavus į sodybą šio sandėliuko nesimato, todėl prie sandėliuko paskutinį kartą buvo, galimai, 2023 m. spalio mėnesio 29 d. apie 18.00 val. 2023 metų lapkričio 4 d. apie 12.00 val. atvykęs į sodybą ir nuėjęs prie sandėliuko pastebėjo, kad yra išlaužta pakabinamos spynos skląstis ir, patekus į sandėliuko vidų, pavogtas minėtas sodo traktoriukas. Traktoriuko dokumentų jokių neturi, rakteliai vagystės metu buvo traktoriuko spynelėje. Sodyboje ant namo sienos kabo viena vaizdo stebėjimo kamera, kuri filmuoja garažą, tačiau sandėliuko nesimato. Ši kamera veikia nuo judesio. Dėl šios vagystės patyrė 800 eurų turtinės žalos. Apklausos metu žiūrinėdamas vaizdo stebėjimo įrašus pastebėjo, kad iš kiemo dar yra pavogta 1994 metų savos gamybos priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Priekaba buvo pilkšvai mėlyna. Priekaba stovėjo kairėje namo sodybos pusėje, tarp šiltnamio ir garažo, kameros stebėjimo vietoje. Kadangi priekabą buvo jau išsidažęs naujai ir paruošęs registravimui, todėl ją vertina 350 eurų.

Liudytojas J. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. S. pažįsta, kadangi yra to paties kaimo gyventojai. Prisimena, kad A. S. yra skambinęs ir siūlęs pirkti savadarbę vogtą priekabėlę. Tačiau jam sakė, kad jo tokie daiktai nedomina. A. S. žadėjo pas jį užvažiuoti po valandos (po pokalbio), bet taip ir neatvažiavo. Taigi, kokia tai buvo priekabėlė, jis nežino, nes jos nematė nei tąsyk, nei vėliau apie jokią priekabėlę su A. S. nesikalbėjo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato tyrėjo Andriaus Aleksandravičiaus 2024 m. kovo 8 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. kovo 8 d. dirbant kartu su Širvintų rajono policijos komisariato vyr. tyrėju N. Četrausku, Ukmergės rajono policijos komisariato vyr. tyrėju K. Šveikausku ir tyrėja L. Gudelyte, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09119-24 medžiagoje atliekant kratą pas A. S., adresu (duomenys neskelbtini), apie 10.30 val. ūkiniame pastate buvo rasta automobilinė savadarbė priekabėlė be valstybinio numerio. Pagal priekabėlės požymius ji buvo atpažinta kaip laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 4 d. pavogta iš pastato sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), savadarbė priekabėlė (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). A. S. tinkamai negalėjo paaiškinti, iš kur pas jį ūkiniame pastate atsirado šį priekabėlė. Priekabėlė iš A. S. paimta ir pristatyta į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariatą.

2024 m. kovo 8 d. pagal reikalavimą iš A. S. paimta automobilinė savadarbė priekabėlė, atlikta apžiūra.

Garso įrašo perklausos metu užfiksuotas 2024 m. vasario 28 d. 15.06.22 val. telefoninio pokalbio tarp skambinančiojo abonento numerio „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo naudojasi A. S., ir abonento numerio „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo naudojasi J. B., metu skambinantysis A. S. siūlo pigiai pirkti vogtą savadarbę priekabėlę be dokumentų, be kodų, siūlo ją perdirbti, pervirinti, siūlo susitikti po valandos.

2024 m. gegužės 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr.02-2-00295-24 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį dėl automobilinės priekabėlės įgijimo, valdymo ir pasikėsinimo realizuoti ją žinant, kad ši transporto priemonė yra gauta nusikalstamu būdu. Turimais duomenimis 2023 m. nuo lapkričio 2 d. 18.30 val. iki lapkričio 3 d. 13.55 val. savadarbė automobilinė priekabėlė, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo pavogta iš A. R. sodybos (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 8 d. ši pagrobta automobilinė priekabėlė buvo rasta pas A. S.. VĮ „Regitra“ duomenimis savadarbė automobilinė priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. spalio 13 d. buvo registruota A. N. vardu. A. R. liudytojo apklausos metu nurodė, kad šią priekabą jis yra nusipirkęs ir A. N., tik neperregistravęs savo vardu. Susisiekus telefonu su A. N., šis patvirtino, kad savadarbę automobilinę priekabą yra pardavęs, galimai A. R., labai seniai (pardavimo datos neprisimena), jokių pardavimo dokumentų neturi ir dėl priekabos niekam jokių pretenzijų neturi.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-489/2016). BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, o jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-185/2009, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016, 2K-99-628/2020 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014, 2K-110-1073/2020, 2K-174-511/2020, 2K-41-697/2021 ir kt.).

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, apžiūrų protokolai, kita rašytinė bylos medžiaga), konstatuotina, kad kaltinamasis A. S. įgijo savadarbę priekabą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad ji yra vogtą, ją valdė ir pasikėsino parduoti J. B., tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. S. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme.

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirbantis. Duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą baudžiamojoje byloje nėra. A. S. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant nežymiai didesnį nei minimalus bausmės dydį, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

A. S. kartu su bausme skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas įpareigojimas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas

Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, nustatytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į padaryto apysunkio nusikaltimo pobūdį, siekiant prevencinių tikslų, A. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas), nustatant nežymiai didesnį nei minimalus įstatyme numatytas dydis (BK 71 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 50,00 eurų.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su garso įrašu saugomas prie bylos medžiagos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti šioje byloje.

Ikiteisminio tyrimo metu savadarbė automobilinė priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžinta savininkui A. R..

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, per paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės laikotarpį įpareigoti A. S. neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 (dvidešimt) MGL (1 000,00 (vieno tūkstančio) eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – 12 (dvylikos) mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo, įmoką sumokant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955) Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT144040063610000390, SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę, asmens kodą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su garso įrašu, saugomą prie bylos medžiagos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje byloje.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.