- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- 2S-1579-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- D. J.
- Suinteresuotas asmuo
- F. G., S. J., uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal balance“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal D. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys F. G. (F. G.), S. J., uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal balance“, antstolis A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. birželio 12 d. turto arešto aktą Nr. S1d-65913; išskaičiuoto darbo užmokesčio dalį grąžinti į pareiškėjos asmeninę sąskaitą. Nurodė, kad antstolis A. S. turto arešto aktu Nr. Sld-65913 areštavo skolininkui S. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą pareiškėjai Duomenys neskelbtini lopšelyje – darželyje „Duomenys neskelbtini“, išskaičiuojant ½ dalį nuo 50 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės MMA, ir ½ dalį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Pareiškėjos teigimu, išskaičiuoto darbo užmokesčio dalis turi būti saugoma Duomenys neskelbtini lopšelyje – darželyje „Duomenys neskelbtini“ iki atskiro antstolio patvarkymo. Antstolis priverstinio vykdymo veiksmus atliko nesilaikydamas antstolio veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatų ir reikalavimų. Išieškojimas iš skolininko sutuoktinės (pareiškėjos) yra galimas tik teisminiu būdu nustačius skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Šiuo atveju sutuoktinių turtas nepadalintas ir skolininko turto dalis jungtinėje nuosavybėje nenustatyta. Skolininkas S. J. dirba samdomą darbą bei dirba pagal Individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. Duomenys neskelbtini nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki šiol. Antstolis pirmiausia turėjo areštuoti skolininko ir jo sutuoktinės bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą. Atkreipė dėmesį, kokiu pagrindu (be teismo sprendimo) yra areštuota asmeninė banko sąskaita, į kurią pagal nurodymą Valstybinis socialinis draudimas perveda pensiją ir ligonių kasų išmokas pareiškėjos mamai, kuri yra slaugos ligoninėje. Ieškovės manymu, antstolis turėjo teisę areštuoti skolininko bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine valdomo turto dalį, tačiau neturėjo teisės reikalauti atlikti išskaitų iš darbo užmokesčio.
2. 2019 m. birželio 27 patvarkymu Nr. S1d-70019 antstolis A. S. pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad santuoka tarp pareiškėjos ir skolininko sudaryta Duomenys neskelbtini., todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, visos pajamos, gautos tiek skolininko, tiek skolininko sutuoktinės, yra bendra jungtinė nuosavybė. Vadovaudamasis CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka ir atsižvelgdamas į CPK 664 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus antstolis išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausantį pirmesnės eilės turtą, t. y. pajamas, esančias jungtinėje nuosavybėje. Jeigu nebus vykdomi 2019 m. birželio 12 d. turto arešto akto Nr. Sld-65913 2 punkte nurodyti reikalavimai, antstolis CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pasiūlys išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Jeigu išieškotojas per antstolio siūlyme nustatytą terminą nesikreips į teismą dėl skolininko dalies areštuotame turte nustatymo, antstolis išieškojimą iš to turto nutrauks ir panaikins areštą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad antstolio A. S. žinioje yra 4 vykdomosios bylos, kuriose išieškojimas vykdomas iš skolininko S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdomoji byla Nr. 0010/19/00048 pradėta vykdyti pagal 2018 m. gruodžio 10 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3160-991/2018 dėl 950,53 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. J. išieškotojo UAB „4finance“ naudai; vykdomoji byla Nr.0010/19/01512 pradėta vykdyti pagal 2019 m. balandžio 24 d. Klaipėdos miesto pirmojo notaro biuro notarė R. M. –Z. vykdomąjį įrašą dėl 3 018,77 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. J. išieškotojo F. G. (F. G.) naudai; vykdomoji byla Nr. 0010/19/01513 pradėta vykdyti pagal 2019 m. balandžio 24 d. Klaipėdos miesto pirmojo notaro biuro notarės R. M. – Z. vykdomąjį įrašą dėl 3 017,03 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. J. išieškotojo F. G. (F. G.) naudai; vykdomoji byla Nr. 0010/19/01514 pradėta vykdyti pagal 2019 m. balandžio 24 d. Klaipėdos miesto pirmojo notaro biuro notarės R. M. – Z. vykdomąjį įrašą dėl 2 016,51 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. J. išieškotojo F. G. (F. G.) naudai
6. Nustatė, kad 2019 m. birželio 12 d. turto arešto aktu Nr. Sld-65913 antstolio padėjėjas areštavo skolininkui S. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktinei lopšelyje darželyje „Duomenys neskelbtini“, išskaičiuojant ½ dalį nuo 50 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir ½ dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Išskaičiuoto darbo užmokesčio dalis turi būti saugoma Duomenys neskelbtini lopšelyje-darželyje „Duomenys neskelbtini“ iki atskiro antstolio patvarkymo (v. b. Nr. 0010/19/01512 l. 29-30). 2019 m. birželio 12 d. skolininkui (jo sutuoktinei) pasiūlyta per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
7. Pažymėjo, kad vykdomųjų bylų duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl, teismo vertinimu, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant pinigines lėšas kredito įstaigose bei pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, kitokios veiklos, taip pat pensijos, pašalpos (CPK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atkreipė dėmesį, kad duomenų, jog santuoka tarp pareiškėjos ir skolininko būtų nutraukta, nėra.
8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju antstolis jokių tiesioginių išieškojimo veiksmų neatliko, o tik pagal minėtas CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas surašė turto arešto aktą – areštavo bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį skolininko ir pareiškėjos turtą bei pasiūlė pareiškėjai ir skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Teismas atkreipė dėmesį, jog šis antstolio siūlymas nėra įvykdytas.
9. Taip pat nurodė, kad turto areštu Nr. S1d-65913 areštuoto darbo užmokesčio dalis nėra pervedama į antstolio depozitinę sąskaitą, o saugoma pareiškėjos darbovietėje. Teismo vertinimu, pareiškėja iš esmės tapatina du skirtingus antstolio procesinius veiksmus, atliekamus sprendimo priverstinio vykdymo eigoje – skolininko sutuoktinio turto areštą pagal CPK 667 straipsnį bei vėlesnę procedūrą – išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto. Pažymėtina, kad tik nustačius bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto skolininko dalis yra išieškoma iš skolininko turto dalies.
10. Atsakydamas į pareiškėjos argumentus, jog yra areštuota asmeninė banko sąskaita, į kurią pagal nurodymą pravedama pensija ir ligonių kasų išmokos pareiškėjos motinai, kuri yra slaugos ligoninėje, teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje duomenų, jog į sąskaitą patenka piniginės lėšos, iš kurių negalimas išieškojimas, nėra. Išaiškino, jog pareiškėjai pateikus įrodymus apie piniginių lėšų kilmę antstolis privalėtų spręsti klausimą dėl turto arešto akto pakeitimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kartu su atskiruoju skundu pateikia naujus įrodymus: AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo kopiją bei atsiskaitymo lapelių kopijas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Nagrinėdamas bylą teismas neatkreipė dėmesio, kad vykdomoji byla Nr. 0010/19/01367 yra pradėta teismo vykdomojo rašto Nr. e2-3784-1025/2019 pagrindu, kurį išdavė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. balandžio 11 d. išieškotojai UAB „Legal Balance“ dėl skolininko S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl 5 334,42 Eur skolos išieškojimo. Šis asmuo nėra pareiškėjos sutuoktinis.
11.2. Teismas taip pat nepasisakė dėl vykdomosios bylos Nr. 0010/19/00048. Pažymėtina, kad šios vykdomosios bylos atžvilgiu 2019 m. vasario 27 d. antstolis priėmė turto arešto aktą Nr. Sld-24501, kuriuo atliko tuos pačius procesinius veiksmus, kaip ir skundžiamu atveju. Po gauto skundo 2019 m. kovo 25 d. savo patvarkymu Nr. Sld-34519 antstolis pats turto arešto aktą panaikino. Nuo 2019 m. vasario 8 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. SI d-17529 išskaitymai atliekami iš sutuoktinio darbo užmokesčio.
11.3. Antstolis priverstinio vykdymo veiksmus atliko nesilaikydamas antstolio veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatų ir reikalavimų. Išieškojimas iš skolininko sutuoktinės (pareiškėjos) yra galimas tik teisminiu būdu nustačius skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
11.4. Remiantis 2019 m. birželio 12 d. pareiškėjos banko sąskaitos išrašo duomenimis, antstolis pagal tris vykdomuosius įrašus areštavo 9 462,07 Eur. Taip pat areštavo ir pareiškėjos darbo užmokesčio ½ dalį. Šiais veiksmais buvo pažeista CPK 675 straipsnio 2 dalis.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Antstolis teigė, jog visi jo atlikti vykdymo veiksmai atitinka CPK normas, reglamentuojančias išieškojimo vykdymą iš skolininko - fizinio asmens. Pažymėjo, kad skolininkas vykdymo procese nevykdo savo pareigų, numatytų CPK 644 ir 645 straipsniuose, t. y. neteikia antstoliui informacijos apie jam priklausantį turtą, nenurodo kilnojamojo turto buvimo vietos ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Atsižvelgiant į tai, kad nauju įrodymu apeliantė grindžia atskirajame skunde nurodytus argumentus, o suinteresuotas asmuo pateikė vertinimą dėl prašomų pridėti dokumentų, jie pridėtini prie bylos ir vertintini.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
17. Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir akcentuoja, jog antstolis priverstinio vykdymo veiksmus atliko nesilaikydamas antstolio veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatų ir reikalavimų. Apeliantės teigimu, išieškojimas iš skolininko sutuoktinės (pareiškėjos) yra galimas tik teisminiu būdu nustačius skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, jog apeliantė iš esmės tapatina du skirtingus antstolio procesinius veiksmus, atliekamus sprendimo priverstinio vykdymo eigoje – skolininko sutuoktinio turto areštą pagal CPK 667 straipsnį, bei vėlesnę procedūrą - išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, tik nustačius bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto skolininko dalis yra išieškoma iš skolininko turto dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).
19. Bylai aktualaus CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka <...>. Iš minėto teisinio reglamentavimo seka, jog pirmiausia turtas yra areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, ir tik nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gali būti pradėtas vykdyti išieškojimas. Be to, pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Pažymėtina, kad turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis).
20. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju antstolis jokių tiesioginių išieškojimo veiksmų neatliko, o tik pagal minėtas CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas surašė turto arešto aktą, t. y. areštavo bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį skolininko ir pareiškėjos turtą bei pasiūlė pareiškėjai ir skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Duomenų, kad antstolio siūlymas įvykdytas, nėra. Taip pat iš bylos bei kartu su atskiruoju skundu patektų išrašų matyti, kad Turto areštu Nr. S1d-65913 areštuoto darbo užmokesčio dalis nėra pervedama į antstolio depozitinę sąskaitą, o saugoma pareiškėjos darbovietėje.
21. Apeliantė taip pat nurodo, kad nagrinėdamas bylą teismas neatkreipė dėmesio, jog vykdomoji byla Nr. 0010/19/01367 yra pradėta teismo vykdomojo rašto Nr. e2-3784-1025/2019 pagrindu, kurį išdavė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. balandžio 11 d. išieškotojai UAB „Legal Balance“ dėl skolininko S. J., a .k. (duomenys neskelbtini) dėl 5 334,42 Eur skolos išieškojimo. Šis asmuo nėra pareiškėjos sutuoktinis.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundu argumentu, jog ši vykdomoji byla yra vykdoma ne apeliantės sutuoktinio atžvilgiu, tačiau kadangi pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino minėtoje vykdomojoje byloje atliekamų antstolio veiksmų, plačiau šiuo klausimu nepasisakytina.
23. Atskirajame skunde apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/00048 2019 m. vasario 27 d. antstolis priėmė turto arešto aktą Nr. Sld-24501, kuriuo atliko tuos pačius procesinius veiksmus, kaip ir skundžiamu atveju, tačiau 2019 m. kovo 25 d. patvarkymu Nr. Sld-34519 antstolis pats turto arešto aktą panaikino. Nuo 2019 m. vasario 8 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. SI d-17529 išskaitymai atliekami iš sutuoktinio darbo užmokesčio.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje byloje vertinamas antstolio veiksmų, priimant 2019 m. birželio 12 d. turto arešto aktą Nr. S1d-65913, teisėtumas ir pagrįstumas. Minėtu turto arešto aktu antstolis atliko veiksmus tik šiose vykdomosiose bylose: Nr. 0010/19/01512, Nr. 0010/19/01513 ir Nr. 0010/19/01514. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo tirti ir analizuoti antstolio veiksmų, atliktų vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0010/19/00048.
25. Apeliantė taip pat nurodo, kad antstolis ne tik areštavo darbo užmokestį, mokamą pareiškėjai Duomenys neskelbtini lopšelyje – darželyje „Duomenys neskelbtini“, tačiau ir pinigines lėšas, esančias pareiškėjos banko sąskaitoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju vertinamas 2019 m. birželio 12 d. turto arešto akto Nr. S1d-65913 teisėtumas ir pagrįstumas. Minėta, kad šioje byloje ginčijamu patvarkymu buvo areštuotas skolininkui S. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – darbo užmokestis, mokamas pareiškėjai Duomenys neskelbtini lopšelyje – darželyje „Duomenys neskelbtini“, išskaičiuojant ½ dalį nuo 50 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės MMA, ir ½ dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0010/19/01512, lėšos, esančios pareiškėjos banko sąskaitoje, areštuotos 2019 m. birželio 12 d. patvarkymu Nr. S1d-65918. Kadangi šioje byloje nėra kvestionuojamas minėtas patvarkymas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su apeliantės banko sąskaitos arešto teisėtumu.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.