- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-25
- Bylos Nr.
- e2A-1365-430/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09383-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- Ž. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Viada LT“
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė vienasmeniškai,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viada LT“ ieškinį atsakovui Ž. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Viada LT“ (toliau UAB „Viada LT“) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Ž. V. 4530 Eur skolos, 262,75 Eur delspinigių. Teismo posėdyje ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovas sumokėjo delspinigius ir dalį skolos, todėl prašo priteisti iš atsakovo 4152,50 Eur skolos.
2. Nurodė, kad šalių 2022 m. spalio 12 d. sudarytos sutarties pagrindu atsakovui kilo pareiga atsiskaityti už parduotus degalus. Atsakovas neginčija prievolės atsiskaityti pagal 2023 m. balandžio 25 d. išrašytą sąskaitą faktūrą, ieškinį pripažįsta visa apimtimi, todėl, įvertinus aplinkybę, kad dalį skolos pagal pateiktą ieškinį atsakovas sumokėjo, prašo ieškinį tenkinti ir ieškovei iš atsakovo priteisti 4152,50 Eur skolos. Taip pat atsakovas sumokėjo delspinigius, žyminį mokestį, dalį bylinėjimosi išlaidų, todėl prašo priteisti 193,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su juo sutiko, skolą pripažino, prašė išdėstyti sprendimo vykdymą iki 12 mėnesių. Paaiškino, kad pragyvena iš žemės ūkio veiklos, dar neparduota turima produkcija, turi jam nesumokėtų finansų ir tiesiog reikia laiko, kad šitą skolą galėtų padengti. Išdėstyti mokėjimą prašo dėl susidariusių aplinkybių – sumažėjo supirkimo kainos, tuo tarpu darbų kainos kilo, susidarė apyvartinių lėšų trūkumas, gavęs lėšų skolą sumokės.
4. Atsakovo atstovas advokatas M. Sadovničius nurodė, kad atsakovas gali pasinaudoti jam CPK 284 str. numatyta teise prašyti sprendimo įvykdymą išdėstyti. Atsakovas su ieškiniu sutinka, jo ketinimai atsiskaityti su ieškove patvirtinami tuo, kad dalį skolos atsakovas sumokėjo, todėl prašo ieškinį tenkinti ir teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti atsakovo prašomam terminui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovo 4152,50 Eur skolos, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4152,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 193,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išdėstė sprendimo įvykdymą trims mėnesiams – įpareigojo atsakovą nuo sprendimo įsiteisėjimo tris mėnesius iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos sumokėti ieškovei UAB „Viada LT“ 1448,70 Eur, paskutinį mėnesį sumokėti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4152,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas, vykdydamas šalių sudarytos sutarties sąlygas, pardavė atsakovui 5000 litrų dyzelino ir 2023 m. balandžio 25 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą (serija ir Nr. RLS-0038760) dėl 4530 Eur. Atsakovas neginčija, kad nustatytu terminu minėtos sąskaitos neapmokėjo, ieškinį pripažįsta, dalį skolos sumokėjo ir liko skolingas 4152 Eur sumą. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis CK 6.38 str. nuostatomis, teismas konstatavo, kad atsakovas neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 4152 Eur skolos ir palūkanas.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas vykdo žemės ūkio veiklą, todėl teismas, įvertindamas aplinkybę, kad žemės ūkio veiklai būdingas sezoniškumas, sprendė, kad nagrinėjimu atveju tikėtinas atsakovo nurodomas sprendimo įvykdymo išdėstymo pagrindas – jo pajamų sumažėjimas ne žemės ūkio veiklos sezono metu. Pažymėjo, kad atsakovas teigia, jog prasidėjus pavasariui ir žemės ūkio darbams, galės atsiskaityti, todėl yra pagrindo manyti, kad skolininkas turi galimybę skolą sumokėti dalimis. Spręsdamas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas dalį skolos sumokėjo pateikus ieškinį, kas patvirtina, kad atsakovas nevengia vykdyti prievolę ir galimai jos neįvykdė dėl pablogėjusios turtinės padėties. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepateikė duomenų apie tai, jog sprendimo įvykdymo išdėstymas turės neigiamų pasekmių jos finansinei būklei. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeis ieškovės interesų ir lygiateisiškumo bei teisėtų lūkesčių principai nebus pažeisti, todėl sprendimo įvykdymas išdėstomas trims mėnesiams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas Ž. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. Švenčionių rūmų sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta išdėstyti sprendimo įvykdymą trims mėnesiams ir išdėstyti sprendimo įvykdymą šešiems mėnesiams – įpareigoti atsakovą Ž. V. nuo sprendimo įsiteisėjimo šešis mėnesius iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos sumokėti ieškovei UAB „Viada LT“ 723,85 Eur, paskutinį mėnesį sumokėti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4152,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje palikti sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantas pažymi, jog pripažįsta skolą ir ją moka skolą, siūlė Taikos sutarties projektą ir nori sumokėti skolą.
8.2. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualus CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo principas – turi būti siekiama tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesų pusiausvyros. Svarbu įvertinti, ar teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymas neiškreips šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai.
8.3. Apelianto vertinimu, papildomas išdėstymas trims mėnesiams teismo sprendimo įvykdymo nepažeis ieškovo teisių, kadangi pirmosios instancijos teisme ieškovas priešiškumo dėl to nereiškė.
Atsiliepimas
9. Ieškovė UAB „Viada LT“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė, bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, nesutiko su atsakovo pateikta taikos sutartimi ir su pradiniu prašymu išdėstyti įsiskolinimą dvylikai mėnesių. Vien tai, jog ieškovė yra juridinis asmuo, kuris siekia pelno, parodo, kad jo veikloje yra svarbu planuoti gaunamas pajamas ir galimus nuostolius. Taigi, apelianto teiginys, jog skolos išdėstymas ilgesniam laiko tarpui nesukels didesnių nepatogumų ir nuostolių ieškovui yra paremtas paties atsakovo samprotavimais, be jokių objektyvių duomenų ir įrodymų.
9.2. Neturėtų būti vertinama ieškovo finansinė padėtis ir jo galimybės laukti skolos sumokėjimo. Tai atsakovas turi įrodyti savo negalėjimą įvykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, tai pagrindžiant elementariausiais įrodymais – banko sąskaitų išrašais, turimo turto sąrašu, gaunamų pajamų duomenimis. Tačiau atsakovas, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 metų spalį, tik vilkina procesą. Pirmiausiai teikė prieštaravimus, nors skolos neginčijo, todėl ieškovas privalėjo pateikti ieškinį. Vėliau teikė taikos sutarties projektą į bylą, tačiau su ieškovu ar jo atstovu nebuvo susisiekęs, nebandė spręsti susidariusios situacijos. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas formaliai, imituodamas, jog neturi galimybių sumokėti susidariusio įsiskolinimo tik tempė laiką, tokiu būdu papildomai didindamas bylinėjimosi išlaidas, kurias atsakovas taip pat privalės atlyginti, kadangi ginčo dėl skolos dydžio nėra.
9.3. Atsakovas teigė, jog jis užsiima žemės ūkio veikla ir dėl šios ūkinės veiklos sezoniškumo bei dėl sumažėjusių produkcijos kainų neturi galimybės iškarto padengti įsiskolinimo. Tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kurie objektyviai pagrįstų jo suprastėjusią turtinę padėtį. Atsakovas nei bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė visiškai jokių įrodymų ir duomenų, kurie pagrįstų, jog jis neturi galimybių įvykdyti įsipareigojimų, o taip pat – jokių įrodymų, kurie pagrįs, kad jis turės galimybes atsiskaityti per papildomą šešių mėnesių terminą.
9.4. Nors apeliantas savo apeliaciniame skunde ir atsiliepime į ieškinį nurodė, jog tikrai siekia dalimis mokėti skolą, jis nepadarė net dalinio mokėjimo, kas pagrįstų jo poziciją ir siekį geranoriškai grąžinti skolą. Atsakovo teikiamas apeliacinis skundas nėra paremtais jokiais objektyviais įrodymais, kurie pagrįstų jo reikalavimą ir turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ieškovo nuomone, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas trims mėnesiams (mokant nuo 2024 balandžio 30 d.) buvo daugiau negu pakankamas laiko tarpas padengti įsiskolinimą, nes pavasario ir vasaros sezonų metu padidėja apelianto gaunamos pajamos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria sprendimo vykdymas išdėstytas 3 mėnesiams, apeliantui prašant šį laikotarpį padidinti 3 mėnesiais ir sprendimo vykdymą išdėstyti 6 mėnesiams.
13. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumas bei res judicata (išspręsta byla) galia kartu nulemia ir jo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis). CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Tačiau tam tikrais atvejais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
14. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra apibrėžta konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos išimtinėmis ir lemiančiomis teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą. Tokį prašymą nagrinėjantis teismas turi individualiai įvertinti kiekvienoje byloje susiklosčiusią situaciją, o procesinį sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs ir į CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės pažeisti kitos šalies lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
15. Teismas, svarstydamas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo/išdėstymo klausimą ir vertindamas prašančiojo atidėti sprendimo vykdymą turtinę padėtį, taip pat turi nustatyti, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai.
16. Atsakovas savo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą motyvavo tuo, kad vykdo žemės ūkio veiklą, kuriai yra būdingas sezoniškumas ir pajamų sumažėjimas ne žemės ūkio veiklos sezono metu, todėl teismo sprendimo išdėstymas leistų jam lengviau padengti įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tenkino atsakovo prašymą ir sprendimo vykdymą išdėstė 3 mėnesiams.
17. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje ir išdėstyti sprendimo vykdymą papildomiems 3 mėnesiams, tačiau iš esmės nepateikia jokių argumentų kokias teisės normas netinkamai pritaikė pirmosios instancijos teismas ir kodėl skundžiama sprendimo dalis laikytina nepagrįsta.
18. Pažymėtina, kad sprendimo įvykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą. Skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016).
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, tvirtindamas apie negebėjimą atsiskaityti su ieškove bei teikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, į bylą nepateikė tokių įrodymų, kurie objektyviai pagrįstų dabartinę jo finansinę padėtį, kliudančią įvykdyti teismo sprendimą (CPK 12, 178 straipsniai), nors būtent jam teko pareiga šias aplinkybes pagrįsti. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu taip pat nepateikė jokių įrodymų bei argumentų, patvirtinančių, kad prašomas teismo sprendimo vykdymo išdėstymas (papildomiems 3 mėnesiams) labiau atitiks išieškotojo (ieškovės) ir skolininko (atsakovės) teisėtų interesų pusiausvyrą ir bus tiek jam, tiek ieškovei priimtinesnis. Priešingai, vertinant esminį argumentą, kuriuo remiantis atsakovas prašė išdėstyti teismo sprendimą, darytina išvada, kad būtent šiuo metu (vasaros laikotarpiu) atsakovas turi geriausias finansines galimybes padengti įsiskolinimą ieškovei. Tuo tarpu tenkinus apeliacinį skundą, dalis sprendimo vykdymo nusikeltų į rudens/žiemos sezoną, kuomet apelianto pajamos vėl kristų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien atsakovo deklaratyvūs teiginiai apie lėšų trūkumą nėra pakankami apeliacinio skundo tenkinimui ir dar ilgesniam sprendimo vykdymo išdėstymo termino nustatymui, tai neatitiktų minėto CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Be kita ko atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu, kuris tęsiasi jau nuo 2023 m. spalio mėn. neginčijo skolos fakto. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas turėjo daugiau nei pakankamai laiko atsiskaityti su ieškove ar bent esmingai sumažinti skolos likutį bylos nagrinėjimo metu, tačiau tai nebuvo padaryta, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu suteikė atsakovui dar papildomus 3 mėnesius. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal byloje esančius duomenis nuo paskutinio skolos likučio dengimo ieškovei (vasario mėn.) praėjo jau 4 mėnesiai, atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad atsakovas daugiau nepadarė net dalinio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atsakovo elgesys sudaro pagrindą išvadai dėl jo siekio ne atsiskaityti su ieškove, o visais įmanomais būdais atitolinti atsiskaitymą.
20. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pakankamą terminą sprendimo įvykdymui, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje, dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (CPK 12, 178, 284 straipsniai, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
22. Ieškovė UAB „Viada LT“ pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti ieškovės prašomas priteisti išlaidas. Nors ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, tačiau Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai savaime nesudaro pagrindo teigti, jog teismas yra įpareigotas priteisti būtent tokio dydžio išlaidas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei įvertinęs bylos apimtį, keliamų teisinių klausimų sudėtingumą, pateikto procesinio dokumento pobūdį, jo turinį, sprendžia, jog protinga ir pagrįsta iš atsakovo ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma yra 300 Eur.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Viada LT“ (į.k. 178715423) iš atsakovo Ž. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.