Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. birželio 4 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos prokuratūrai iš Generalinės prokuratūros persiųstas A. D. 2020 m. balandžio 23 d. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2016 m. gegužės 2 d. baudžiamojoje byloje Nr. PK-624-276/2016, kuri buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal A. S. privataus kaltinimo skundą dėl pastarojo šmeižto ir kurioje 2016 m. birželio 6 d. priimtame nuosprendyje jis išteisintas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalyje, 2016 m. gegužės 2 d. teisiamojo posėdžio metu A. S., būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, davė melagingus parodymus, kurių esmė yra ta, jog pastarasis, būdamas (duomenys neskelbtini), nedalyvavo 2008 m. AB „(duomenys neskelbtini)“ privatizavime ir nepriėmė nė vieno įstatymo, susijusio su šios bendrovės privatizavimu. Šių parodymų melagingumą pareiškėjo manymu patvirtina kitose bylose (Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-913/2006) A. S. parodymai apie jo vaidmenį privatizuojant šią bendrovę, t. y. kad A. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino, jog asmeniškai taisė minėto įstatymo projektą, tačiau vėliau, keturiose baudžiamosiose bylose, tai paneigė – neva jis niekaip nedalyvavo AB „(duomenys neskelbtini)“ privatizavimo procese.

2. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. B. 2020 m. gegužės 7 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas teisėjos A. S. atžvilgiu atsisakytinas pradėti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, taip pat, kad ikiteisminis tyrimas A. S. atžvilgiu atsisakytinas pradėti šiuo aiškiai nustatytu BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu, kai yra priimtas galiojantis prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. birželio 4 d. nutartimi atmestas A. D. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. B. 2020 m. gegužės 7 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo. Nutartyje pažymėta, kad tiriant pareiškėjo A. D. prašymą nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnyje, požymių buvimo teisėjos A. S. (ar kitų toje pačioje baudžiamojoje byloje buvusių kolegijos narių) veiksmuose. Taip pat minėtoje nutartyje nurodyta, jog šiuo atveju ikiteisminį tyrimą A. S. atžvilgiu atsisakytina pradėti, kadangi jau yra priimtas galiojantis prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, t. y. esant aiškiam BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytam pagrindui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

6. Teismas, įvertinęs atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą, priimtą prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo A. D. prašymą, pareiškėjo skundo argumentus ir motyvus bei skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį, konstatuoja, kad pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes nebuvo pagrindo.

7. Pažymėtina, kad pareiškimo ar pranešimo pateikimas institucijai ar pareigūnui, turinčiam teisę inicijuoti ikiteisminį tyrimą, jei juose nėra duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, savaime nėra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo proceso paskirtis (BPK 1 straipsnio 1 dalis) yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tačiau ne kiekviena neteisėta veika yra nusikalstama pagal Baudžiamojo įstatymo prasmę. Įstatymų leidėjo BPK 3 straipsnyje reglamentuotos aplinkybės, kai baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Pažymėtina, jog tam, kad konkreti veika būtų apibrėžta kaip nusikalstama, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėties buvimą kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgis turi visus įstatyme numatytos ir uždraustos veikos požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis yra vienintelis baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

8. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje proceso stadijoje teismas iš esmės nevertina bylos duomenų, nesprendžia klausimų dėl asmenų kaltės ir neatlieka įrodymų tyrimo. Vadovaujantis BPK normomis, teismai apskųstus prokurorų nutarimus ir žemesniųjų teismų nutartis patikrina tik jų pagrįstumo ir teisėtumo aspektais, kad visose baudžiamojo proceso stadijose būtų tinkamai užtikrinamos proceso dalyvių ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį, tai reiškia, kad kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis), apgintos žmogaus ir piliečio teisės ir laisvės, visuomenės ir valstybės interesai. Nei ikiteisminio tyrimo teisėjas, nei skundą dėl apskųstos nutarties nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas šioje proceso stadijoje jokio įrodymų tyrimo neatlieka ir asmens (asmenų) kaltės klausimo nesprendžia. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).

9. Išanalizavus aukštesniajam teismui pateiktą medžiagą konstatuotina, kad tiek prokuroro 2020 m. gegužės 7 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek ir skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. birželio 4 d. nutartis priimti baudžiamojo proceso įstatymo numatytose minėtų subjektų kompetencijos ribose, turiniu ir forma atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Prokuroro nutarime padarytos išvados yra motyvuotos, šioms išvadoms iš esmės pritarė ikiteisminio tyrimo teisėja, pagrindo joms nepritarti neturi ir aukštesnės instancijos teismas.

9.1. Aukštesnysis teismas susipažinęs su pareiškėjo skundu ir išnagrinėjęs teismui pateiktą atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą, neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad (duomenys neskelbtini) teismo teisėja A. S., kartu su kitais teisėjų kolegijos nariais, pagal kompetenciją išnagrinėjusi nukentėjusiojo A. S. apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-851/2017 ir A. D. atžvilgiu priimdama apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė savo tiesioginės pareigos bylą išnagrinėti objektyviai ir nešališkai. Kaip pagrįstai pažymėta tiek prokuroro nutarime, tiek ir skundžiamoje teismo nutartyje, kad priimtų teismų sprendimų apskundimo tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos įstatymuose, todėl ikiteisminis tyrimas nėra priemonė tikrinti išnagrinėtoje byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi bylose priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik aukštesnės instancijos teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, minėtas (duomenys neskelbtini) teismo teisėjų kolegijos, pirmininkaujant teisėjai A. S., sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-851/2017, pareiškėjo A. D. buvo apskųstas kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi išnagrinėjęs A. D. kasacinį skundą nutartyje konstatavo, kad keisti ar naikinti (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendį neturi pagrindo, nes apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino A. D. veiką kaip A. S. šmeižimą, detaliai motyvavo savo sprendimą ir priėmė pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi pareiškėjo A. D. tiek prašyme, tiek ir jo pateiktuose skunduose nurodomas (duomenys neskelbtini) teismo teisėjos A. S. priimto, kartu su kolegijos nariais, procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas įstatymuose nustatyta instancine tvarka. Tokių duomenų, kad teisėja A. S. (ar kiti toje pačioje baudžiamojoje byloje buvę kolegijos nariai) veikė nesilaikydami įstatymų nustatytų reikalavimų, peržengė savo kompetencijos ribas ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, kaip tą akcentuoja pareiškėjas, nėra nustatyta, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Todėl sutiktina su prokuroro nutarime padarytomis išvadomis, kurioms pritarė ir ikiteisminio tyrimo teisėja, kad teisėjo procesinė veikla ir priimti procesiniai sprendimai galimos baudžiamosios atsakomybės aspektu gali būti vertinami tik esant duomenų, jog atlikdamas teisėjo kompetencijai priskirtus veiksmus, teisėjas padarė tokio pobūdžio ir masto teisės pažeidimus, kurie atitinka nusikalstamos veikos požymius. Vien aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas jam nepalankus procesinis sprendimas, nesant kitų objektyvių duomenų, neduoda pagrindo daryti išvados, kad teisėjos A. S., ar kitų pareiškėjo skunde nurodytų teisėjų veiksmuose yra nusikalstamų veikų požymių.

9.2. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, jog analogiško turinio pareiškėjo A. D. prašymai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (duomenys neskelbtini) teismo teisėjų A. S., A. Š. ir V. P. – T. atžvilgiu, dėl jų veiksmų nagrinėjant apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-851/2017, jau buvo nagrinėti ir priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o pareiškėjo skundai dėl prokurorų nutarimų galutinėmis ir neskundžiamomis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimis buvo atmesti.

10. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad apeliacine tvarka nagrinėjusios bylą (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos teisėjai K. D., D. Š. ir A. U., nevertino jo pateiktų įrodymų dėl dokumentų klastojimo ar kitų teisėjos A. S. padarytų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nusikalstamų veiksmų, jog ikiteisminio tyrimo teisėja B. B., kuri atsisakė vertinti jo skunde nurodytas aplinkybes, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau buvo pasisakyta, kad tai, jog pareiškėją netenkina jo atžvilgiu priimtas nepalankus procesinis sprendimas, nėra pagrindas, nesant objektyvių duomenų, daryti išvados, kad teisėjas padarė tokio pobūdžio ir masto teisės pažeidimus, kurie atitinka nusikalstamos veikos požymius.

11. Skunde pareiškėjas nurodo, kad nebuvo vertintas jo prašymas BPK 444 straipsnio pagrindu atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. PK-624-276/2016 paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėjo A. D. analogiškas prašymas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. PK-624-276/2016 (1A-29-851/2017) ir šią baudžiamąją bylą atnaujinti, jau buvo išspręstas Lietuvos Apeliacinio teismo 2020 m. vasario 25 d. galutine ir neskundžiama nutartimi. Akivaizdu, jog šios nutarties turinys pareiškėjui yra žinomas. Taigi dar kartą pasisakyti dėl baudžiamosios bylos Nr. PK-624-276/2016 atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kai šiuo klausimu jau yra priimta galutinė neskundžiama Lietuvos Apeliacinio teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis, nėra teisinio pagrindo.

12. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad surinkta medžiaga tinkamai ir teisingai įvertinta, padarytos teisingos bei pagrįstos išvados dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, todėl pagrįstai 2020 m. gegužės 7 d. nutarimu prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo teisėja, susipažinusi su jai pateiktais duomenimis ir patikrinusi skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo. Taigi, skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją pareiškėjo skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo A. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. birželio 4 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.