- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-27
- Bylos Nr.
- I-17-84/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė, Gražvydas Poškus, Marytė Švažienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos Marytės Švažienės,
dalyvaujant atsakovės Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui Tadui Baltuškai,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos prašymą įpareigoti atsakovę priimti papildomą sprendimą dėl 960 Lt užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėse bylose išmokėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja 2010 m. gruodžio 23 d. (spaudas ant voko) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su prašymu įpareigoti atsakovę priimti papildomą sprendimą dėl 960 Lt išmokėjimo užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-328-471-2010 dėl 320 Lt, Nr. 2-272-496-2010 dėl 240 Lt, Nr. 2-183-446-2010 dėl 80 Lt, Nr. 2-361-322-2010 dėl 320 Lt. Pareiškėja prašyme nurodė, kad 2010-11-24 ji gavo atsakovo sprendimą apmokėti Nr. SPA-391(E-5.34), patvirtinantį pareiškėjai, kaip advokatei teikiančiai antrinę teisinę pagalbą, išmokamą užmokestį pagal pridedamą užmokesčio apskaitos žiniaraštį. Pareiškėja teigia, kad žiniaraščio eilėse Nr. 2, 3, 4, 5, 8, 9, 24, 25 nurodytas užmokestis už suteiktą antrinę teisinę pagalbą Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-328-471-2010, Nr. 2-272-469-2010, Nr. 2-183-446-2010, Nr. 2-361-322-2010 yra neteisingai apskaičiuotas. 2010 m. gruodžio 7 d. pareiškėja išsiuntė atsakovui prašymą dėl nepriskaičiuoto užmokesčio apskaičiavimo, tačiau atsakovė atsakymo nepateikė, taip pat nepriėmė jokio administracinio akto, dėl kurio teisėtumo būtų galima ginčytis teisme. Advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, užmokestį moka Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) pagal Tarnybos direktoriaus sprendimus. Analogiškai turėtų būti priimami sprendimai ir dėl atsisakymo advokatui išmokėti priklausantį darbo užmokestį, tačiau atsakovas tai ignoruoja ir neveikia savo įgaliojimų ribose, tai yra nepriima sprendimo dėl atsisakymo išmokėti advokatui užmokestį pagal pateiktą prašymą.
Pareiškėja 2008 m. sausio 21 d. su Tarnyba sudarė sutartį dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo. Pagal sutarties 3 p. Tarnyba turi pareigą mokėti advokatui LR Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, atlyginti kitas advokato turėtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Pagal sutarties 2.2.12 p. advokatas privalo pateikti teismui Tarnybos paskaičiavimą apie valstybės garantuotos teisinės pagalbos išlaidas dėl jų priteisimo. Tarnyba Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-328-471-2010, Nr. 2-272-469-2010, Nr. 2-183-446-2010, Nr. 2-361-322-2010 išdavė oficialias pažymas: 2010-03-08 pažymą Nr. VI-248(7.0363) dėl 737,42 Lt valstybės išlaidų už advokato darbą, 2010-01-14 pažymą Nr. VI-58(7.3079) dėl 734,76 Lt valstybės išlaidų už advokato darbą, 2010-01-04 pažymą Nr. VI-60(7.1699) dėl 651,37 Lt valstybės išlaidų už advokato darbą, 2010-06-11 pažymą Nr. VI-610(7.0503) dėl 720 Lt valstybės išlaidų už advokato darbą. Visos išvardintos pažymos yra galiojančios ir nepanaikintos. Yra įsiteisėję teismo sprendimai, kuriuose pagal galiojančias oficialias pažymas iš proceso šalių buvo priteista sumokėti valstybei už advokato paslaugas pagal Tarnybos sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo: civilinėje byloje Nr. 2-328-471-2010 valstybei priteista 50 procentų valstybės išlaidų – 368,71 Lt dėl advokato užmokesčio, byloje Nr. 2-272-496-2010 iš atsakovo priteista 734,76 Lt, byloje Nr. 2-183-446-2010 iš atsakovo priteista 651,37 Lt, byloje Nr. 2-361-322-2010 iš atsakovo priteista valstybei 720 Lt. Tokiu būdu valstybei yra grąžinama iš proceso šalių visos išlaidos, turėtos dėl advokato darbo užmokesčio, o tarpinėje grandyje – Tarnyboje – dėl atsakovės priimto sprendimo dingo advokato užmokesčio sumos: byloje Nr. 2-328-471-2010 – 320 Lt, byloje Nr. 2-272-496-2010 – 240 Lt, byloje Nr. 2-183-446-2010 – 80 Lt, byloje Nr. 2-361-322-2010 – 320 Lt, iš viso – 960 Lt. Atsakovas nesivadovauja Viešojo administravimo įstatymo normomis ir į prašymus paaiškinti, kodėl neišmokama likusi darbo užmokesčio dalis, atsakinėja raštais, neatitinkančiais individualaus akto sąvokos. Kaip skunde ir teismo posėdyje teigė pareiškėja, kadangi išvardintos pažymos galioja ir yra įsiteisėję teismo sprendimai, yra tikslinga reikalauti iš atsakovo priimti papildomą sprendimą dėl nepriskaičiuoto atlyginimo išmokėjimo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 str. 2 p., 9 str. 3 d. 7 p., 14 str. 8 d. ir 17 str. 5 d., advokato užpildyta „Prašymo išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą forma“, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1R-158 „Dėl prašymo išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą formos patvirtinimo“, advokato pateiktais duomenimis ir dokumentais, patvirtinančiais antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesiniai dokumentai, teismo sprendimai ir kt.). Šį apskaičiavimą ir advokato užmokesčio dydį patvirtina Tarnybos priimtas sprendimas, kurio sudedamoji dalis (priedas) yra advokato užmokesčio žiniaraštis. Šis žiniaraštis yra dokumentas, kuriuo detalizuojamas užmokesčio apskaičiavimo dydis, nurodant, kokioje byloje ir pagal kokį Taisyklių punktą (teisinis pagrindas) apskaičiuota tam tikra suma, taip pat nurodomos papildomos išlaidos, priedai ir kita informacija, kaip buvo apskaičiuotas užmokestis už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Jeigu advokatas mano, kad užmokestis apskaičiuotas neteisingai arba nepagrįstai, vadovaujantis Taisyklių 35 punktu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka jis gali skųsti Tarnybos sprendimą, kuris yra individualus teisės aktas ir gali būti skundžiamas dėl pagrįstumo ar teisėtumo. Tuo tarpu pareiškėja sprendimo Nr. SPA-391(E-5.34) pagrįstumo ir teisėtumo neginčija, o prašo priimti papildomus sprendimus. Vertinant Tarnybos priimtų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą papildomai pažymėtina tai, kad sprendimuose nurodytos sumos dėl užmokesčio advokatui apskaičiavimo buvo apskaičiuotos įvertinus tai, kad pagal LR civilinio proceso kodekso 385 str. 1 d., 541 str. 2 d., LR civilinio kodekso 3.59 str. 3 d., 62 str. 3 d., 3.69 str. 1 d. santuokos nutraukimo bylose neatsiejamai susiję su savarankišku reikalavimu nutraukti santuoką laikomi: reikalavimas patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, reikalavimas išspręsti dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo (nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus), reikalavimas dėl kito sutuoktinio išlaikymo, reikalavimas dėl turto padalijimo (nepriklausomai nuo turto rūšių ir kiekio), reikalavimas nustatyti pavardes po santuokos nutraukimo. Todėl vadovaujantis Taisyklių 26 punktu, reikalavimai, kuriuos pareiškėja nurodė ginčo prašymuose (registracijos Nr. AD-3326(5.33), Nr. AD-3367(5.33), Nr. AD-3340(5.33), nelaikytini savarankiškais pagal Taisyklių 26 punktą, todėl už juos nebuvo apskaičiuotas užmokestis. Tarnyba 2009 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. SD-1796-(2.2) (b. l. 202-203) informavo antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus, įskaitant ir pareiškėją, apie tai, kokie reikalavimai, vadovaujantis Taisyklių 26 punktu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijos 2010 m. sausio 19 d. posėdyje priimtu sprendimu dėl Taisyklių 26 punkto taikymo, bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008(S), nelaikytini savarankiškais. Kaip teismo posėdyje pažymėjo atsakovės atstovas, Tarnybai nėra žinoma, kokiais teisės aktais remiantis ir kokiu pagrindu pareiškėja mano, kad jai užmokestis apskaičiuotas netinkamai, ji neginčijo pažymų bei sprendimo dėl užmokesčio apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, jų neskundžia, tik prašo priimti kitą sprendimą, tačiau nenurodo nei pagrindo, nei savarankiškų reikalavimų, už kuriuos jai turėtų būti sumokėta. Kurie reikalavimai pareiškėjos vertinami kaip savarankiški, tarnybai nėra žinoma ir tarnybai tokie duomenys nėra pateikti. Taip pat iš prašymo (skundo) nėra aišku, kokiu teisės aktu vadovaujantis ji juos priskiria savarankiškiems. Taip pat pažymėtina, kad vertinant prašymą dėl užmokesčio apskaičiavimo, tarnyba analizuoja ir vertina pateiktus prie prašymo dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai bei nustačius savarankiškus reikalavimus pagal juos atitinkamai apskaičiuoja užmokestį. Taigi tarnybai vertinant prašymą nenustačius savarankiškų reikalavimų bei pareiškėjai prašyme nenurodžius konkrečių reikalavimų, kurie laikytini savarankiškais, tarnybai nekyla pareiga ir dėl jų pasisakyti.
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens LR teisingumo ministerijos atsiliepime nurodoma, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija gavo pareiškėjos V. P. prašymą, kuriame pareiškėja prašo priimti papildomą sprendimą dėl 960 Lt, 320 Lt, 240 Lt, 80 Lt ir 320 Lt išmokėjimo už suteiktą antrinę teisinę pagalbą Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-328-471-2010, Nr. 2-272-469-2010, Nr. 2-183-446-2010, Nr. 2-361-322-2010. Remiantis galiojančiais teisės aktais Teisingumo ministerija neturi teisės pakeisti ar panaikinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų sprendimų ar įpareigoti jas priimti kitokį sprendimą. Todėl mano, kad šios bylos išsprendimas Teisingumo ministerijos teisėms ar pareigoms įtakos neturės. Mano, kad pareiškėjos prašymas dėl Tarnybos papildomo sprendimo nepagrįstas, kadangi tai, kad pareiškėjos nurodytose civilinėse bylose valstybei buvo priteista daugiau nei išmokėta pareiškėjai, neleidžia savaime teigti, jog valstybė praturtėjo pareiškėjos sąskaita. Pareiškėjai mokėtinas užmokestis priklauso ne nuo sumos, kurią teismas priteisė už iš kitos šalies teikiamą antrinę teisinę pagalbą, o atsižvelgiant į pareiškėjos su Tarnyba sudarytos sutarties nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, bei vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos V. P. prašymas netenkintinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl užmokesčio neišmokėjimo advokatui, teikiančiam antrinę teisinę pagalbą.
Pareiškėja teigia, kad atsakovė netinkamai apskaičiavo užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėse bylose Nr. 2-328-471-2010, Nr. 2-272-469-2010, Nr. 2-183-446-2010, Nr. 2-361-322-2010, dėl to ji patyrė 960 Lt žalą bei reikalauja įpareigoti atsakovę priimti papildomą sprendimą dėl neišmokėto užmokesčio išmokėjimo.
Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 str. 2 p., 9 str. 3 d. 7 p., 14 str. 18 d. ir 17 str. 5 d., advokato užpildyta Prašymo išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1R-158, ir advokato pateikiamais dokumentais, patvirtinančiais antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesiniai dokumentai, teismo sprendimai ir kt.). Vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu Tarnyba, gavusi teisės aktų nustatytos formos advokato prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą, priima sprendimą dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą išmokėjimo. Taisyklių 26 p. nustatyta, kad jeigu ieškinyje, pareiškime, prašyme ar skunde pareiškiamas daugiau nei vienas savarankiškas reikalavimas, kuris savo objektu skiriasi nuo kito ieškinyje, pareiškime, prašyme ar skunde pareikšto reikalavimo ir dėl to teisme gali būti nagrinėjamas savarankiškai, už kiekvieną papildomą reikalavimą šiose Taisyklėse nurodyti dydžiai didinami 20 procentų. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008 nurodyta, jog nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti ir visus kitus su santuoka susijusius klausimus, kaip antai: nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, sutuoktinio išlaikymo, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas notarine tvarka (CK 3.62 straipsnio 3 dalis). Taigi santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, o visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijos posėdžio 2010 m. sausio 19 d. protokole Nr. 1 (b.l.144) nurodoma, jog vadovaujantis LR civilinio proceso kodekso 385 str. 1 d., 541 str. 2 d., LR civilinio kodekso 3.59 str., 3 d. 62 str. 3 d., 3.69 str. 1 d., santuokos nutraukimo bylose neatsiejamai susiję su savarankišku reikalavimu nutraukti santuoką laikomi: reikalavimas patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, reikalavimas išspręsti dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo (nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus), reikalavimas dėl kito sutuoktinio išlaikymo, reikalavimas dėl turto padalijimo (nepriklausomai turto rūšių ir kiekio), reikalavimas nustatyti pavardes po santuokos nutraukimo. LR teisingumo ministro 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 1R-347 patvirtintų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 6 p. numatyta, jog pagrindinis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijos uždavinys – padėti Tarnyboms formuoti bendrą praktiką organizuojant antrinės teisinės pagalbos teikimą. Nuostatų 1 p. nurodoma, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegija yra kolegiali valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų (toliau vadinama – Tarnybos) patariamoji institucija, sudaryta siekiant užtikrinti Tarnyboms pavestų funkcijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimą ir skatinti antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų ir Tarnybų bendradarbiavimą. Taip pat Nuostatų 19 p. įtvirtinta, jog Kolegijos sprendimai įforminami protokolu. Įvertinus Kolegijos kompetenciją bei tai, jog būtent protokole yra įforminami patariamosios institucijos sprendimai, darytina išvada, jog Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi vadovautis ir taikyti savo veikloje Kolegijos sprendimų normas, įformintas protokolais. Nagrinėjamos bylos atveju Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba taikė ir rėmėsi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijos posėdžio 2010 m. sausio 19 d. protokole Nr. 1 nustatytais kriterijais dėl savarankiškų, savarankiškų papildomų reikalavimų tam tikrose civilinių bylų kategorijose.
2010 m. lapkričio 16 d. Tarnyboje užregistruoti pareiškėjos 2010 m. lapkričio 8 d. prašymai dėl užmokesčio apskaičiavimo už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kuriais remiantis 2010 m. lapkričio 24 d. buvo priimtas sprendimas Nr. SPA-391(E-5.34).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą nustatė, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-328-471/2010 dėl santuokos nutraukimo nutraukta (b. l. 48-49). Pareiškėja prašyme dėl užmokesčio apskaičiavimo nurodė 4 savarankiškus reikalavimus, tačiau Tarnyba, vadovaujantis Taisyklių 26 p., už savarankiškus reikalavimus santuokos nutraukimo bylose nemoka, išskyrus savarankišką reikalavimą dėl neturtinės žalos iš kito sutuoktinio atlyginimo. Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-272-496/2010 dėl santuokos nutraukimo už pareiškėjos nurodytus 4 savarankiškus reikalavimus Tarnyba nemoka, vadovaudamasi Taisyklių 26 p. Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-183-446/2010 sprendimu (b. l. 73-75) ieškinys dalinai patenkintas, nuspręsta nuginčyti tėvystę ir pripažinti tėvystę, priteisti materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, priteistos bylinėjimosi išlaidos, Tarnyba byloje užmokestį pareiškėjai apskaičiavo už du savarankiškus reikalavimus. Pareiškėja prašyme dėl užmokesčio išmokėjimo nurodė ir faktiškai sugaištą laiką – 16 val. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad jeigu advokato teikiamos antrinės teisinės pagalbos faktiškai sugaištas laikas pusantro karto viršija šiose Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) laiką, advokatas turi teisę kreiptis į tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Prašymą skirti papildomą užmokestį advokatas turi pagrįsti, tačiau pareiškėja jokių įrodymų apie faktiškai sugaištą laiką nepateikė, todėl apskaičiuojant užmokestį civilinėje byloje Nr. 2-183-446/2010 Taisyklių 7 punktas negalėjo būti taikomas. Kelmės rajono apylinkės teismo byloje Nr. 2-361-322/2010 sprendimu (b. l. 151-152) ieškinys patenkintas, nuspręsta santuoką nutraukti, padalinti santuokos metu įgytą turtą, nustatytos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, nustatytos pavardės po santuokos nutraukimo, priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kitų savarankiškų reikalavimų byloje nėra.
Konstatuotina, jog atsakovė teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai neišmokėjo užmokesčio (nepadidino užmokesčio dydžio dvidešimčia procentų) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-328-471-2010, Nr. 2-272-469-2010, Nr. 2-183-446-2010, Nr. 2-361-322-2010 pagal LR Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintų Taisyklių dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 26 p. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčijamos 960 Lt užmokesčio sumos neišmokėjimas pareiškėjai yra neteisėtas. Darytina išvada, jog pareiškėja neįrodė, kad jai dėl atsakovės veiksmų būtų kilusi 960 Lt turtinė žala, dėl to atsakovė būtų įpareigotina priimti naują sprendimą dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apskaičiavimo bei išmokėjimo.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos V. P. reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę priimti papildomą sprendimą dėl 960 Lt užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą išmokėjimo Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-328-471-2010, Nr. 2-272-469-2010, Nr. 2-183-446-2010, Nr. 2-361-322-2010 atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. P. prašymą dėl atsakovės Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įpareigojimo priimti papildomą sprendimą dėl 960 Lt užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-328-471-2010, Nr. 2-272-469-2010, Nr. 2-183-446-2010, Nr. 2-361-322-2010 išmokėjimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.