Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Marijaus Normanto pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje M. A. (M. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis M. A. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, gailisi ir parodė, kad kartais vartoja narkotines medžiagas, priklausomybės narkotinėms medžiagoms neturi. 2024 m. gegužės 5 d. apie 21 val. iš pažįstamo draugo nusipirko 1 g narkotinių medžiagų – „kristalų“, draugas pats pasiūlė, o jis sutiko ir nupirko, sumokėjo 40 Eur. Davė maišelį su medžiaga, mano, kad ten buvo apie 1 g. Draugo duomenų nesakys, vardo, pavardės, kur gyvena, nenurodys. Su draugu susitiko prie Žaliojo tilto ir ten iš jo nusipirko narkotinę medžiagą, tada nuvažiavo autobusu į (duomenys neskelbtini). Ten kartu su draugais D. K. ir V. V. (V. V.) sėdėjo automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis priklauso jam, tačiau minėtą dieną automobilio nevairavo, jis buvo anksčiau apgadintas, neatsimena tiksliai kada ir kur, bet tą vakarą automobilio nevairavo. Tiesiog sėdėjo automobilyje, bendravo su draugais, klausė muziką. Ten automobilyje suvartojo dalį medžiagos, kurią buvo nusipirkęs, o dalį pasidėjo į piniginę. Draugai taip pat tą vakarą kažką vartojo, tačiau jis nežino ką jie vartojo ir kiek turėjo, jis vartojo tik savo medžiagas, o draugai vartojo kažką kitą. Jis jų nevaišino, nedavė jiems ragauti savo medžiagų, jie jam taip pat nieko nedavė. Automobilyje jis sėdėjo vairuotojo vietoje, D. K. sėdėjo gale, V. V. sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Paskui apie 2 val. nakties pamatė, kad atvažiuoja policijos automobilis, jis išsigando ir iš karto išmetė turėtą maišelį su narkotinėmis medžiagomis. Numetė prie automobilio durelių, galvojo, kad pareigūnai nepamatys. Policijos pareigūnai patikrino jų daiktus, drabužius, patikrino automobilį, tačiau nieko nerado. Po to prie automobilio priekinių durelių rado maišelį su narkotinėmis medžiagomis. Iš karto prisipažino, kad tai jo maišelis su „kristalais“. Policijos pareigūnai jį sulaikė, atliko bute kratą ir rado plastikinį butelį, kuriame buvo narkotinių medžiagų kanapių likučių, vieną popieriaus lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis, bei metalinį smulkintuvą su narkotinių medžiagų pėdsakais. Bute rastos narkotinės medžiagos jo, pirko seniai, todėl negali pasakyti, kur tiksliai, kada ir iš ko pirko. Tikslo platinti ar parduoti narkotinių medžiagų neturėjo, nusipirko medžiagas tik savo vartojimui.

Be M. A. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurių turinys atskleistas prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu: liudytojų R. Š., D. K. ir V. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu; 2024 m. gegužės 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir prie jo pridėta fotolentele; 2024 m. gegužės 6 d. tarnybiniu pranešimu dėl narkotinių medžiagų; 2024 m. gegužės 6 d. kratos protokolu ir prie jo pridėta fotolentele; 2024 m. rugpjūčio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas bendrojo pagalbos skambučio garso įrašas; 2024 m. rugpjūčio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų „Body“ vaizdo įrašai iš įvykio vietos; Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2024 m. birželio 12 d. specialisto išvada Nr. T-N 1380/2024(01), kurioje konstatuota, kad M. A. šlapime, paimtame 2024 m. gegužės 6 d. 05.55 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, 3-chlorometkatinono (3-CMC). Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta; Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. spalio 14 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad: 1) pilkos spalvos medžiagos iš popieriaus lankstinuko (Vokas Nr. 2), rastos ir paimtos 2024 m. gegužės 6 d. kratos metu pas M. A. bute, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta. Baltos spalvos miltelių (baltos spalvos birios medžiagos) iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio (Vokas Nr. 4), rastų ir paimtų 2024 m. gegužės 6 d. pas M. A., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (3-CMC, klofedrono), jo masė yra 0,062 g; 2) ant plastikinio butelio vidinių paviršių (Vokas Nr. 1) ir ant metalinio smulkintuvo vidinių paviršių (Vokas Nr. 3), rastų ir paimtų 2024 m. gegužės 6 d. kratos metu pas M. A. bute, rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar (ir) kanapių dervos pėdsakai; 3) nuoplovose, paimtose nuo M. A. rankų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta ir kita rašytine bylos medžiaga. Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. A. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi psichotropinę medžiagą – 3-chlorometkatinoną (3-CMC, klofedronas), kurio masė 0,062 g, iki tol, kol 2024 m. gegužės 6 d. apie 2.20 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai patikrino automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant žemės, prie automobilio dešines pusės priekinių durelių, rado jo numestą vieną polietileninį maišelį su viduje esančia minėta psichotropine medžiaga.

Kartu pažymėtina, kad valstybės kaltintojo suformuluotame kaltinime M. A. inkriminuotas BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – įgijimas. Pagal teismų praktiką, inkriminuojant kaltininkui narkotinės ar psichotropinės medžiagos įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines ar psichotropines medžiagas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-488/2009, 2K-15/2012). Nagrinėjamu atveju byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis ir iš kokio asmens M. A. įgijo draudžiamą medžiagą. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštame kaltinime. Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo neteisėto draudžiamos medžiagos įgijimo aplinkybes, nurodydamas, kad draudžiamą medžiagą įgijo iš pažįstamo asmens prie Žaliojo tilto, už 40 Eur, tačiau jokių to asmens duomenų nepateikė, todėl šiuo atveju nepakanka pripažinti, kad įrodyta minėta alternatyvi veika. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias tokias aplinkybes, byloje nesurinkta. Dėl šių priežasčių narkotinės medžiagos įgijimo požymį teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, šalina iš M. A. pateikto kaltinimo. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia M. A. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinės medžiagos laikymą, neturint tikslo ją platinti, o to visiškai pakanka pripažinti M. A. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, M. A. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. A. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. A. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Jis neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga.

M. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. A. neteistas, baustas administracine tvarka. „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis dirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. A. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad bauda už baudžiamąjį nusižengimą gali būti nuo 15 iki 500 MGL dydžio. Teismo vertinimu prokuroro siūloma 24 MGL (1 200 Eur) dydžio bauda M. A., atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

M. A. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

IV. Kiti klausimai

M. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

M. A. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gegužės 6 d. 2.20 val. iki 2024 m. gegužės 6 d. 12.27 val. (vieną dieną). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui:

1) byloje esančius garso ir vaizdo įrašus palikti saugoti prie bylos medžiagos;

2) daiktus, likusius po objektų tyrimo (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. spalio 14 d. specialisto išvados) – tyrimo objektus (plastikinį maišelį su likusiu tyrimo objektu, plastikinį butelį, popieriaus lankstinuką, plastikinį maišelį, medinius strypelius su vatos tamponėliais, metalinį smulkintuvą) ir tyrimo objektų pakuotes – sunaikinti.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. A. (M. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 24 MGL (1 200 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. A. paskirti 16 MGL (800 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. A. taikyto laikino sulaikymo laiką 2024 m. gegužės 6 d. 2.20 val. iki 2024 m. gegužės 6 d. 12.27 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 14 MGL, t. y. 700 Eur (septynių šimtų eurų), dydžio.

M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:

1) byloje esančius garso ir vaizdo įrašus palikti saugoti prie bylos medžiagos;

2) daiktus, likusius po objektų tyrimo (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. spalio 14 d. specialisto išvados) – tyrimo objektus (plastikinį maišelį su likusiu tyrimo objektu, plastikinį butelį, popieriaus lankstinuką, plastikinį maišelį, medinius strypelius su vatos tamponėliais, metalinį smulkintuvą) ir tyrimo objektų pakuotes – sunaikinti.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-583-1100/2025)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.