- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-14
- Bylos Nr.
- 1-64-305/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00534-2008-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Kaltinamasis
- G. D.
- Kategorijos
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.2.14.1.2Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, advokatui gynėjui Vytautui Šilingui, nukentėjusiajam D. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. D., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis pasikėsino pagrobti automobilį, o būtent: iš 2008-08-14 į 2008-08-15 d., tiksliau nenustatytu laiku, Klausučių seniūnijos, Klausučių kaime, Vilkaviškio rajono savivaldybės daugiabučio namo kieme, tikslu pagrobti svetimą turtą, t.y. automobilį, išdaužė D. B. 1600 litų vertės automobilio „Audi 80“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) šoninį galinį langelio stiklą, įsibrovė į automobilį ir nupjovęs automobilio užvedimo sistemos laidus, pasikėsino šį pagrobti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nesugebėjo užvesti automobilio variklio.
Tokia G. D. nusikalstama veika, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.
Be to, jis pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, o būtent: 2008-08-14 d. tiksliau nenustatytą valandą, Klausučių seniūnijos, Klausučių kaime, Vilkaviškio rajono savivaldybė, tikslu pagrobti svetimą turtą per neužrakintas duris įsibrovė į V. M. butą, t.y. į patalpą, iš kurios slapta pagrobė V. M. priklausantį 400 litų vertės namų kiną „LG“ ir tokiais savo veiksmais slapta pagrobė svetimo V. M. turto už 400 litų.
Tokia G. D. nusikalstama veika, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Teismo nuomone prokuroras pagrįstai prašė iš kaltinimo šioje dalyje išjungti 10 vnt. 10 Lt vertės kompaktinių plokštelių vagystę, nes nebuvo surinkta nenuginčijamų tai patvirtinančių įrodymų. Todėl šiame epizode, minėtų plokštelių vagystė iš kaltinimo šalintina.
G. D. kaltė įrodinėtina daliniu jo prisipažinimu, nukentėjusių ir liudytojų parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Kaltinamasis G. D. pirmame epizode kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad prieš įvykį girtavo. Po to sugalvojo pasivažinėti automobiliu. Dėl to su gelžgaliu išdaužė kieme stovėjusio kaimyno automobilio Audi 80 šoninį galinį lango stiklą. Kieno automobilis jis žinojo. Išmušęs langą pateko į automobilį ir bandė jį užvesti sujungus laidus. Tačiau užvesti nepavyko, todėl, nurodo, kad gal girtas persigalvojo, todėl ir nepavyko nuvaryti. Nusikaltimą padarė būdamas girtas, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Blaivas to nebūtų daręs.
Dėl antro epizodo, dėl namų kino vagystės kaltinamasis G. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažinęs, teisme parodymus pakeitė ir nurodė, kad namų kino jis nevogė. Todėl dėl šio epizodo kaltės nepripažįsta ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino tik todėl, kad jo atžvilgiu buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas. Tačiau negalėjo įvardinti ir nurodyti kas iš pareigūnų ir kokį konkrečiai smurtą jo atžvilgiu naudojo. Nurodė, kad į nukentėjusios butą jis nėjo ir namų kino iš jos nevogė. Namų kiną pas jį į namus parsinešė E. J.. Patėviui namų kino nepardavė, o kodėl pastarasis teigia, kad pardavė už 100 Lt. paaiškinti negali. Teisybę sako teisme. Sutinka padegti išlaidas susijusias su jo ekstradicija.
Nukentėjusysis D. B. parodė, kad išėjęs į kiemą Klausučių kaime pamatė, kad yra išdaužtas jo automobilio Audi 80 galinis šoninis stiklas, bei bandyta automobilį užvesti nupjovus užvedimo sistemos laidus. Kaltinamasis jo neatsiprašė, žalos neatlygino. Nors jam buvo padaryta turtinė žala, tačiau ieškinio nereiškia.
Iš pagarsintuose nukentėjusios V. M. parodymuose nurodoma, kad 2008-08-15 apie 18.20 val. sugrįžusi į savo namus, esančius Klausučių kaime, Klausučių seniūnija, Vilkaviškio rajono savivaldybė rado išlaužtas buto duris, o namuose pasigedo 400 litų vertės namų kino „LG“ ir 10 vnt. kompaktinių plokštelių už 10 litų. Su R. P. besilankanti pas G. D. tėvus pamatė savo namų kiną. O ten buvęs R. M. nurodė, kad namų kiną jam yra atidavęs G. D. pasinaudoti ( T I b.l. 126, 132-133, 134, 135).
Liudytojas I. J. parodė, kad jie girtavo. Po ko, G. D. priėjo prie kieme stovėjusio D. B. automobilio Audi 80, bei išdaužęs automobilio galinį šoninį stiklą buvo atsisėdęs prie vairo. Vėliau G. D. prašė ištraukti iš mašinos siurblio pumputę. Kodėl jis prašė nežino. Tačiau jis nerado tos pumputės ir nuėjau namo, palikęs kaltinamąjį lauke. Visko nepamena, nes buvo neblaivus.
Liudytojas R. M. prašė vadovautis jo parodymais kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad 2008 m., dienos neprisimena, jis atėjęs į G. D. butą, esantį Klausučių kaime rado šį visiškai girtą. Jo namuose ant grindų stovėjo namų kinas „LG“. G. D. sutikus jis namų kiną parsivežė namo į Kybartus. Kitą diena pas jį viešėjusi V. M. atpažino namų kiną kaip savo, todėl jis leido šį pastarajai pasiimti (T I b.l. 139-140). Be to, papildomai paaiškino, kad namų kiną jam G. D. pardavė už 100 Lt. Kieno buvo šis namų kinas pirkdamas jis nežinojo. Nurodė, kad per ikiteisminio tyrimo apklausą prisiminė viską geriau, todėl tais parodymais ir prašo vadovautis.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai, TOMAS I: Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra Klausučių seniūnijoje, Klausučių kaime, Vilkaviškio rajono savivaldybėje, esančio daugiabučio namo kieme, kur stovi automobilis „Audi 80“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) su išmuštu stiklu, su dėmėmis panašiomis į kraują (b.l. 33-35), Daikto apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta kuro pompa rasta automobilyje ( b.l. 8-70), Specialisto išvada Nr. S121/09 (01) R 1026/09 kuria nustatyta, kad ant stiklo šukių rastų įvykio vietoje rastas G. D. kraujas ( b.l. 97-104), Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta Klausučių seniūnijos, Klausučių kaime, Vilkaviškio rajono savivaldybėje, esančiame V. M. bute ( b.l. 128-131), Daiktų paėmimo ir apžiūros protokolais nustatyta, kad iš V. M. paimtas namų kinas „LG“ apžiūrėtas kaip daiktas ( b.l. 152, 153, 154-156).
Nors kaltinamasis G. D. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, o teisminio tyrimo metu dėl namų kino vagystės kaltės nepripažino, o nuo automobilio vagystės būgtai atsisakė gera valia, teismas laiko, kad ir yra pakankamai objektyvių įrodymų paneigti jo naujai iškeltas šias versijas ir tinkamai kvalifikuoti tokias jo nusikalstamas veikas. Kaltinamasis yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuotas šio proceso baigtimi todėl ir siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismui nėra pagrindo abejoti tiesioginių nukentėjusių ir liudininkų parodymais. Jie nebuvo abejotini ar paneigti. Jie visose apklausose, tame tarpe ir teisme nurodė esmines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais įrodymais. Jų parodymus patvirtino iš dalies ir pats kaltinamasis, ikiteisminio tyrimo metu parašęs nuoširdų prisipažinimą, bei dalinai duodamas parodymus teisme. Kad kaltinamasis geranoriškai atsisakė pagrobti automobilį ar išviso nevogė namų kino abejoti verčia ir tas faktas, kad jo parodymai visose apklausose skiriasi. Kaltinamasis negali įtikinamai paaiškinti savo versijų, visiškai skirtingai aiškina tas pačias įvykio aplinkybes. Jis bandė skirtumus šalinti teisminio tyrimo metu, dalį parodymų pakeitė teisminio proceso metu nepripažindamas visiškai kaltę, po to vėl nurodydamas, kad vogė automobilį, tačiau tik nepavykus jo nuvaryti dėl girtumo, savo ketinimų atsisakė. Nurodė, kad išgaunant prisipažinimą jo atžvilgiu buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas. Tačiau negalėjo įvardinti ir nurodyti kas iš pareigūnų ir kokį konkrečiai smurtą jo atžvilgiu naudojo. Todėl šie jo parodymų keitimo motyvai yra nelogiški, teismo manymu išgalvoti, bei prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai. Be to, kaltinamasis charakterizuojamas daugiau kaip asmuo ignoruojantis savo padarytas klaidas ir jų nepripažįstantis, išsisukinėjantis ir vengiantis atsakomybės už padarytus nusižengimus, kas verčia teismą abejoti jo parodymų tikrumu ir nuoširdumu.
Visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis G. D. pirmame epizode pasikėsino pagrobti automobilį, o antrame pagrobė svetimą turtą- namų kiną, veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl jo veika aukščiau išvardintuose epizoduose teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas pagrobti automobilį ir svetimo turto – namų kino pagrobimas, įsibraunant į patalpą, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. bei 178 str. 2 d.
Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kaltinime inkriminuota BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta svetimo turto vagystė, abiem atvejais padaroma tik tiesiogine tyčia. Pagal susiformavusią teismų praktiką nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius šios veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas, ar suvokė, kad turtas yra svetimas. Ištirtų įrodymų pagrindų teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamasis tyčia, suvokdamas, kad automobilis ir namų kinas (turtas) jam nepriklauso, pasikėsino paimti ir paėmė svetimą, nukentėjusiems priklausantį turtą. Nusikalstama veika antrame epizode yra baigta. Kaltinamasis pagrobtu turtu laisvai disponavo, turėjo su savimi, bei pardavė už 100 Lt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 178 str. 2 d.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p. ).
Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė, kad jis teisiamas ketvirtą kartą, bei turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, padarė tyčinį apysunkį (LR BK 178 str. 2 d. ) nusikaltimą (LR BK 11 str.), todėl laikytinas recidyvistu ( LR BK 27 str. ). Be to, kaip asmenį charakterizuojančius duomenis teismas vertina ir jo nusikalstamas veikas už kurias jis buvo teisiamas kitose bylose.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė į padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį ir pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau neigiama, į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti, bei nenustatyta lengvinančių aplinkybių, kad kaltę pripažino tik dalinai, klaidino teismą, nebuvo visiškai nuoširdus, į kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, pagrobto turto vertę. Be to, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgė į kaltinamojo gyvenimo sąlygas, jo sveikatos būklę, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, kad teismui paskyrus nesusijusias su laisvės atėmimo bausmę, jos neatliko, jokių išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, tuo prarasdamas teismo pasitikėjimą jį pataisyti neizoliavus nuo visuomenės.
Kaltinamasis nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, laikytinas recidyvistu, todėl teismas negali svarstyti ar jo atžvilgiu taikytinas LR BK 75 str. Teismo manymu, kaltinamasis yra visuomenei pavojinga asmenybė, kurią būtina izoliuoti nuo visuomenės, taikant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas daro tokią išvadą, nes kaltinamasis pakartotinai padarė tyčinį savanaudišką nusikaltimą, kas rodo jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuotinai priimtų gyvenimo ir elgesio normų. Todėl išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą pripažinti, kad bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu paskyrimas kaltinamajam yra netikslingas, kadangi nebus pasiekti bausmės tikslai. Kaltinamasis būdamas teistas, neišnykus teistumui, išvadų nepadarė ir vėl įvykdė naują nusikalstamą veiką, todėl už veikas numatytas BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. kaltinamajam skirtina reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė sankcijos ribose, tačiau kiek mažesnė nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).
G. D. 2008-11-06 Vilkaviškio rajono apylinkės nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 235 str. 1 d. 910 Lt bauda ir pagal šį nuosprendį jis bausmės neatlikęs. Todėl jam minėtu nuosprendžiu paskirta 910 Lt bauda prijungtina prie naujai skirtinos bausmės pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-05-14 nuosprendį ( LR BK 63 str. 1, 4, 9 d.).
Taikyti LR BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę kaltinamajam nėra įstatyminio pagrindo.
Bausmės pradžia nuosprendžio paskelbimo diena.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajam kalinime išbūtą laiką nuo 2012-12-28 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, bei papildomai 75 dienas kai buvo laikomas sulaikytas 2011-10-11 Jungtinėje Karalystėje ( T II b.l. 119-122, LR BK 66 str. ).
Kardomoji priemonė paliktina suėmimas, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir vykdytina nuosprendžiu paskirtą bausmė.
Iš G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistinos turėtos išlaidas dėl jo ekstradicijos iš Jungtinės Karalystės – 7489,00 lt Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos - atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT047044060007821039 AB SEB bankas ( T. II b.l. 69).
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: automobilį Audi 80 valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintą saugoti savininkui D. B. palikti pastarajam, o automobilio kuro pompą ir stiklo šukęs saugomas Vilkaviškio rajono PK sunaikinti, kai beverčius daiktus (BPK 94 str. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. teismas
nusprendž i a:
G. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. nuteisti jį
Pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 1 (metams), bausmę atliekant pataisos namuose.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 1 (metams) ir 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. d. ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę (dalinai jas sudedant) 1 (vienerius) metus ir 8 ( aštuonis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 3, 9 d. d. ir prie naujai paskirtos bausmės pridėti 2008-11-06 Vilkaviškio rajono apylinkės nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę 910 Lt baudą ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus ir 8 ( aštuonis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose ir 910 Lt. baudą.
Bausmės pradžia nuosprendžio paskelbimo diena.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajam kalinime išbūtą laiką nuo 2012-12-28 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, bei papildomai 75 dienas kai buvo laikomas sulaikytas 2011-10-11 Jungtinėje Karalystėje ( T II b.l. 119-122, LR BK 66 str. ).
Kardomąją priemonę palikti suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Priteisti iš G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) turėtas išlaidas dėl jo ekstradicijos iš Jungtinės Karalystės – 7489,00 lt Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos - atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT047044060007821039 AB SEB bankas (T II b.l. 69).
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: automobilį Audi 80 valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintą saugoti savininkui D. B. palikti pastarajam, o automobilio kuro pompą ir stiklo šukęs saugomas Vilkaviškio rajono PK sunaikinti, kai beverčius daiktus (BPK 94 str. ).
Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.