- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-12
- Bylos Nr.
- 1A-688-114-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00534-2008-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Smolskas (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Viktoras Preikšas
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
Pranešėjas Algimantas Smolskas (Proceso Nr. 1-56-1-00534-2008-5)
2013 m. rugpjūčio 12 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. D. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d., prie šios bausmės pridėta 2008-11-06 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausmė bei paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose ir 910 Lt bauda.
Taip pat priteista iš G. D. turėtos išlaidos dėl jo ekstradicijos iš Jungtinės Karalystės – 7489 Lt Policijos departamentui prie LR VRM.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. D. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. už tai, kad iš 2008-08-14 į 2008-08-15, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės daugiabučio namo kieme, tikslu pagrobti svetimą turtą, t. y. automobilį, išdaužė D. B. 1600 Lt vertės automobilio „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šoninį galinį langelio stiklą, įsibrovė į automobilį ir nupjovęs automobilio užvedimo sistemos laidus, pasikėsino šį pagrobti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nesugebėjo užvesti automobilio variklio.
Be to, jis nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad 2008-08-14, tiksliau nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) r. savivaldybė, tikslu pagrobti svetimą turtą per neužrakintas duris įsibrovė į V. M. butą, t. y. į patalpą, iš kurios slapta pagrobė V. M. priklausantį 400 Lt vertės namų kiną „LG“ ir tokiais savo veiksmais slapta pagrobė svetimo V. M. priklausančio turto už 400 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teisme. Skunde jis teigia, kad tiek bylą tyrę pareigūnai, prokuroras, tiek teismas buvo šališki, o byloje esanti specialisto išvada yra suklastota. Apeliantas nurodo, kad nuo automobilio vagystės jis savanoriškai atsisakė, o ne kaip teismas nurodė, kad jis pasikėsino įvykdyti automobilio vagystę, bet jos nebaigė ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Todėl teismas nepagrįstai nepripažino apelianto prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skunde teigiama, kad grobti muzikinio centro jis neturėjo jokio tikslo, o liudytojas E. J. teisme nutylėjo įvykio aplinkybes. Apeliantas teigia, kad jam paskirtos bausmės subendrintos klaidingai, nes paskirtos dvi galutinės bausmės.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuosprendžio nekeisti, t. y. skundą atmesti, o nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad jis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., padarymo. Tačiau tokie nuteistojo skundo motyvai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes G. D. kaltę dėl šių nusikalstamų veikų pagrindžia jo paties dalimis prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nuoseklūs nukentėjusiųjų D. B., V. M. parodymai, liudytojų I. J., R. M. parodymai, rašytinė bylos medžiaga.
Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. D. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., yra įrodyta. Pripažindamas G. D. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams. Tuo pagrindu nuteistojo skundo argumentai dėl jo kaltės nebuvimo pagal jam inkriminuotas veikas, įrodymų netinkamo vertinimo, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimo, yra atmetami kaip nepagrįsti.
Nors skunde nuteistasis teigia, kad tiek bylą tyrę pareigūnai, prokuroras, tiek teismas buvo šališki, o byloje esanti specialisto išvada yra suklastota, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis nėra pagrindo išvadai, kad ši baudžiamoji byla G. D. atžvilgiu buvo tiriama ar teisme nagrinėjama šališkai, o byloje esantys duomenys buvo klastojami. Nuteistasis taip pat teigia, kad jam buvo neteisingai paskirta subendrinta bausmė, nes subendrintą bausmę sudarė dvi atskiros bausmės – laisvės atėmimas ir bauda. Tačiau BK 65 str. 2 d. be kita ko nurodo, kad bendrinant bausmes bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.
Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiama nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį, kaip to prašoma nuteistojo apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo G. D. apeliacinį skundą atmesti.