- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-17
- Bylos Nr.
- 2A-784-112/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10247-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė (pirm.), Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. P., prašydamas priteisti iš atsakovo 2 375,06 Lt žalos (našlių pensijos permokos) atlyginimo. Nurodė, jog VSDFV Klaipėdos skyrius 1997-09-05 sprendimu Nr. 748/1 nuo 1997-07-01 paskyrė ir iki 2009-08-31 mokėjo valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją (toliau našlių pensija) atsakovo tėvui P. P. už 1994-12-25 mirusią žmoną R. P.. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 str. 4 d. nustato, kad našlei ar našliui našlių pensija neskiriama, o paskirtosios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus. Pažymi, jog 2009-09-14 VSDFV Klaipėdos skyriuje buvo gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2009-09-09 raštas Nr. CM5-2196 „Dėl santuokos sudarymo įrašo“, kuriuo atsiųsta P. P. ir S. G. santuokos sudarymo įrašo Nr. 803A, įrašyto 2009-08-18 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, kopija. Nurodė, jog paaiškėjus aplinkybei, kad P. P. sudarė naują santuoką, VSDFV Klaipėdos skyriaus 2009-09-23 sprendimu Nr. 13P-18803 nuo 2009-09-01 našlių pensijų mokėjimas buvo nutrauktas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl atsakovo tėvo P. P. neveikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 6 143,50 Lt žala ir liko neišieškota 2 375,06 Lt žalos, nes 2011-04-18 P. P. mirė. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, Civilinio kodekso 5.52 str. nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Pirmosios instancijos teismas rašytine bylos medžiaga nustatė, kad 2011-04-18 mirusio P. P. palikimą priėmė jo sūnus atsakovas A. P.. Kadangi P. P. liko skolingas ieškovei 2 375,06 Lt padarytos iš neišieškotos žalos - našlių pensijos permokos, atsakovui, priėmusiam tėvo palikimą tenka įstatyminė pareiga atlyginti ieškovei padarytą žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašė iš dalies panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priteistą skolą leisti sumokėti kiekvieną mėnesį pervedant po 100 litų. Apeliantas nurodė, kad jo darbo užmokestis siekia tik 5,15 Lt per valandą. Papildomų pragyvenimo šaltinių jis neturi, dėl to prašo leisti skolą sumokėti dalimis, skolą pripažįsta.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo, jis neginčija skolos priteisimo fakto ir aplinkybių. Atsakovas tik kvestionuoja teismo sprendimo pagrįstumą ta apimtimi, kuria nebuvo patenkintas jo prašymas išdėstyti priteistą sumą. CPK 265 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas atsakovo pašymo leisti jam skolą sumokėti dalimis, t. y. po 100 Lt mokant kiekvieną mėnesį net nesprendė. Pažymėtina, jog tokį prašymą atsakovas buvo pareiškęs pateikdamas atsiliepimą į ieškovo ieškinį. Esant tokiam prašymui, pirmosios instancijos teismas privalėjo jį spręsti. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šios aplinkybės sudarytų pagrindą šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau pagal byloje esančius įrodymus, nagrinėjamu atveju šis klausimas gali būti išspręstas ir apeliacinės instancijos teisme. Dėl to nėra teisinio pagrindo šio klausimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Šiuo nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Taip pat atsižvelgtina ir į teisinių santykių pobūdį, kuris susiklostė tarp šalių. Pažymėtina, jog atsakovas nėra tiesioginis ieškovės skolininkas, jis juo tapo, pagal paveldėjimo teisės normas priėmęs mirusio tėvo palikimą. Be to, nagrinėjamu atveju įvertintina ir aplinkybė, jog skola, kuri priteista ieškovei nėra didelė žvelgiant iš jos pozicijų, tuo tarpu atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ji ženkli. Išieškojus visą sumą iš karto būtų neigiamai paveiktas atsakovo kasdieninių būtinųjų poreikių tenkinimas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei atsižvelgdamas į teismų praktikos tendencijas ir teisinį reguliavimą sprendžia, kad atsakovės prašymas išdėstyti priteistą sumą, mokant priteistą sumą kiekvieną mėnesį po 100 Lt yra pagrįstas.
Taip pat grąžintinas atsakovui 72 Lt žyminis mokestis, kadangi jis neginčijo iš jo priteistos sumos, o prašymai išdėstyti teismo sprendimą žyminiu mokesčiu neapmokestinami (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apelianto apeliacinis skundas tenkintinas, patenkinant jo prašymą išdėstyti priteistą 2 375,06 Lt sumą, mokant po 100 Lt kiekvieną mėnesį iki einamo mėnesio 30 dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Išdėstyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu priteistą iš atsakovo A. P. 2 375,06 Lt sumą, įpareigojant jį mokėti po 100 Lt kiekvieną mėnesį iki einamo mėnesio 30 dienos.
Grąžinti atsakovui A. P. 72 Lt žyminį mokestį sumokėtą 2013-02-07 mokėjimo nurodymu.