- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-07
- Bylos Nr.
- I-1159-968/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- O. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. (O. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas O. B. su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad jo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K neatitiko teisės aktų reikalavimų.
2. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017-02-20 iki 2017-08-20. Kameroje Nr. 272 ir kitose gyvenamosiose patalpose netinkamai įrengti langai, dėl jų nesandarumo visą parą pareiškėjas jautė vėjo pūtimą, reikėjo miegoti su drabužiais, prasidėjo odos bėrimai, dėl kurių labai išgyveno ir juto diskomfortą. Kamerose esantis sanitarinis mazgas kuris neuždaras, atitvertas tik sienele, neužtikrinančia privatumo naudojimosi tualetu metu ir neapsaugančia nuo nemalonaus kvapo. Sanitarinis mazgas nuo stalo įrengtas tik 1,5 metro atstumu, todėl dažnai kilo konfliktų tarp kameroje laikomų asmenų, nes kažkam nuėjus į tualetą, kiti negalėdavo valgyti. Kamerose buvo tarakonų, nevalomi langai, dėl įrengtų vidinių grotų patys nuteistieji neturėjo galimybės išvalyti langų. Kameroje Nr. 295 nebuvo veidrodžio, sienos išteptos, tačiau jų negalėjo išvalyti, nes kameroje nebuvo šilto vandens. Pabrėžė, kad sienos tinkuotos, teplios, nuolat tepa drabužius, o jų skalbti dėl karšto vandens nebuvimo kameroje taip pat neįmanoma. Drabužius buvo galima skalbti tik maudymosi duše metu, t. y. tik kartą per savaitę. Visose patalpose neveikė ventiliacija, buvo drėgna ir tamsu, dėl to veisiasi parazitai, pūva čiužiniai, rūdija lovos. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K ribojamas švaraus oro kiekis, atsižvelgiant į statybos techninio reglamento, nustatančio šildymo, vedinimo ir oro kondicionavimo normatyvus, reikalavimus. Maistas buvo neskanus, kartais tinkamai termiškai neapdorotas arba perkeptas, 2017 m. vasario–kovo mėnesį dėl pareiškėjo netenkinančio patiekalo (plovo), kuriame juto indų ploviklio skonį, pareiškėjas rašė skundą, tačiau niekas jo nenagrinėjo. Pareiškėjas Lukiškių TI-K tiekiamame maiste yra radęs nemaistinių medžiagų (plaukų, nagų). Dėl minėtų netinkamų sąlygų pareiškėjas payrė stresą, emocinę įtampą ir depresiją, sutriko nemiga. Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygos buvo nežmoniškos, žeminančios žmogišką orumą, antisanitarinės. Dėl tokių išgyvenimų turi būti atlyginta patirta neturtinė žala.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti visiškai jame nurodytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 13–22) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjui tekęs minimalus kameros plotas pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Švarai užtikrinti Lukiškių TI-K pasirašiusi sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ dėl vabzdžių, graužikų naikinimo, patalpų priežiūros ir profilaktinių patikrinimo atlikimo. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, apstatymas baldais, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Papildomų, vidinių langų grotų įrengimas kamerose neprieštarauja Eksploatavimo taisyklių reikalavimams, tuo siekiama, kad nebūtų sugadintas langų apsauginis metalinis tinklas ir nuteistieji (suimtieji) neperduotų daiktų kitiems asmenims. Lukiškių TI-K nurodė, kad sanitarinis mazgas kamerose atitvertas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys – apie 0,7 x 0,8 (0,56 kv. m), sanitarinio mazgo patalpoje įrengtas klozetas, praustuvas, remontuojamose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazūruotų plytelių. Atsakovės atstovė nurodė konkrečias kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpoms atitverti ir asmenų privatumui užtikrinti įrengiamos užuolaidos, taip pat kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskira kabina. Pažymėjo, kad artimiausiu metu jos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K kamerose. Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis. Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą nuo stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai trukdytų priežiūros posto pareigūnams užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi jiems privalomų etikos taisyklių. Gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerų apšvietimas įrengtas pagal Departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punkto reikalavimus. Nuteistųjų ar suimtųjų drabužiai skalbiami centralizuotai, šie asmenys ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna švarią patalynę ir apatinius drabužius, čiužiniai po panaudojimo yra dezinfekuojami tam skirtose kamerose. Atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K laikomi asmenys maitinami griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė tikrinama, be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir Lukiškių TI-K direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Lukiškių TI-K nurodė, kad suimtiesiems nuteistiesiems ir pareigūnams draudžiama rūkyti bendro naudojimo patalpose, trumpalaikio laikymo kamerose, skirstant asmenis į gyvenamąsias kameras atsižvelgiama į jų prašymą laikyti atskirai nuo rūkančių asmenų. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.
Atsakovės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos dėl to, kad, pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis – gyvenamosiose kamerose įrengtas sanitarinis mazgas neužtikrino pareiškėjo privatumo, kamerų švara, būklė ir mikroklimatas neatitiko higienos ir saugos sveiktai reikalavimų, nebuvo užtikrintas karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras ir reikiamas inventorius (veidrodis), maistas buvo itin prastos kokybės, dėl laikymo sąlygų pablogėjo pareiškėjo sveikata.
5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
6. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
7. Pareiškėjas skunde nenurodo, kad laikotarpiu nuo 2017-02-20 iki 2017-08-20 jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis. Iš byloje pateiktų duomenų, matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2017-02-20 iki buvo laikomas iki 2017-08-20 (b. l. 13–22, 23–25). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, todėl vadovausis jais, spręsdamas šioje byloje pareiškėjo keliamą ginčą. Skunde pareiškėjas nenurodo savo teisinio statuso, tačiau iš jo įskaitos kortelės matyti, kad nuo Lukiškių TI-K jam buvo taikomas suimtojo teisinis statusas (žr. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 12 straipsnio 2 dalies 1punktą). Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 106, Nr. 252, Nr. 263, Nr. 266, Nr. 269, Nr. 274, Nr. 295, Nr. 274, Nr. 307, Nr. 328, Nr. 340, Nr. 343. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 182 paras.
8. Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas. Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas atskirti sanitarinį mazgą nuo likusio kameros ploto, sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m aukščio pertvara; pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu laikosi teisės aktų reikalavimų, vadovaujasi mandagumo ir etikos principais.
8.1. Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimui.
8.2. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).
8.3. LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
8.4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas didžiąją ginčijamo laikotarpio dalį Lukiškių TI-K buvo laikomas gyvenamosiose kamerose kartu su kitais asmenimis. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018-01-03 rašte Nr. 24-109 (b. l. 26–28) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2016 metų kamerose Nr. 252–257; Nr. 386–395; Nr. 406–417 ir Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m pertvara, nuo 2017 metų įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Susiejus minėtus duomenis su duomenimis apie pareiškėjo laikymą konkrečiose kamerose, matyti, kad pareiškėjas visu ginčijamu laikotarpiu tik 2017-07-20 ir dalį 2017-08-11 dienos buvo laikomas kameroje Nr. 252, kurioje sanitarinio mazgo patalpa tinkamai izoliuota nuo likusios kameros erdvės, t .y. įrengta kaip atskira kabina. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuluotos praktikos vertinant sanitarinio mazgo įėjimo uždengimą užuolaida kaip netinkamą šios patalpos izoliavimą. Vadinasi, likusį laikotarpį, t. y. 180,5 paros, Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, o šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.
9. Pareiškėjas neturtinę žalą prašo priteisti ir todėl, kad kamerose buvo drėgna, nešvaru, tamsu, buvo tarakonų, veisėsi pelėsis.
9.1. Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kurios 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas); laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Šios higienos normos 16 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.; laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų (20 punktas). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Pareiškėjas skunde neneigia, kad galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o Lukiškių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjo skundo argumentai dėl švaraus oro kiekio Lukiškių TI-K patalpose atmestini kaip nepagrįsti.
9.2. Iš teismui pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) 2017-01-17 patikrinimo akto (b. l. 32–33) matyti, kad kamerose Nr. 266 ir Nr. 295, kuriose pareiškėjas atitinkamai buvo laikomas 2017-07-21–2017-08-03 ir 2017-02-21–2017-03-01, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nebuvo nustatyta, minėtame patikrinimo akte konstatuota, kad minėtas kameras sudaryta galimybė vėdinti per langus, vizualiai pelėsių požymių nenustatyta, santykinė oro drėgmė ir temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Lukiškių TI-K 2017-01-09 pabaigto patikrinimo rezultatuose (b. l. 37–39) kameroje Nr. 328, kurioje buvo laikomas pareiškėjas po patikrinimo atlikimo (2017-05-22–2017-06-29), Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų, kiek jie susiję su pareiškėjo nusiskundimais dėl drėgmės, galimybės vėdinti patalpas, temperatūros, nešvaros, nustatyta nebuvo. VSC 2017-03-27 pabaigto patikrinimo akte (b. l. 48–50) kameroje Nr. 106, kurioje pareiškėjas buvo laikomas vieną dieną (2017-02-20), taip pat higienos pažeidimų nustatyta nebuvo. Šiame patikrinimo akte, be kita ko, konstatuota, kad patikrinimo metu kamerose nariuotakojų, graužikų, kenkėjų buvimo vizualiai nenustatyta, Lukiškių TI-K atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka. Į bylą Lukiškių TI-K pateikta su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2016-12-21 sudaryta paslaugų teikimo sutartis (b. l. 59–62) patvirtina, kad nuo 2017 metų visu pareiškėjo skundžiamu laikotarpiu Lukiškių TI-K administracija ėmėsi veiksmų, susijusių su buitinių kenkėjų stebėsena, naikinimu ir profilaktika. VSC 2017-05-17 ir 2017-06-30 patikrinimo aktuose (b. l. 51–53, 56–57) užfiksuoti rezultatai patvirtina, kad kamerose Nr. 106; 295, 328, 343, kuriose buvo laikomas pareiškėjas artimu tikrinamam ir atliekamo patikrinimo laikotarpiu, sveikatos saugos reikalavimų neatitikimų nebuvo nustatyta.
9.3. VSC pateiktais duomenimis (b. l. 9–10), pareiškėjas su skundais dėl jo laikymo sąlygų atitikimo sveikatos saugos ir higienos reikalavimams į kuri įgaliota kontroliuoti sveikatos saugos reikalavimų laikymąsi suėmimą vykdančiose įstaigose, nesikreipė. Lukiškių TI-K pateiktas 2018-01-03 tarnybinis pranešimas, patvirtina, kad pareiškėjas į šios įstaigos administraciją 2017-07-20 kreipėsi su prašymu dėl vidinių lango grotų pašalinimo, nes jos trukdė sutvarkyti palangę, o Lukiškių TI-K 2017-08-02 raštu informavo pareiškėją, kad vidinėje kameros pusėje esančios grotos bus laikinai nuimtos (b. l. 29–31). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K sudarė pareiškėjui sąlygas išvalyti, jo teigimu, nešvarią palangę, o dėl nesandarių langų, būtinybės miegoti su drabužiais pareiškėjas nesikreipė nei į Lukiškių TI-K, nei į VSC, todėl šie jo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
9.4. Įvertinęs byloje esančių VSC patikrinimų aktų ir kitų dokumentų turinį (žr. šio sprendimo 11.1 punktą, b. l. 58), darytina išvada, kad kamerose, kuriose artimu tikrinamam laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, oro judėjimo greitis ir temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus, t. y. ne buvo žemesnė nei 18 °C, todėl pareikėjo argumentai, kad kamerose pūtė vėjas, laikytini nepagrįstais. Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su kamerų būkle ir higiena, inventoriaus susidėvėjimu, yra abstraktūs ir nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų atmestini.
10. Pareiškėjo teigimu, kamerose nebuvo veidrodžio. Eksploatavimo taisyklių 14 punktas įtvirtina, koks inventorius turi būti įrengtas tardymo izoliatoriaus kameroje, kurioje apgyvendinami suimtieji. Šioje nuostatoje nėra numatytas privalomas veidrodžio įrengimas tokio pobūdžio kameroje. Pareigos suimtuosius aprūpinti veidrodžiu gyvenamojoje kameroje nenustato ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo aprūpinimo veidrodžiu kamerose, skirtose suimtiesiems gyventi.
11. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose nėra šilto vandens, todėl jis negalėjo nusiprausti ir išsiskalbti drabužių. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01) (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 104 punkte įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, ne dažniau kaip du kartus per mėnesį, suimtųjų pageidavimu, turi būti suteikta galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas (18 punktas); laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše (44 punktas). Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jam nėra užtikrinama galimybė nusiprausti duše kartą per savaitę, ar kad teisės aktų nustatytu periodiškumu nesuteikiami švarūs drabužiai. Byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K atsisakė centralizuotai išskalbti viršutinius pareiškėjo drabužius. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, Lukiškių TI-K neprivalo užtikrinti karšto vandens tiekimo į gyvenamąsias patalpas, t. y. kameras, todėl minėtas pareiškėjo skundo reikalavimas laikytinas nepagrįstu.
12. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjo netenkino Lukiškių TI-K tiekiamas maistas. Atsakovės atstovė atsiliepime apžvelgė teisės aktus ir jų esminius reikalavimus, kurie privalomi Lukiškių TI-K suimtuosius aprūpinant maistu.
12.1 Vadovaujantis SVĮ 44 straipsnio 5 dalies nuostatomis, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 2 298 kcal. Vidaus tvarkos taisyklių 110 punkte įtvirtinta pareiga sveikatos priežiūros tarnybos specialistui patikrinti pagamintą maistą ir juslinio patikrinimo rezultatus įrašyti į Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus. Šių taisyklių 20 punkte nustatyta, kad išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Pagal minėtų taisyklių 24 punktą, dalijant maistą suimtiesiems ar nuteistiesiems, prie kamerų privalo būti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas šios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigūnas ir prižiūrėtojai.
12.2. Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad suėmimą vykdančiose įstaigose suimtųjų maitinimas yra kontroliuojamas procesas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 29–31) patvirtina, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu nesikreipė su skundais, prašymais į Lukiškių TI-K administraciją, kitus subjektus, kurių veikla susijusi su maitinimo suimtiesiems teikimu ar šio proceso kontrole. Taip pat byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo skundo ar prašymo dėl maisto kokybės neregistravo ar nenagrinėjo. Pareiškėjas nurodė, kad jo netenkino maistas 2017 metų kovo-vasario mėnesiais, kažkurią dieną juto patiekale indų ploviklio skonį, apibendrintai nurodė, kad patiekaluose rado su maistu nesuderinamų priemaišų, kaltino Lukiškių TI-K skundų nenagrinėjimu, tačiau skunde neįvardino labiau apibrėžtų pažeidimo laikotarpių, skundo dėl maisto pateikimo aplinkybių (pvz., raštu kreipėsi ar žodine forma, į kokį kreipėsi subjektą (budintį, sveikatos priežiūros tarnybos darbuotoją ar kitą atsakingą asmenį)). Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybes, susijusias su, pareiškėjo teigimu, netinkamu maitinimu, privalėjo detalizuoti pareiškėjas. Vien dėl pareiškėjo teismui nurodytų nekonkretizuotų nusiskundimų dėl maisto kokybės, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą suėmimo laikotarpiu.
13. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo odą išbėrė, nes buvo priverstas miegoti su drabužiais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl pakitusios odos būklės kreipėsi į Lukiškių TI-K veikiančios Sveikatos priežiūros tarnybos tarnautoją ar medicinos specialistą (gydytoją). Pareiškėjas nenurodė detalesnių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teismui konstatuoti pareiškėjo sveikatos pablogėjimą, kaip Lukiškių TI-K laikymo kamerose pasekmę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai dėl sveikatos būklės pablogėjimo atmestini kaip nepagrįsti.
14. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo teisės į privatumą, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 900 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 900 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo O. B. (O. B.) (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.