Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties, kuria taikytos laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-4738-603/2017 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Golbena“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB ,,Golbena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 170 692,36 Eur skolos, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose ar pas kitus asmenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovės BUAB ,,Golbena“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino; ieškovės BUAB ,,Golbena“ trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovei UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 170 692,36 Eur sumai; nesant ar nepakankant piniginiams reikalavimams užtikrinti atsakovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto, teismas nutarė areštuoti atsakovės turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant atsakovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atžvilgiu 170 692,36 Eur sumos, leidžiant atsakovei UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, bei atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį.Teismas, išanalizavęs kartu su ieškiniu pateiktus dokumentus, sprendė, kad ieškovė pateikė pakankamai ieškinį pagrindžiančių duomenų, todėl laikė, kad ji tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas akcentavo, kad ši aplinkybė yra preziumuojama tuomet, kai ieškinio suma yra didelė, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl 170 692,36 Eur sumos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašoma priteisti pinigų suma yra didelė ir gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, sprendė, kad yra pagrindas teigti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei priimto palankaus sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Teismas pažymėjo, kad jam nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovė, kokia to turto vertė. Nustatyti, kokia areštuojamo turto vertė, ar areštuojamas turtas priklauso asmeniui nuosavybės teise, įstatymu pavesta antstoliui, todėl išsamūs areštuotino turto duomenys nutartyje nenurodomi.Teismas, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą bei į atsakovės teisėtus interesus, nurodė, jog pirmiausiai turėtų būti areštuojamas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, priklausantis atsakovei, o jo nesant ar neužtekus – piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę arba trečiuosius asmenis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes neegzistuoja grėsmė, kad dėl kokių nors veiksmų ar neveikimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taip pat nei ieškovė savo prašyme, nei teismas nutartyje, nebuvo nurodęs jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės nesąžiningumą ar ketinimą perleisti ar kitaip apsunkinti nekilnojamąjį turtą. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, tačiau įvertinus atsakovės turimą turtą, ieškinio suma nelaikytina didele. Iš atsakovės balanso už 2016 m. matyti, kad vien atsakovei priklausančio ilgalaikio materialaus turto (žemės, pastatų bei statinių) vertė siekia 60 059 958 Eur. Be to, atsakovė 2016 m. turėjo 19 126 Eur pelno. Dėl šių priežasčių nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėjo skubos tvarka, t.y. apie šio prašymo nagrinėjimą nepranešė atsakovei.Pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovės teises ir teisėtus interesus bei interesų pusiausvyros principą, nes atsižvelgė tik į ieškovės interesus ir nesiėmė jokių priemonių, kad tuo pačiu būtų apginti ir atsakovės teisės ir teisėti interesai. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės prašymą, nesivadovavo teisingumo principu, ir suteikė vienai iš šalių, ieškovei, perdėtą pranašumą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Golbena“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes neužtikrinus ieškinio reikalavimų galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.Pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė ieškinyje nurodytus argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovė turi galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovę. Atsakovė turi skolų valstybinio socialinio draudimo biudžetui, įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, atsakovės finansiniai įsipareigojimai sudaro 28 129 799 Eur. Atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas ir areštuotas. Atsakovė turi daugiau kreditorių nei skolininkų, todėl ieškovės reikalavimas 170 692,36 Eur sumai privalo būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Dėl to laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas taikė.Teismų praktikoje konstatuota, kad CPK 147 straipsnio 1 dalis nenumato privalomo šalies informavimo apie laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą. Dėl to atsakovės argumentas, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos jai nepranešus, laikytinas nereikšmingu.Nors atsakovė gerą savo finansinę padėtį įrodinėja finansinės ataskaitų rinkiniais už 2016 m., tačiau jie neatskleidžia realios finansinės padėties šiuo metu, t. y. 2017 m. Be to, paskutiniai atsakovės finansinės ataskaitos rinkiniai VĮ Registrų centrui pateikti tik už 2007 ir 2008 metus. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovės teismui pateiktų finansinės ataskaitos dokumentų patikimumo. Taigi apeliantė objektyvių duomenų, patvirtinančių jos gerą finansinę padėtį, nepateikė, sprendimo neįvykdymo realios grėsmės, nepaneigė.Vien faktas, kad atsakovė dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria tam tikrus nepatogumus ir suvaržymus, kurie jai gali sukelti nuostolius, savaime neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo bei nenulemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų – proporcingumo ar ekonomiškumo – pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį. Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 10 straipsnio 5 punktas).Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-4738-603/2017 medžiagos) matyti, kad turto arešto aktas, kuris buvo įregistruotas skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties pagrindu, 2017 m. liepos 17 d. išregistruotas vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalies nuostatomis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad teismo nutartis dėl atsakovės atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neteko teisinės galios, nes laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė pagal įstatymą. Dėl šios priežasties nelieka teisinio pagrindo apeliacine tvarka nustatinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, kadangi šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Tai reiškia, kad skundžiama nutartis nebegali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų nevertina, o apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės atskirąjį skundą, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas; žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-740-943/2016).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties.