- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- e2-22931-994/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18096-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- PLUSPLUS Capital AS
- Atsakovas
- I. K.
- Kategorijos
- 3.2.6.6Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PLUSPLUS Capital AS ieškinį atsakovei I. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas PLUSPLUS Capital AS (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. K. (toliau – atsakovė) ir prašo priteisti iš atsakovės I. K. (toliau – atsakovė) 1 604,28 Eur negrąžinto kredito, 663,65 Eur negautų pajamų (nuostolių), 5 procentus metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad atsakovė ir pradinė kreditorė „Swedbank“ AB elektroniniu būdu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė atsakovei kreditą, o atsakovė, Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas. Atsakovei tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, bankas su atsakove sudarytą Sutartį nutraukė, sutarties nutraukimo data – 2020-05-13. Sutarties vykdymo laikotarpiu nuo 2019-05-17 iki 2020-05-28 atsakovė iš viso atliko įmokų 252,66 Eur sumai, kurios buvo paskirstytos tokia tvarka: 81,46 Eur kreditui dengti; 169,83 Eur mokėjimo palūkanoms ir 1,37 Eur delspinigiams. Sutarties nutraukimo dienai atsakovė liko skolinga „Swedbank“ AB, 1 618,54 Eur negrąžinto kredito, 155,55 Eur mokėjimo palūkanų ir 10,76 Eur delspinigių. 2018-10-23 Reikalavimo perleidimo sutartimi „Swedbank“ AB perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį atsakovės įsiskolinimą PlusPlus Baltic OU Lietuvoje veikiančiai per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą. 2018-10-24 Reikalavimo perleidimo sutartimi, PlusPlus Baltic OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą ieškovui. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą (cesiją) atsakovė buvo informuota išsiunčiant pranešimą registruotu laišku. Nurodo, kad po sutarties nutraukimo ir iš jos kylančių reikalavimo teisių į atsakovę perleidimo ieškovui, atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų dengimui yra geranoriškai sumokėjusi viso 180,00 Eur: 2020-08-21 – 60,00 Eur; 2020-10-09 - 60,00 Eur; 2021-12-22 60,00 Eur. Tokiu būdu, sudengus gautus mokėjimus, ieškinio parengimo dienai atsakovė yra skolinga ieškovui – 1 604,85 Eur negrąžinto kredito. Be to, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kreditorius negavo iš anksto suplanuotų pajamų, kurias sudarydamas sutartį pagrįstai tikėjosi ir planavo gauti, todėl yra pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovo naudai priteisti negautas pajamas, kurios apskaičiuotinos atsižvelgiant į šalių sulygtą palūkanų dydį bei paskolos grąžinimo terminą. Už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos 2020-05-13 iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos 2024-04-17, atsakovė, jeigu sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, būtų sumokėjusi kreditoriui papildomai dar 663,65 Eur palūkanų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį nurodydama, kad su ieškiniu sutinka. Pažymi, kad šiuo metu gyvena ne Lietuvoje, nedirba ir neturi galimybių sumokėti visos pradelstos sumos.
4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas Konstatuoja
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
5. CPK 268 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė ir pradinė kreditorė „Swedbank“ AB (toliau – pradinė kreditorė) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią bankas suteikė atsakovei 1 700,00 Eur kreditą (metinė palūkanų norma 19 proc.), o atsakovė, Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą iki 2024-04-17, mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas. Sutarties vykdymo laikotarpiu nuo 2019-05-17 iki 2020-05-28 atsakovė iš viso atliko įmokų 252,66 Eur sumai (atliktų įmokų detalizacija), kurios buvo paskirstytos tokia tvarka: 81,46 Eur kreditui, 169,83 Eur mokėjimo palūkanoms ir 1,37 Eur delspinigiams dengti. Atsakovei tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, pradinė kreditorė su atsakove sudarytą Sutartį nutraukė, Sutarties nutraukimo data – 2020-05-13.
7. 2018-10-23 Reikalavimo perleidimo sutartimi „Swedbank“ AB perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą PlusPlus Baltic OU Lietuvoje veikiančiai per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą. 2018-10-24 Reikalavimo perleidimo sutartimi, PlusPlus Baltic OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į įsiskolinimą ieškovui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą (cesiją) atsakovė buvo informuota 2020-07-07 išsiunčiant pranešimą registruotu laišku. Be to, atsakovei yra įteiktas ieškinys su jo priedais. Taigi atsakovė yra informuota apie tai, kad pradinė kreditorė perleido savo reikalavimo teises ieškovui, o ieškovas laikytinas turinčiu teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti pagal Sutartį neįvykdytas prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).
Dėl įsipareigojimų, kylančių iš kredito sutarties nevykdymo.
8. Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
9. Kaip minėta, atsakovei buvo suteiktas 1 700,00 Eur dydžio kreditas. Atsakovė iki Sutarties nutraukimo sumokėjo 81,46 Eur kredito. Po sutarties nutraukimo atsakovė ieškovui sumokėjo 13,69 Eur kredito. Atsakovės negrąžinto kredito dalis sudaro 1 604,85 Eur (1 700,00 Eur - 81,46 Eur – 13,69 Eur). Teismas daro išvadą, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad atsakovė iki šiol nėra gražinusi 1 604,85 Eur dalies panaudoto kredito. Atsakovė su ieškovo reikalavimu sutinka, nei sutarties nutraukimo teisėtumo, nei negrąžintos kredito sumos neginčija.
10. Pasisakydamas dėl atsakovės išdėstytų aplinkybių, kad šiuo metu ji gyvena ne Lietuvoje, nedirba ir neturi galimybių sumokėti visos pradelstos sumos, teismas pažymi, jog išdėstytos aplinkybės niekaip nepaneigia atsakovės pareigos vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ieškovo atžvilgiu. Dėl sunkios finansinės padėties atsakovė gali pasinaudoti suteikta procesine teise ir kreiptis į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (CPK 284 straipsnis).
11. Įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl 1 604,85 Eur negrąžinto kredito priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 604,85 Eur negrąžinto kredito.
Dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius).
12. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 663,65 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-05-13) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024-04-17). Ieškovas akcentuoja tai, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovo teigimu, pagal kasacinio teismo praktiką planuotos gauti pelno palūkanos už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta, vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Ieškovas negavo planuotų gauti pajamų būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, negautas pajamas sudaro 663,65 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų likutis, kurios paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos.
13. Pagal sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuojančio CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, o 2 dalyje nurodyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-27 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties kreditoriui nutraukus paskolos sutartį, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos, kurios pagal savo esmę yra sutartinės prievolės vykdymas natūra, iš skolininko nebegali būti reikalaujamos, o kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, t. y. reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų, taip pat negautų pajamų atlyginimo.
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakove buvo nutraukta 2020-05-13, todėl, remiantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, už laikotarpį po sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos pagal sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Kredito sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis.
16. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymo, yra nuostoliai, kurie, remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi, kaip teisingai nurodo ieškovas, orientacinis dydis negautų pajamų sumai nustatyti gali būti pagal Sutartį numatytos gauti mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kreditorius būtų gavęs, jeigu Sutartis būtų vykdoma tinkamai. Tačiau tai nereiškia besąlygiško kreditoriaus atleidimo nuo pareigos įrodyti negautų pajamų dydį.
18. Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2021-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-684/2021, 49 punktas).
19. Byloje nustatytos aplinkybės dėl atsakovės sutartinių prievolių pažeidimo, sudariusio pagrindą pradinei kreditorei nutraukti sutartį, pirmiau aptartas bylai aktualus teisinis reguliavimas ir teismų praktikoje plėtojamas jo aiškinimas, teikia pagrindą taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę, priteisiant ieškovui iš atsakovės negautas pajamas, kurias pradinė kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai.
20. Iš šalių sutartyje įtvirtinto mokėjimo grafiko matyti, kad už laikotarpį nuo sutarties sudarymo (2019-06-17) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024-04-17), atsakovė tinkamai vykdydama sutartį būtų sumokėjusi ieškovui (pradinei kreditorei) 946,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (el. b. l. 29-30). Ieškovas pateikė į bylą duomenis, kad atsakovė sutarties vykdymo laikotarpiu (nuo 2019-05-17 iki 2020-05-28) sumokėjo 169,83 Eur palūkanų (DOK - 151486). Ieškinyje ieškovas nurodo, kad po sutarties nutraukimo atsakovė geranoriškai (laikotarpiu nuo 2020-08-21 iki 2021-12-22) padengė 155,55 Eur palūkanų (el. b. l. 3). Taigi akivaizdu, kad ieškovo negautų pajamų suma negali viršyti 620,71 Eur (946,09 Eur – 169,83 Eur atsakovės sumokėtas palūkanas iki sutarties nutraukimo - 155,55 Eur atsakovės sumokėtas palūkanas po sutarties nutraukimo) sumos. Todėl darytina išvada, kad už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-05-13) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024-04-17) atsakovei tinkamai vykdant sutartį, ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis gauti 620,71 Eur pelno palūkanų. Teismo vertinimu, ši suma laikytina pagrįsta ieškovo negautų pajamų suma, nes ji atitinka tą lūkestį gauti pajamas, kurį kreditorius, sudarydamas sutartį ir tikėdamasis tinkamo jos vykdymo, pagrįstai turėjo.
21. Kita vertus, ieškovo lūkestis išsireikalauti iš atsakovės negautas pajamas yra ribojamas ne tik prieš tai nurodyta maksimalia palūkanų suma (620,71 Eur), bet ir fakto, kad atsakovė gali bet kuriuo metu grąžinti pagrindinę skolą ar jos dalį. Siekiant nepažeisti atsakovės interesų tuo atveju, jeigu ji prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo priėmimo, tikslinga ieškovo reikalavimą tenkinti iš dalies, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-05-13) iki sprendimo priėmimo dienos (2022-12-07), tai yra 527,56 Eur (8,14 Eur (įmokos likutis minusavus atsakovės sumokėtas palūkanas) + 23,10 Eur + 23,25 Eur + 22,94 Eur + 21,90 Eur + 22,32 Eur + 21,30 Eur + 21,39 Eur +21,08 Eur + 18,76 Eur + 20,46 Eur + 19,20 Eur +19,53 Eur + 18,60 Eur + 18,60 Eur + 18,29 Eur + 17,10 Eur + 17,36 Eur + 16,50 Eur + 16,43 Eur + 16,12 Eur + 14,00 Eur + 14,88 Eur + 14,10 Eur + 13,95 Eur + 13,20 Eur + 13,02 Eur + 12,40 Eur + 11,40 Eur + 11,47 Eur + 6,77 Eur (10,50 Eur : 31 d. x 20 d.) negautų palūkanų (nuostolius) ir procentinę išraišką, tai yra 19 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (skaičiavimas pateiktas žemiau) nuo sprendimo priėmimo dienos (2022-12-08) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024-04-17), kurias ieškovas pagrįstai būtų gavęs, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Ieškovas pagrįstai nuo sprendimo priėmimo dienos (2022-12-08) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-04-17), galėjo tikėtis gauti 19 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) nuo tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2022-12-17 – 662,47 Eur; nuo 2023-01-17 – 628,12 Eur; 2023-02-17 – 593,50 Eur; 2023-03-17 – 558,26 Eur; 2023-04-17 – 521,53 Eur; 2023-05-17 – 485,36 Eur; 2023-06-17 – 448,31 Eur; 2023-07-17 - 410,90 Eur; 2023-08-17 – 372,65 Eur; 2023-09-17 – 334,00 Eur; 2023-10-17 – 294,73 Eur; 2023-11-17 – 254,68 Eur; 2023-12-17 – 213,86 Eur; 2024-01-17 – 172,31 Eur; 2024-02-17 – 130,25 Eur; 2024-03-17 – 87,57 Eur; 2024-04-17 – 44,17 Eur). Toks skaičiavimas yra pagrįstas ir atitinka formuojamą teismų praktiką (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1795-580/2020; 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021, 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021, 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-890-855/2021, 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-891-854/2021, 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1026-852/2021, 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3043-567/2021; Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020; Vilniaus apygardos teismo 2022-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022 ir kt.).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
22. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ieškovo reikalavimas tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (2 132,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-09-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
24. Ieškovas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 51,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės iš viso 2 268,50 Eur, teismo sprendimu priteista 2 132,41 Eur, taigi teismo sprendimu patenkintų reikalavimų suma sudaro 94 proc. visų pareikštų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 94 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. 47,94 Eur.
25. Nagrinėjamoje byloje patirta 4,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Kadangi šios išlaidos neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio jos iš šalių nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 95 straipsniu, 96 straipsniu, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai 1 604,85 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturis eurus 85 ct) negrąžinto kredito, 527,56 Eur (penkis šimtus dvidešimt septynis eurus 56 ct) negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-05-13) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2022-12-07) ir 19 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo sprendimo priėmimo dienos (2022-12-08) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-04-17) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio pagal mokėjimų grafiką (nuo 2022-12-17 – 662,47 Eur; nuo 2023-01-17 – 628,12 Eur; 2023-02-17 – 593,50 Eur; 2023-03-17 – 558,26 Eur; 2023-04-17 – 521,53 Eur; 2023-05-17 – 485,36 Eur; 2023-06-17 – 448,31 Eur; 2023-07-17 - 410,90 Eur; 2023-08-17 – 372,65 Eur; 2023-09-17 – 334,00 Eur; 2023-10-17 – 294,73 Eur; 2023-11-17 – 254,68 Eur; 2023-12-17 – 213,86 Eur; 2024-01-17 – 172,31 Eur; 2024-02-17 – 130,25 Eur; 2024-03-17 – 87,57 Eur; 2024-04-17 – 44,17 Eur), 5 procentų metines palūkanas už priteistą (2 132,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-09-19) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 47,94 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.