Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai R. P., jos atstovei advokatei Vilijai Kavaliauskienei, suinteresuotam asmeniui M. Š.,

institucijos teikiančios išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Gintautui Pajaujui,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. prašymą dėl teismo leidimo išsivežti nepilnametį vaiką nuolat gyventi į užsienį išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos teikiančios išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas Gintautas Pajaujis prašymui išduoti teismo leidimą leisti pareiškėjai išsivežti nepilnametį sūnų D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) į nuolat gyventi užsienį neprieštaravo. Nurodė, kad yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina ir ji turi teisę laisvai pasirinkti kur su vaiku gyventi ir dirbti. Juolab, kad vaikas gyventų Europos sąjungos šalyje

Teismo leidimą atsisakytina išduoti.

Iš teismui pateiktų dokumentų bei teismo posėdžio metu dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja R. P. ir suinteresuotas asmuo M. Š. yra nepilnamečio D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2016-03-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyta nepilnamečio D. Š. gyvenamoji vieta su pareiškėja R. P., vaikui iš M. Š. priteistas materialinis išlaikymas. Minėtu teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu D. Š. tvarka, t.y. tėvas M. Š. bendrauja su sūnumi apie norimo susitikimo datą ir laiką pranešus pareiškėjai prieš tris dienas. Vaikų teisių apsaugos skyriaus raštas patvirtina, kad pareiškėjos šeima dėl vaiko nepriežiūros, jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimų niekada nebuvo ir nėra registruota. Byloje pateiktoje išvadoje nurodė, jog išvykstant su vaiku gyventi į kitą valstybę labai svarbu numatyti, kaip vaikui bus užtikrinama teisė bendrauti su Lietuvoje liekančiu tėvu, nes tokią teisę turi abu tėvai, kurios užtikrinimu turi pasirūpinti tėvas ar mama su kuriuo gyvena vaikas.

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-454/2014).

Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį, kadangi nurodyto sutikimo davimas išplaukia iš CK įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Jei šia teise nori pasinaudoti skyrium gyvenantis tėvas, turi būti atitinkamai pakeistas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, matyti, jog nepilnamečio vaiko tėvas M. Š. nesutinka, jog jo sūnus D išvyktų nuolat gyventi į užsienį, ketina kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, kas reiškia, jog tarp šalių kilęs ginčas, kuris spręstinas ginčo teisenos tvarka, todėl išduoti teismo leidimą leisti pareiškėjai išsivežti nepilnametį sūnų D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) į užsienį, atsisakytina.

Teismo atsisakymas išduoti leidimą neatima iš pareiškėjos teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo (LR CPK 582 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 582 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

atsisakyti išduoti pareiškėjai R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) teismo leidimą išvežti nepilnametį sūnų D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi į užsienį.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.