Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės S. V. atstovui advokato padėjėjui V. M., išvadą duodančios institucijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Neimantei Nicienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Išvadą duodančios institucijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog ištyrus šeimos aplinkos sąlygas, išklausius vaiko nuomonę, buvo nustatyta, jog ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas nepilnamečio vaiko gyvenimui, ugdymui, vaikas turi visas reikiamas priemones, reikalingas tokio amžiaus vaiko poreikių tenkinimui, vaikas namuose jaučiasi gerai, yra mylimas. Vaikas su tėčiu nebendrauja, nors norėtų dažnesnių susitikimų. Ieškovės ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo turtu bei periodinėmis išmokomis atitinka vaiko interesus.

Teismo posėdžio metu ieškovės S. V. atstovas advokato padėjėjas V. M. papildomai paaiškino, jog atsakovas su vaiku nebendrauja nuo 2019 m. vasaros, juo nesidomi, neturi netgi telefono numerio, vaiku visapusiškai rūpinasi ieškovė. Ji viena pati išlaiko nepilnametį vaiką, dengia įsipareigojimus kreditoriams, moka buto išlaikymo mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nutraukti santuoką, esant abiejų sutuoktinių kaltei. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36; 3.85; 3.92; 3.109 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai yra CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Konstatuotina, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl nesugebėjimo gyventi darniai, būti lojaliems vienas kitam, kartu rūpintis šeimos reikalais, spręsti svarbius šeimyninio gyvenimo klausimus. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai).

Išlaikymo sau šalys nereikalauja, todėl ieškovei iš atsakovo, o atsakovui iš ieškovės išlaikymas nepriteistinas.

Sutuoktiniams po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Esant duomenų, jog nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, kuri užtikrina visapusiškas auklėjimo ir vystymosi sąlygas, atsižvelgus į išvadą duodančios institucijos poziciją, N. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog nepilnamečio sūnaus N. V. poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro ne mažiau 400 Eur per mėnesį, iš šios sumos 200 Eur skiriama maistui, 40 Eur mokyklos reikmenims, užklasinei veiklai, 40 Eur rūbams, 20 Eur higienos reikmenims, 20 Eur vaistams, 80 Eur pramogoms. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, į jo sveikatos būklę, į užimtumą mokykloje, įvertinus tai, jog vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir kt., teismas sprendžia, kad per mėnesį 400 Eur suma vaikui N. V. yra pakankama jo poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė dirba, nuosavybės teise jai ir sutuoktiniui V. V. priklauso butas, kuriame ieškovė ir gyvena su vaiku. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai, ieškovės reikalavimų neginčijo. Duomenų apie atsakovo pajamas byloje nėra. Nustačius, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingi, neturintys specialiųjų poreikių (tokių duomenų byloje nėra), darytina išvada, kad jie yra pajėgūs tenkinti teismo nustatyto dydžio vaiko poreikius lygiomis dalimis, t. y. po 200 Eur kiekvienas iš tėvų.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį ir turtu - vaikui asmeninės nuosavybės teise priteisiant atsakovui priklausantį turtą - ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. 63-4, Mažeikiai. Byloje nustatyta, jog atsakovas iki 2018 m. birželio mėnesio teikė išlaikymą periodinėmis išmokomis po 110 Eur, paskutinę įmoką vaiko išlaikymui pervedė 2018 m. gegužės 31 d.

Teismų praktikoje išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Išlaikymo forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą, galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

Kaip matyti, įstatyme nenustatyta draudimo priteisti išlaikymą keliomis formomis, tačiau turi būti įvertinta tai, kokia išlaikymo forma geriausiai atitiks vaiko interesus. Be to, priteisiant vaikui tam tikrą turtą (kaip išlaikymo formą) turi būti įvertinta tai, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, tad turtas gali būti perduodamas tik įvertinus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų (prievolių, susijusių su turtu, pvz., mokesčių, turto išlaikymo išlaidų ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 4 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) g. 63-4, Mažeikiai, kurio vidutinė rinkos vertė pagal nekilnojamojo turto registro duomenis yra 14365 Eur. Preziumuojama, jog santuokos metu įgytas turtas sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis, todėl laikytina, jog atsakovui V. V. priklauso ½ dalis minėto buto, turto dalies vertė – 7182,50. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, jog butui yra įregistruota hipoteka, duomenų apie butui įregistruotus areštus ar kitokius suvaržymus teismo sprendimo priėmimo dienai nėra. Šiuo metu ieškovė su nepilnamečiu vaiku N. V. gyvena šiame bute, kur vaikui yra užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovė laiku moka komunalinius mokesčius, rūpinasi butu, nėra duomenų apie įsiskolinimus.

Atsižvelgus į šias aplinkybes ir įvertinus tai, jog atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2018 m. birželio mėnesio, nesirūpina vaiku, neprisideda prie buto komunalinių mokesčių mokėjimo, teismas sprendžia, jog tikslinga atsakovui priklausančią ½ buto dalį priteisti nepilnamečiui vaikui N. V. kaip išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nes tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko poreikius bei interesus. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės nepilnamečiui vaikui N. V. priteistinas ieškovės prašomas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Pagal CK 3.155 straipsnį abu tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti.

Ieškovė S. V. prašo nustatyti jos siūlomą bendravimo tvarką. Teismas sprendžia, jog ieškovės siūloma bendravimo tvarka suteikia galimybę vaiko tėvui V. V. bendrauti su vaiku, dalyvauti jo gyvenime tiek asmeninių susitikimų forma, tiek nuotoliniu būdu, atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės siūloma bendravimo tvarka nustatytina.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo

Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Bylos duomenimis nustatyta, jog sutuoktiniai santuokos metu įgijo 4 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 63-4, Mažeikiai, transporto priemonę VOLKSWAGEN TRANSPORTER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonę VOLVO V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Dėl buto padalijimo teismas jau sprendime nurodė, jog sutuoktiniams priklausančio turto dalys yra lygios, po ½ dalį, todėl ieškovei priteistina ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. 63-4, Mažeikiai, o atsakovui priklausanti ½ buto dalis, kaip nurodyta viršiau sprendime, priteistina nepilnamečiui vaikui N. V. kaip išlaikymo įsiskolinimas.

Iš VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, jog sutuoktiniams priklausančios transporto priemonės yra panašios vertės, panašių gamybos metų, todėl ieškovės reikalavimas dėl transporto priemonių padalijimo tenkintinas, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant automobilį VOLVO V40, o atsakovui V. V. asmeninės nuosavybės teise priteisiant automobilį VOLKSWAGEN TRANSPORTER. Laikytina, jog toks transporto priemonių padalijimas natūra atitinka lygių dalių principą ir kompensacija nenustatytina nei vienai iš šalių.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Sprendžiant klausimą dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo yra svarbu nustatyti, ar sutuoktinių prievolės yra asmeninės, ar bendros. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tais atvejais, kai sutuoktinių bendroji turtinė prievolė yra solidari, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog V. V. turėjo asmeninę prievolę mokėti išlaikymą sūnui G. V., išieškotoja J. V.. Nors šis įsipareigojimas pripažintinas asmenine V. V. prievolė, tačiau klausimas dėl šios prievolės padalijimo nespręstinas, nes G. V. jau yra pilnametis, o įsiskolinimo nėra. Įsiskolinimas kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“ taip pat yra padengtas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog santuokos metu sutuoktiniai su kreditore AB Swedbank 2012 m. gruodžio 13 d. sudarė Kredito sutartį Nr. 12-063029-FA, kuri buvo pakeista 2015 m. rugsėjo 17 d. Iš antstolės Elenos Miliauskienės 2020 m. birželio 19 d. atsiliepimo nustatyta, jog skolininko V. V. atžvilgiu yra užvestos vykdomosios bylos Nr. 0009/18/02769 dėl skolos išieškojimo AB „Lietuvos draudimas“ naudai, liko neišieškota 48 Eur skola, 2,80 Eur palūkanų, 7,98 Eur vykdymo išlaidų; Nr. 0009/20/00206 išieškotojos Plus Plus Capital AS naudai, likusi neišieškota skola 412,95 Eur, 25,32 Eur palūkanos, 101,57 Eur vykdymo išlaidos.

Įsiskolinimai kreditoriams: bankui AB Swedbank 2012 m. gruodžio 13 d. pagal Kredito sutartį Nr. 12-063029-FA, pakeistą 2015 m. rugsėjo 17 d; kreditoriui Plus Plus Capital AS pagal 2015 m. rugsėjo 25 d. Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 15-082877-RK bei kreditoriui AB „Lietuvos draudimas“ pagal Telšių apylinkės apylinės teismo Mažeikių rūmų teismo įsakymą, priimtą 2018 m. liepos 30 d. civilinėje byloje Nr. eL2-4890-715/2018, pripažintini solidariomis sutuoktinių S. V. ir V. V. prievolėmis, nes buvo įgyti santuokos metu, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog lėšos buvo naudojamos ne šeimos poreikiams, o asmeniniams vieno iš sutuoktinių poreikiams, be to byloje nėra kreditorių sutikimo dėl prievolių vykdymo būdo pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ieškinyje reiškė neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, už kurį mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis. Taip pat reiškė reikalavimus dėl turto padalijimo, už kurį mokėtinas 162 Eur žyminis mokestis. Taip pat ieškovė reiškė turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, už kurį buvo mokėtinas 41 Eur žyminis mokestis (t. y. 150 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šį reikalavimą (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas), todėl tokiu atveju žyminis mokestis yra priteisiamas iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 237 Eur bylinėjimosi išlaidų (75 Eur + 162 Eur žyminio mokesčio), o iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 41 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovė nepateikė duomenų apie išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Atsakovui apie priimtą sprendimą praneština viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą 2008 m. vasario 14 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 31, tarp sutuoktinių S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo S. V. palikti jos santuokinę pavardę – , o V. V. – .

Ieškovei S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. 63-4, Mažeikiai, ir transporto priemonę VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsakovui V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę VOLKSWAGEN TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog įsiskolinimai kreditoriams: AB Swedbank pagal 2012 m. gruodžio 13 d. Kredito sutartį Nr. 12-063029-FA, pakeistą 2015 m. rugsėjo 17 d; kreditoriui Plus Plus Capital AS pagal 2015 m. rugsėjo 25 d. Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 15-082877-RK bei kreditoriui AB „Lietuvos draudimas“ pagal Telšių apylinkės apylinės teismo Mažeikių rūmų teismo įsakymą, priimtą 2018 m. liepos 30 d. civilinėje byloje Nr. eL2-4890-715/2018, išlieka solidariomis S. V. ir V. V. prievolėmis.

Nustatyti nepilnamečio vaiko – N. V., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. V., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki vaiko pilnametystės, lėšas pervedant bankiniu pavedimu į S. V. banko sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Atsakovui V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančią ½ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. 63-4, Mažeikiai, priteisti nepilnamečiui vaikui N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kaip išlaikymo įsiskolinimą turtu už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 16 d.).

Nepilnamečio vaiko N. V. išlaikymui skirtų lėšų ir nekilnojamojo turto tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. V..

„1. Šalys nereikalauja viena iš kitos sutikimo dėl vaiko faktinės gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau viena kitą įsipareigoja informuoti apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą per įmanomai trumpiausią terminą, jei jo faktinė gyvenamoji vieta pasikeičia.

2. Šalys nedarys viena kitai kliūčių bendraujant su vaiku ir dalyvaujant jo auklėjime. Šalių teisės auklėjant vaiką yra lygios.

3. Šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaiku ir jo laisvalaikiu. Tiek vienas, tiek kitas sutuoktinis turi teisę skyrium ar kartu praleisti su vaiku laisvadienius ir/ar atostogas. Šia sutartimi preziumuojama, kad šalių teisės praleisti laisvadienius ir/ar atostogas yra lygios laiko atžvilgiu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena kartu su S. V., V. V. apie numatomus vizitus pas vaiką ar norą leisti atostogas/laisvadienius prieš tai, per protingą terminą, privalo įspėti S. V.. S. V. įsipareigoja netrukdyti V. V. bendrauti su sūnumi.

4. Šalys nedarys kliūčių vaikui su vienu sutuoktiniu išvažiuoti laikinai į užsienio šalis (-į) ir suteiks visus tam reikalingus sutikimus, leidimus ar kitus būtinus dokumentus, jei pagal galiojančius teisės aktus tokie yra būtini. Laikino išvykimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei vienas mėnuo. Vienam iš sutuoktinių pageidaujant vaiką išsivežti į užsienį daugiau nei vienam mėnesiui, reikalingas kitos šalies rašytinis leidimas.

5. Atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi telefonu, per programos „Skype“ vaizdo kamerą arba programų „Viber“, „Whatsup“ ir kt. pagalba kiekvieną dieną šalių sutartu laiku, nedalyvaujant ieškovei, išskyrus atvejus, kai to reikalauja pats sūnus“.

Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 237 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis).

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Atsakovui apie priimtą sprendimą pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą:

„Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2020 m. gruodžio 16 d. civilinėje byloje Nr. e2-3192-715/2020 priimtas sprendimas, kuriuo visiškai patenkintas ieškovės S. V., gim. 1983 m. gruodžio 9 d., ieškinys atsakovui V. V., gim. 1978 m. birželio 30 d., dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nėra žinomos, todėl sprendimas jam įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose, adresu Mažeikių m., V. K. g. 4A. Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti sprendimą Šiaulių apygardos teismui, paduodamas apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.“

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.