Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „L.“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys E. P. (skolininkas), E. P., antstolė I. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo antstolė I. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

5. Iš bylos ir teismo išreikalautos vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolė I. K. vykdo išieškojimą pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampoles rūmų 2024 m. kovo 27 d. priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3476-802/2024. Teismo įsakymas atiduotas vykdyti 2024 m. balandžio 23 d. Skolininko E. P. atžvilgiu taip pat vykdomi kiti išieškojimai. Iš 2025 m. gegužės 2 d. „SoDros“ išrašų apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas matyti, kad E. P. nuo 2016 m. sausio 1 d. vykdo individualią žemės ūkio veiklą, jo sutuoktinė E. P. nedirba. E. P. ir E. P. vedybų sutarties nesudarę. E. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir jo priklausiniai, esantys (duomenys neskelbtini), šiam nekilnojamajam turtui 2016 m. gruodžio 13 d. užregistruota hipoteka. Antstolė 2025 m. vasario 7 d. Turto arešto aktu (patikslintu) areštavo skolininko E. P. ir jo sutuoktinės E. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), ir transporto (žemės ūkio) priemonę (traktorių (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), būsimą darbo užmokesčio ar kitų esamų ar būsimų pajamų dalį 25 procentai nuo sutuoktinės E. P. gaunamų pajamų dalies, viršijančios dviejų MMA dydžius, 15 procentų nuo gaunamų pajamų dalies, viršijančios vieną MMA dydį, ir 5 proc. nuo gaunamų pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA, bet ne daugiau kaip nurodytas turto arešto mastas. Turto arešto akte nurodytas turto arešto mastas – 20 5125,70 Eur. Skolininkas šioje byloje iš viso skolingas 12 172,91 Eur skolos, 114,09 Eur palūkanų, 623,39 Eur procesinių palūkanų ir 69,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 667 straipsnio 1 dalyje numatytas sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu nebuvo gautas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dar viena prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Abi prezumpcijos gali būti nuginčytos, tačiau jomis savo reikalavimus grindžiantis asmuo atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 182 straipsnio 4 punktas), tuo tarpu asmuo, neigiantis faktą, jog turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat faktą, jog sutuoktinių dalys jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).

7. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. CK 3.87 straipsnyje nurodyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

8. Teismas taip pat pažymi, kad sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatomas vedybų sutartimi (CK 3.101, 3.104 straipsniai). Pagal CK 3.114 straipsnį jeigu sutuoktiniai vedybų sutartyje numatė, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos įregistravimo, tiek ir susituokus, yra vieno ar kito asmeninė nuosavybė, jie pagal prievoles atsako tik savo asmeniniu turtu.

9. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

10. Kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, tuomet antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto pagal vieno iš sutuoktinio turimas asmenines prievoles (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

11. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

12. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad byloje nėra ginčo dėl E. P. prievolės asmeninio pobūdžio. Nustatyta, kad jis asmeninio turto ar pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, šiuo metu samdomo darbo nedirba, tuo tarpu kartu su sutuoktine bendrąja jungine sutuoktinių nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto bei transporto priemonę (traktorių). Antstolei 2025 m. vasario 7 d. Turto arešto aktu (patikslintu) areštavus skolininko ir jo sutuoktinės bendrąja jungine sutuoktinių nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą bei transporto priemonę, skola išieškotojui nebuvo padengta, vykdymo išlaidos nesumokėtos, o sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir jo sutuoktinės susitarimu nebuvo gautas. Byloje teismui nebuvo pateikta duomenų, kad sutuoktinių dalys jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, nėra duomenų, kad skolininkas ir jo sutuoktinė būtų sudarę vedybų sutartį.

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), pareiškėjos prašymas tenkintinas, nustatant turto idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje, kuri atitinka ½ turto dalį, t. y. ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), traktoriaus (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis sutuoktinės E. P. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas pagal skolininko E. P. prievolę.

14. Pagal teismų praktiką idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad būtų galima iš jo išieškoti. Ši nutartis neužkerta kelio realizuoti skolininkui priklausančio turto dalį, bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams nustatyti naudojimosi turtu tvarką, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės etc.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos akcinės bendrovės „L.“ pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalis traktoriaus (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis E. P. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas pagal skolininko E. P. prievolę.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei vykdomąją bylą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.