Alytaus apylinkės teismo nutartis

suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – G. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas dėl praleisto įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas civilinę bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo raštu pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškimo pagrįstumo klausimą palieka spęsti teismui, nes termino, nustatyto palikimui priimti, praleidimo priežasčių vertinimas yra teismo diskrecijoje (b. l. 33-34).

Liudytoja V. V.-K. teismo posėdyje parodė, kad pareiškėjas A. B. yra jos pusbrolis, liudytojos dėdės J. B. sūnus. Su A. B. ji nebendraudavo, bet iš matymo pažinojo. Kito J. B. sūnaus G. B. ji nepažįsta. J. B. mirė prieš maždaug dešimt metų, kada tiksliai – neprisimena. Liudytojos teigimu, ji yra miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Viečiūnuose, Druskininkų sav., bendrasavininkė. Š. m. gegužės mėnesio pradžioje ji pardavinėjo jai priklausančią šio žemės sklypo dalį, todėl žemės sklypo dokumentuose pamatė bendrasavininku įrašytą J. B., kuris seniai mirė. Sutikusi mirusiojo sūnų A. B. pastarojo paklausė, kodėl šis nenusitvarko paveldėjimo reikalų. Liudytojos teigimu, A. B., sužinojęs, kad po jo tėvo J. B. mirties liko dalis žemės sklypo, buvo nustebęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 8). J. B. gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). J. B. buvo išsituokęs, turėjo du vaikus – A. B. ir G. B. (b. l. 7).

Po J. B. mirties 2008 m. liepos 31 d. liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 81/513 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 5,1300 ha, paskirtis – miškų ūkio, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11). Po J. B. mirties paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta (b. l. 5).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalimi, paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimas gali būti priimtas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytais būdais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis, todėl remiantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdiniai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys terminui palikimui priimti atnaujinti pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai.

Be to, pažymėtina, kad su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmenų, prašiusių pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2007, 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. B. yra (duomenys neskelbtini), mirusio J. B. pirmosios eilės įpėdinis ir turi teisę po tėvo mirties paveldėti jo turtą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjas per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir kitaip palikimo nepriėmė, kadangi J. B. mirties momentu ir termino palikimui priimti pasibaigimo metu apie mirusiojo turtą nežinojo. Pareiškėjo paaiškinimu, taip pat liudytojos V. V. K. parodymais nustatyta, kad apie palikėjo J. B. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą pareiškėjas sužinojo 2019 m. gegužės mėnesio pradžioje, po ko jis iš karto kreipėsi į jį šioje byloje atstovaujančią advokatę dėl reikiamų dokumentų gavimo. Pareiškėjas, kaip jis paaiškino, su tėvu J. B. nebendravo, nes tėvui palikus pareiškėją ir jo motiną pastaroji A. B. augino viena. Be to, dėl J. B. gyvenimo būdo, girtavimo, visi kaimelyje kalbėjo, jog jis jokio turto neturi. Tik 2019 metų gegužės mėnesį pareiškėjas iš pusseserės V. V. K. sužinojo, kad tėvo vardu yra registruota dalis žemės sklypo, kurio bendrasavininkė buvo ir V. V. K. Teismui nėra pagrindo netikėti šiais paaiškinimais. Nustatyta, kad pareiškėjas, tik sužinojęs apie palikimą sudarantį turtą ir tai, kad palikimas iki šiol nėra priimtas, nedelsdamas kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kas leidžia spręsti apie pareiškėjo sąžiningumą, rūpestingumą ir atidumą įgyvendinant savo teises. Nepaisant to, kad nuo palikimo atsiradimo momento (2008 m. liepos 31 d.) yra praėję pakankamai daug laiko, teismas sprendžia, jog praleisto termino trukmė nėra nepateisinamai ilga, kad tai būtų pagrindas atsisakyti atnaujinti praleistą terminą. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų aiškiai išreiškęs savo valią nepriimti palikimo po tėvo mirties, jis palikimo neatsisakė.

Bylos nagrinėjimo teisme metu be pareiškėjo nepaaiškėjo daugiau asmenų, pageidaujančių priimti palikimą, atsiradusį po J. B. mirties. Iki šiol palikimo niekas nepriėmė, nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Suinteresuoti asmenys civilinėje byloje G. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti, nepateikė teismui duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie tai, jog termino palikimui priimti atnaujinimas pareiškėjui iš esmės pažeistų G. B. ar valstybės teises ir teisėtus interesus, neišreiškė valios dėl palikimo priėmimo. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Byloje nėra duomenų ir apie tai, jog pareiškimo patenkinimas galėtų neigiamai paveikti kokių nors į bylą neįtrauktų asmenų teises ar teisėtus interesus. Suinteresuoti asmenys nenurodė priežasčių, dėl kurių nebūtų galima šiuo atveju tenkinti pareiškėjo prašymo, o G. B. neprieštaravo, kad tik pareiškėjas priimtų palikimą po jų tėvo mirties. Byloje taip nėra duomenų, kad pareiškėjas piktnaudžiautų savo teisėmis dėl palikimo priėmimo.

Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pagrindas daryti išvadą, jog pasekmių, kurias sukuria termino palikimui priimti praleidimas, taikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų tokio termino įtvirtinimo teisės aktuose tikslų ir paskirties. Nors terminas palikimui priimti ir praleistas daug, tačiau, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į konkrečias objektyvias bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, terminas palikimui priimti pareiškėjui atnaujintinas, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas palikimo laiku nepriėmė dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, ne dėl savo kaltės ar nerūpestingumo, t. y. pareiškėjas nežinojo apie palikimą sudarantį turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. B. pareiškimą tenkinti.

Pripažinti, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą 2008 m. liepos 31 d. mirusio tėvo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir praleistą terminą palikimui pagal įstatymą priimti jam atnaujinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.