Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Jungtinėje Karalystėje registruotos bendrovės „Reveno Media“ LTD prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos nepriklausomo arbitražo teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą; suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Media One LT“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Latvijos Respublikos Rygos nepriklausomo arbitražo teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimu priteisė pareiškėjai iš suinteresuoto asmens 1 239 364 Eur skolą ir 2 615,84 Eur arbitražo proceso išlaidas.

5. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (CPK 809 straipsnio 1 dalis). Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygos nustatytos 1958 metų Niujorko konvencijoje dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – 1958 m. Niujorko konvencija) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas (toliau – ir KAĮ) (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis).

6. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintas baigtinis užsienio arbitražo teismo sprendimų nepripažinimo pagrindų sąrašas. Dėl to teismas, spręsdamas užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti klausimą, gali atsisakyti pripažinti ar vykdyti šį sprendimą, konstatavęs bent vieną 1958 m. Niujorko konvencijoje nustatytą pagrindą.

7. Kasacinis teismas išaiškino, kad užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Dėl to sprendžiant dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis; 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, neturi teisės arbitražo teisme išspręsto ginčo nagrinėti iš esmės, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

8. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nustatyti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas, o dėl 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtintų užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimo teismas turi spręsti ex officio (savo iniciatyva), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

9. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą. Byloje nesant suinteresuoto asmens suformuluoto prašymo, kuriame būtų nurodyti Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

10. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinta, kad arbitražo teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, kai ginčo objektas pagal šalies, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimą, įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad Latvijos Respublikos Rygos nepriklausomo arbitražo teismas išnagrinėjo šalių ginčą, kilusį iš SIA „TEMLV“ ir suinteresuoto asmens sudarytos agento sutarties netinkamo vykdymo, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens susitarimo dėl skolos mokėjimo tvarkos. Pareiškėja yra SIA „TEMLV“ teisių perėmėja. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks šalių ginčas gali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas (KAĮ 12 straipsnis). Taigi nenustatytas 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą.

11. Pagal 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktą valstybės narės teismas ex officio gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą, kai arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

12. Sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, kuriose įtvirtinti pagrindiniai ir visuotinai pripažinti teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti pripažinti arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019, 25, 26 punktai).

13. Atitikties viešajai tvarkai vertinimo kriterijaus ribos formuluojamos siaurai ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir užsienio valstybių aukščiausiųjų teismų praktikoje. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai gali būti laikomi tik tokie arbitražo teismo sprendimai, kurie pažeidžia fundamentalius ir aiškius teisingumo ir sąžiningumo principus, pagrindines moralės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015). Užsienio teismų praktikoje prieštaraujančiais viešajai tvarkai laikyti tokie užsienio arbitražų sprendimai, kuriuose arbitražo teismas priėmė sprendimą dėl šalių teisių ir pareigų, kylančių iš sutarties, kurios tikslas yra neteisėtas (pavyzdžiui, prekių gabenimas kontrabanda), taip pat tais atvejais, kai iš arbitražo teismo sprendimo aiškiai matyti, kad abi sutarties šalys ar viena iš šalių elgėsi priešingai tarptautinei viešajai tvarkai (pavyzdžiui, vykdė savo veiklą apgaule, papirkdama valstybės pareigūnus, siekdama neteisėtai pasinaudoti ar pasinaudodama užsienio valstybės diplomatinių ryšių kanalais). Kitaip tariant, prieštaraujančiais viešajai tvarkai laikyti tokie arbitražo teismo sprendimai, kai iš paties sprendimo akivaizdu, kad šalys sudarė sutartį ir veikė neteisėtais tikslais, o tokie šalių ketinimai ir veiksmai negali būti ginami (žr., pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės apeliacinio teismo 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Solemany prieš Solemany). Viešajai tvarkai prieštarauja arbitražo teismo sprendimai, kuriuose sprendžiama dėl šalių teisių ir pareigų, kylančių iš neteisėtos sutarties, arba kai iš arbitražo teismo sprendimo aiškiai matyti neteisėta šalių veikla, pavyzdžiui pareigūnų papirkinėjimas ar kitokios korupcijos apraiškos (žr., pavyzdžiui, Paryžiaus apeliacinio teismo 1994 metų sprendimą byloje European Gas Turbines SA prieš Westman International Ltd.; Tailando Aukščiausiojo Teismo sprendimą byloje Nr. 7277/2549) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014).

14. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad Latvijos Respublikos Rygos nepriklausomo arbitražo teismas pažeidė sąžiningo proceso principus, imperatyviąsias teisės normas ar kad šalių arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu. Byloje nėra duomenų, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo teismo sprendimas prieštarautų viešajai tvarkai. Nenustačiusi 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Latvijos Respublikos Rygos nepriklausomo arbitražo teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimas pripažintinas ir jį leistina vykdyti Lietuvos Respublikoje.

15. Pareiškėja pateikė teismui duomenų, kad Lietuvos apeliaciniame teisme patyrė 1 250 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba ir pridėjo jas pagrindžiančių duomenų (mokėjimo nurodymą, PVM sąskaitą faktūrą).

16. Bylose dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti taikomi bendrieji CPK nustatyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai ir taisyklės: jeigu viena šalių siekia užsienio arbitražo sprendimo materialiųjų padarinių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, o kita šalis tokį prašymą ginčija, dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti sprendžiama pagal CPK 93 straipsnio nuostatas; jeigu užsienio arbitražo sprendimo įteisinimo siekia abi (visos) šalys, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir lieka jas patyrusiai šaliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021 22 punktą).

17. Teismui patenkinus pareiškėjos prašymą, jai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

18. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis – 0,4 (Rekomendacijų 8.16 papunktis).

19. Pareiškėja patyrė išlaidų 2023 metų pirmąjį ketvirtį. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, užpraėjusio ketvirčio (2022 metų trečiasis ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 799 Eur. Taigi, maksimali atlygintina suma už prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo sprendimą parengimą – 719,6 Eur (1 799 Eur x 0,4). Pareiškėjos prašomos priteisti 1 250 Eur viršija maksimalų rekomenduotiną priteisti išlaidų dydį, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, jas mažina. Pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteistina 719,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98, 290, 291, 809–811¹, 813 straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patenkinti pareiškėjos prašymą.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos nepriklausomo arbitražo teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjai Jungtinėje Karalystėje registruotai bendrovei „Reveno Media“ LTD (juridinio asmens kodas 05442684) iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Media One LT“ (juridinio asmens kodas 111826167) priteista 1 239 364 Eur (vieno milijono dviejų šimtų trisdešimt devynių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt keturių eurų) skola ir 2 615,84 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai penkiolika eurų 84 centai) arbitražo proceso išlaidų (arbitražo byla Nr. 1/01/2022).

Priteisti pareiškėjai Jungtinėje Karalystėje registruotai bendrovei „Reveno Media“ LTD (juridinio asmens kodas 05442684) iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Media One LT“ (juridinio asmens kodas 111826167) 719,60 Eur (septynis šimtus devyniolika eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.