- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- e2S-501-580/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28917-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- K. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. patikslintą ieškinį atsakovei K. B. dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo, nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei atsakovės K. B. priešieškinį ieškovui E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija teikianti byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas E. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei K. B. prašydamas:
1.1. nutraukti 2009-08-22 šalių sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės;
1.2. priteisti ieškovui iš atsakovės 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
1.3. nustatyti šalių nepilnametės dukters P. B. gyvenamąją vietą su ieškovu;
1.4. priteisti nepilnametei dukrai P. B. išlaikymą iš atsakovės K. B. po vieną šimtą eurų (100 Eur) kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės, priteistą sumą dėl infliacijos indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka;
1.5. priteisti iš atsakovės K. B. jos turto dalį bendroje jungtinėje buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybėje, nepilnametės dukros P. B. išlaikymui, paskiriant P. B. asmeninėn nuosavybėn 1054/3978 buto dalis;
1.6. nustatyti atsakovą nepilnametės P. B. lėšų ir turto tvarkytoju;
1.7. nustatyti atsakovės K. B. bendravimo su nepilnamete dukra P. B. tvarką.
1.8. padalinti santuokos metu įgytą turtą;
1.9. pripažinti po santuokos nutraukimo visus įsipareigojimus Swedbank, AB pagal 2014-12-02 sudarytą kredito sutartį Nr.14-092281-FA atsakovo asmenine prievole;
1.10. palikti po santuokos nutraukimo atsakovei ikisantuokinę pavardę;
1.11. priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė K. B. pateikė priešieškinį ieškovui E. B.. Priešieškiniu atsakovė prašo:
2.1. nutraukti 2009-08-22 šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
2.2. nustatyti nepilnamečio vaiko P. B. nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove K. B. jos gyvenamojoje vietoje;
2.3. priteisti iš ieškovo E. B. nepilnamečio vaiko P. B. naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šias sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaiko motiną atsakovę K. B.;
2.4. nustatyti ieškovo E. B. bendravimo su nepilnamete dukra P. B. tvarką;
2.5. padalinti santuokos metu įgytą turtą ir kreditinius įsipareigojimus;
2.6. nustatyti, kad po santuokos nutraukimo visus įsipareigojimus pagal kredito sutartį Nr. 14-092281-FA su banku „Swedbank“ po santuokos nutraukimo vykdys vienasmeniškai ieškovas E. B.;
2.7. po santuokos nutraukimo atsakovei palikti S. – B. pavardę;
2.8. priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė K. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo E. B. patikslintą ieškinį. Atsiliepime atsakovė prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, o būtent: ieškovas su nepilnamete dukra bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo 17.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20 valandą; porinių metų savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 10 valandą ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20.00 val. Nurodė, kad:
3.1. ieškovas negrąžina vaiko sutartu laiku;
3.2. laikinosios bendravimo tvarkos nustatytas įvestų aiškumo, užtikrintų tėvų lygiateisiškumo principą, padėtų išvengti konfliktų dėl bendravimo su vaiku.
4. Ieškovas E. B. pateikė atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė netenkinti atsakovės prašymo. Nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. nustatyti laikiną bendravimo tvarką teismo nutartimi nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi ieškovo ir dukters bendravimo tvarka yra nusistovėjusi, bendravimas su nepilnamete dukra vyksta iš esmės pagal šalių susitarimą;
4.2. atsakovė, išeidama su dukra gyventi skyrium, pati nustatė tokias sąlygas, kad dukrą po bendravimo su tėvu ji pati paima iš jo gyvenamosios vietos, todėl jos prašyme nurodyta aplinkybė dėl dukros grąžinimo sutartu laiku yra aiškiai nepagrįsta;
4.3. teismui tenkinant atsakovės prašymą, ieškovas prašo grąžinimo vaikui laiką pailginti ir nustatyti, kad vaikas grąžinamas 20.30 val. arba 21.00 val. Ieškovas pageidauja, kad būtų leista jam bendrauti su nepilnamete dukra kas antrą savaitgalį su nakvyne, pasiimant vaiką ir gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi atsakovės K. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Teismas nustatė laikiną ieškovo E. B. bendravimo su nepilnamete dukra P. B. tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos:
5.1. ieškovas E. B. bendrauja su nepilnamete P. B. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios arba iš ugdymo įstaigos arba kitos šalių suderintos vietos nuo 17.00 val. ir pristatydamas nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją arba šalių suderintą kitą vietą iki 20.30 val.;
5.2. ieškovas E. B. turi teisę bendrauti su vaiku P. B. kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadieniais ir sekmadieniais, pasiimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos arba kitos šalių suderintos vietos nuo 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių suderintą vietą tos pačios dienos 20.00 val.
6. Teismas nurodė, kad:
6.1. siekiant išlaikyti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, tikslinga nustatyti laikiną vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką;
6.2. ieškovas nepareiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas jo bendravimas su dukra antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.00 val.;
6.3. nuo 2018-07-19 šalys gyvena skyrium, P. B. nuo to laiko gyvena su atsakove K. B., byloje nėra duomenų įvertinti, koks yra mergaitės santykis su tėvu.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas E. B. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį nustatant, kad bendravimas kas antrą savaitgalį būtų su dukters P. B. nakvyne pas ieškovą, t. y. ieškovui vaiką paimant iš gyvenamosios vietos arba kitos šalių suderintos vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val. Nurodo, kad:
7.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė bendravimo su vaiku tvarką, kadangi ieškovo ryšys su vaiku yra nuolat palaikomas, jis nėra nutrūkęs ar susilpnėjęs, tą pripažįsta abi šalys;
7.2. pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią bendraudamas su dukra kas antrą savaitgalį, ieškovas neturi teisės paimti dukros su nakvyne, apriboja ieškovo, kaip tėvo, teisę į maksimalų bendravimą su skyrium gyvenančia dukra. Ieškovas, neturėdamas automobilio, viešuoju transportu nespėja su dukra nuvykti pas savo tėvus, gyvenančius Lazdijų rajone, ir grįžti atgal į Vilnių, taip apribojama vaiko teisė bendrauti su seneliais ir ten atvykstančiais savo sesers vaikais;
7.3. byloje nėra duomenų, kad ieškovas negalėtų ar nemokėtų atlikti kasdieninių dukros priežiūros darbų. Atsakovė nenurodo aplinkybių, dėl kurių dukros buvimas su tėvu visą savaitgalį, įskaitant nakvynę, būtų žalingas vaikui.
Atsiliepimas
8. Atsakovė K. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo E. B. atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sauso 28 d. nutartį nepakeistą. Nurodė, kad:
8.1. laikinosios bendravimo tvarkos nustatymas reikalingas siekiant užtikrinti tiek vaiko, tiek atsakovės interesus;
8.2. P. B. nesijaučia emociškai rami būdama su ieškovu, būdama pas jį dukra pradėjo šlapintis į kelnes, ko šalims gyvenant kartu, nebūdavo;
8.3. šalių tėvai gyvena netoliese, atsakovas turi galimybę paimti dukrą pabendravimui su jo tėvais tiesiogiai iš atsakovės tėvų, jam nereikia viešuoju transportu su vaiku važiuoti į Lazdijų rajoną.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
2. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
3. Apeliacijos objektą sudaro apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis, kuria buvo iš dalies patenkintas atsakovės K. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos ieškovo ir šalių nepilnametės dukters P. B. bendravimo tvarkos nustatymo – taikymo.
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
5. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė P. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo E. B. ir atsakovės K. B. dukra. Iki kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną tėvo bendravimo su dukra tvarką, nustatant, jog ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios arba iš ugdymo įstaigos arba kitos šalių suderintos vietos nuo 17.00 val. ir pristatydamas nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją arba šalių suderintą kitą vietą iki 20.30 val.; ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadieniais ir sekmadieniais, pasiimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos arba kitos šalių suderintos vietos nuo 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių suderintą vietą tos pačios dienos 20.00 val.
7. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovas nesutinka, prašo byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti, nustatant, kad bendravimas kas antrą savaitgalį būtų su dukters nakvyne pas ieškovą, t. y. ieškovui vaiką paimant iš gyvenamosios vietos arba kitos šalių suderintos vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka apriboja ieškovo, kaip tėvo, teisę į maksimalų bendravimą su vaiku, pagal nustatytą tvarką ieškovas nespėja su dukra nuvykti pas savo tėvus, taip apribojama vaiko teisė bendrauti su seneliais ir ten atvykstančiais savo sesers vaikais, taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovas negalėtų ar nemokėtų atlikti kasdieninių dukros priežiūros darbų ar kad dukros buvimas su tėvu visą savaitgalį, įskaitant nakvynę, būtų žalingas vaikui. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su ieškovo nurodytais argumentais.
8. CK 3.156 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios; tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.
9. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalyse taip pat nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
10. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
11. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo prašymu leisti dukrai kas antrą savaitgalį likti pas ieškovą su nakvyne, nurodo, jog jos ir ieškovo duktė P. B. nesijaučia emociškai rami būdama su tėvu, mergaite iš esmės rūpinasi atsakovė. Sutikti su šiais atsakovės teiginiais nėra pagrindo, kadangi bylos duomenimis, nepilnamete P. B. rūpinasi tiek ieškovas, tiek atsakovė. Pagal 2018-08-27 Vilniaus lopšelio-darželio „Pelenė“ raštą, P. B. į darželį visuomet ateidavo tvarkinga ir švari, vaiku rūpinosi abu tėvai, į darželį atvesdavo ir iš jos pasiimdavo tiek ieškovas, tiek atsakovė. Nustatyta, jog ieškovas nuo 2003 m. dirba AB „Energijos skirstymo operatorius“, pagal 2018-09-05 raštą, ieškovas neturėjo darbo pareigų pažeidimų ir jam nebuvo priskirtos drausminės nuobaudos, remiantis byloje pateikta ieškovo charakteristika, pagal kurią jis vertintinas teigiamai, ieškovas darbo metu yra prašęs išeiti iš darbo kelioms valandoms, siekiant paimti dukrą iš darželio. Byloje taip pat pateikta Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-10 išvada. Joje nurodyta, jog pakalbinta mažametė P. B. sakė, kad jai patinka gyventi ir su mama, ir su tėčiu, tėčio ji pasiilgsta, mergaitė taip pat pasiilgsta savo lovos, esančios pas tėtį. Išvadoje nurodyta, jog ieškovas gyvena dviejų kambarių bute su visais patogumais, butas tvarkingas, dukrai yra skirta miegojimo vieta, yra žaislų, ugdymosi priemonių. Apie netinkamą ieškovo, kaip tėvo, pareigų vykdymą vaiko atžvilgiu, tarnyba duomenų neturi, tiek pas tėvą, tiek pas motiną, P. B. sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis, ugdytis, abu tėvai gali pasirūpinti mažamete. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, jog ieškovo (tėvo) bendravimas su mažamete dukra pastarajai darytų neigiamą įtaką, pažeistų jos teises ir interesus ar jų neatitiktų.
12. Atskiruoju skundu ieškovas prašo iš dalies pakeisti pirmosios instancijos 2019 m. sausio 28 d. nutartį, nustatant, kad ieškovo ir dukters bendravimas kas antrą savaitgalį būtų su dukters P. B. nakvyne pas ieškovą. Atsakovas nurodo, jog pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą laikino bendravimo su vaiku tvarką, jis viešuoju transportu nespėja su dukra nuvykti pas savo tėvus, gyvenančius Lazdijų rajone, ir grįžti atgal į Vilnių.
13. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
14. Sutiktina su ieškovo atskirajame skunde nurodytais teiginiais, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka apriboja ieškovo, kaip tėvo, teisę į maksimalų bendravimą su vaiku. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas negalėtų ar nemokėtų atlikti kasdieninių dukros priežiūros darbų bei nėra duomenų, jog dukros buvimas su tėvu visą savaitgalį, įskaitant nakvynę, būtų žalingas vaikui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, t. y., į tai, jog ieškovo ir atsakovės dukra gyvena pas atsakovę, ieškovas neturi automobilio, darytina išvada, jog ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su dukra tvarka yra racionalesnė, labiau atitinkanti vaiko interesus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaikas noriai leidžia laiką pas ieškovą, jo bute turi miegojimo vietą, jame jaučiasi jaukiai. Nustačius bendravimo tvarką su tėvu, kai dukra kas antrą savaitgalį lieka pas tėvą nakčiai, ieškovo ir atsakovės dukrai bus užtikrinta galimybė ne tik ilgiau pabūti su tėvu, tačiau taip pat ir pabendrauti su artimaisiais giminaičiais, kurie gyvena už miesto.
15. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra tikslinga iš esmės palikti pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytą ieškovo ir dukros bendravimo tvarką, tačiau pailginti dukros apsilankymo pas ieškovą kas antrą savaitgalį laiką, nustatant, kad ieškovo ir dukros bendravimas kas antrą savaitgalį būtų su dukters P. B. nakvyne pas ieškovą.
16. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia tėvo ir dukters bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek tėvo, tiek dukters interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina aukščiau aptartoje dalyje, nes tai geriausiai atitiks mažametės šalių dukros interesus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 144 straipsniu, 331 straipsniu, 337–338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovo E. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį dalyje pakeisti, jos rezoliucinės dalies antrą punktą išdėstant taip:
„ieškovas E. B., asmens kodas (duomenys neskelbitni), turi teisę bendrauti su vaiku P. B., gimusia (duomenys neskelbtini), kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadienį pasiimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos arba kitos šalių suderintos vietos nuo 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jos gyvenamąją vietą ar kitą šalių suderintą vietą sekmadienį 20.00 val.“
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.