Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-01-25 · Civilinė byla Nr. e2A-68-560/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2020-03-17Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-25Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2022-03-28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. KasacijaNutartis · 2022-05-02Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-25
Bylos Nr.
e2A-68-560/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27104-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
Atsakovas
R. K., mažosios bendrijos „Kalbų žodynas“, mažajai bendrijai „Randesta“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Andesta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-68-560/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27104-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.10.2.4.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių R. K. (buvusi pavardė K.) ir mažosios bendrijos „Kalbų žodynas“ (buvęs pavadinimas – mažoji bendrija „Randesta“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Andesta“ ieškinį atsakovėms R. K. ir mažajai bendrijai „Randesta“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovių solidariai 15 536,32 Eur nuostolių (negauto pelno), 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis dalyse dėl trijų (iš keturių) civilinės atsakomybės sąlygų įsiteisėjo. Teismai šioje byloje jau konstatavo, kad atsakovė dar dirbdama ieškovės, kurios veikla yra vertimo paslaugos, direktorės pareigose, įsteigė naują, taip pat vertimo veikla užsiimantį juridinį asmenį, dėl ko pasinaudojo ieškovės įdirbiu vertimų verslo sferoje ir perkėlė verslą iš ieškovės į mažąją bendriją (toliau – MB). Byloje konstatuoti neteisėti atsakovės veiksmai, kad atsakovės atžvilgiu yra taikoma kaltės prezumpcija ir ji šios prezumpcijos jokiais įrodymais nepaneigė, ir kad tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys – atsakovė faktiškai perėmė ieškovės verslą. Visa tai jau yra prejudiciniai faktai šioje byloje. Byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik dėl vienintelės likusios civilinės atsakomybės sąlygos – nuostolių dydžio – nustatymo. Ieškovė susiduria su tiesioginių įrodymų trūkumu, todėl ieškovė nuostolius prašo apskaičiuoti kaip prarastą vertimų verslo finansinį rezultatą (grynąjį pelną), susidedantį iš vidutinių (buvusių iki verslo perkėlimo) vertimo verslo pajamų, atėmus vertimų savikainą (sąnaudas vertėjams ir notarams) ir atėmus 5 proc. pelno mokestį. Šis siūlomas nuostolių apskaičiavimo būdas yra tinkamas ir pagrįstas, nes perkėlusi verslą atsakovė iš ieškovės perėmė veiklos pajamas (klientų užsakymus) ir tiesiogines sąnaudas joms uždirbti. Atsakovė, perimdama ieškovės verslą, nesiekė perimti ir neperėmė iš ieškovės fiksuotųjų išlaidų, o atsakovei užgrobus ieškovės verslą ieškovės fiksuotos veiklos sąnaudos nepradingo.

3. Laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. ieškovės pelnas iš vertimų veiklos vidutiniškai buvo 935,32 Eur per mėnesį. Laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. (atsakovės vadovavimo ieškovei metu) ieškovės pelnas iš vertimų veiklos vidutiniškai buvo 896,88 Eur per mėnesį. Laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. (nutraukus darbo sutartį su atsakove) ieškovės pelnas iš šios veiklos drastiškai krito ir tesudarė jau tik 411,37 Eur per mėnesį. Tokį ieškovės verslo generuojamo pelno kritimą tiesiogiai nulėmė neteisėti atsakovės veiksmai perimant iki tol su ieškove bendradarbiavusius vertėjus ir pagrindinius ieškovės klientus bei atlikus kitus neteisėtus veiksmus. Ieškovė dėl atsakovės neteisėtai perimto verslo patyrė 15 536,32 Eur nuostolių, apskaičiuotų kaip skirtumas tarp vidutinio ieškovės 2013-2015 m. (t. y. atsakovės darbo metu) uždirbto pelno ir vidutinio pelno, ieškovės uždirbto po atsakovės įvykdyto verslo perėmimo: (896,88 Eur per mėn. – 411,37 Eur per mėn.) x (2 + 12 + 12 + 6) mėn. = 15 536,32 Eur). Uždirbamo pelno kritimą tiesiogiai nulėmė atsakovės pasisavinti ir ieškovei neperduoti iki tol su ieškove bendradarbiavusių vertėjų ir paslaugas užsakinėjusių klientų kontaktiniai duomenys, atsakovės perimti ieškovės verslo reklamos kanalai, atsakovės užvaldytos ieškovės patalpos, pasisavintas įdirbis bei žinomumas. Atsakovė, užgrobusi dalį ieškovės verslo, jį perkėlė į savo pačios įkurtą ir vadovaujamą MB. Siuntinėdama melagingą informaciją apie tariamą ieškovės pavadinimo pasikeitimą, perimdama komunikaciją su ieškovei paslaugas teikusiais vertėjais bei ieškovės paslaugas pirkusiais klientais, naikindama ieškovės internetinę svetainę atsakovė veikė ir kaip fiduciarines pareigas pažeidusi ieškovės vadovė, ir kaip MB savininkė bei vadovė. Vos pradėjusi veiklą naujai įsteigta MB per 2015 m. spalio – gruodžio mėn. jau turėjo pardavimo pajamų už 5 186 Eur, 2016 m. – už 25 477 Eur , 2017 m. – už 23 643 Eur, o 2018 m. (pirmo pusmečio) pardavimo pajamos sudarė 18 307 Eur, tai yra šie skaičiai yra labai artimi tai apyvartai, kurią ieškovė realiai turėjo iki atsakovėms užgrobiant verslo dalį.

Atsiliepimas

4. Atsakovės pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad ieškovė patikslindama ieškinį iš esmės nepakeitė nuostolių negautų pajamų forma skaičiavimo būdo ir metodo, nepateikė jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių negautų pajamų realumą. Teismui nėra pateikti jokie uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Andesta“ finansinės atskaitomybės ar kiti dokumentai/ įrodymai, kurių pagrindu būtų galima patikrinti lentelėje įrašytus duomenis apie ieškovės UAB „Andesta“ gautą pelną nurodytais laikotarpiais, todėl lentelė negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas. Vilniaus apygardos teismas nutartyje aiškiai pasisakė, kad ieškovės lentelėje pateiktas apskaičiavimas nėra patikimas, todėl ieškovei su patikslintu ieškiniu pateikus naują lentelę jos duomenimis remtis nustatant negautų pajamų dydį ir jų realumą negalima. Vilniaus apygardos teismas nutartyje pripažino pagrįstais atsakovų argumentus, kad ieškovė grynąjį pelną skaičiuoja iš pardavimo pajamų atimdamas pirkimo išlaidas, tačiau neįtraukia jokių kitų veiklos sąnaudų, kurias privaloma įtraukti apskaičiuojant grynąjį pelną. Patikslintame ieškinyje ir pateiktoje naujoje vertimų verslo pelningumo apskaičiavimo lentelėje nurodoma, jog iš gautų pajamų atimamos tik išlaidos vertimui ir notarui, tačiau toks apskaičiavimas akivaizdžiai ydingas, nepagrįstas bei neatitinkantis teisės aktų ir suformuotos teismų praktikos. Siekiant įrodyti bent tikėtinumą gauti tokias grynojo pelno sumas, reikėtų atlikti visos vertimų paslaugų rinkos vertinimą atitinkamai 2015, 2016, 2017 ir 2018 metais konkurencingumo ir kitais aspektais, įvertinti rinkos dalyvių kaitą ir kitus rodiklius. Tokių įrodymų ir su patikslintu ieškiniu nebuvo pateikta. Ieškovės naujosios vadovybės negebėjimas valdyti įmonės ir išlaikyti įmonės pelningumą rinkos sąlygomis ir lėmė prastesnius ieškovės įmonės rezultatus. Tam tikrų klientų praradimą ir pelno mažėjimą galėjo lemti aibė veiksnių: vertimo paslaugų kokybės suprastėjimas, konkurencingumo rinkoje padidėjimas, vertimo paslaugų paklausos mažėjimas ir pan.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė solidariai iš atsakovių R. K. ir MB „Randesta“ ieškovės UAB „Andesta“ naudai 15 536,32 Eur nuostolių (negauto pelno) atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 15 536,32 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovės naudai 4 497,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje yra konstatuotas žalos padarymo faktas (Vilniaus apygardos teismo 2020-03-17 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-487-803/2020 31 punktas), todėl spręstinas klausimas dėl žalos dydžio. Ieškovė, reikalaudama nuostolių atlyginimo, vadovaujasi kartu su patikslintu ieškiniu pateikta verslo pelningumo apskaičiavimo lentele, kurioje patikslinta informacija po apeliacinės instancijos teismo nurodytų pastebėjimų dėl jos duomenų netikslumo, t. y. patikslinus lentelėje esančius duomenis pagal pateiktas pirkimų ir pardavimų suvestines ir pagal ieškovės pateiktą finansinę atskaitomybę už 2012 metus, 2013 metus. Iš byloje esančių 2012 – 2018 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. iki atsakovės paskyrimo ieškovės vadove, vidutinis ieškovės pelnas iš vertimų veiklos sudarė 935,88 Eur per mėnesį; laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d., atsakovės vadovavimo ieškovės įmonei metu, vidutinis ieškovės pelnas iš vertimų veiklos sudarė 896,88 Eur per mėnesį; laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., nutraukus darbo sutartį su atsakove vidutinis ieškovės pelnas iš vertimų veiklos sudarė 411,37 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismui pritarus, kad buvusios ieškovės vadovės veiksmai buvo neteisėti ir kad atsakovė faktiškai perėmė ieškovės verslą, kas akivaizdžiai lėmė ieškovės pelno kritimą, todėl dėl šių neteisėtų veiksmų susidarė ieškovės 15 536,32 Eur nuostoliai (896,88 Eur/mėn. – 411,37 Eur/mėn. x (2+12+12+6) mėn. = 15 536,32 Eur), t. y. per 2,8 metų laikotarpį sudaro 485,51 Eur per mėnesį (15 536,32 Eur / 32 mėn.). Atsakovės kitų priežasčių, sąlygų, dėl kurių būtų galima spręsti apie ieškovės pelno kritimą nenurodė ir nepagrindė. Iš ieškovės paskaičiuotų negautų pajamų atėmus pelno mokestį (5 proc.) matyti, kad ieškovės netiesioginiai nuostoliai yra 15 536,32 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad MB veikla yra vertimo paslaugos ir pajamos yra iš vertimų žodžiu ir raštu. Atsakovė neneigė, kad dirbdama pas ieškovę sukaupė patirties. Pagal vidutinius praeities rezultatus ieškovės apskaičiuota apyvarta yra artima atsakovės į bylą pateiktai MB finansinės ataskaitoje nurodytiems pardavimo pajamoms: per 2015 metų spalio-gruodžio mėnesiais atsakovės pardavimo pajamos buvo 5 186 Eur (dirbant apie du mėnesius), 2016 metais – 25 477 Eur, 2017 metais – 23 643 Eur, 2018 metų pirmą pusmetį – 18 307 Eur.

Šalies argumentai

8. Ieškovė, patikslinusi savo ieškinio reikalavimus teigė ir teismo posėdžio metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad fiksuotų sąnaudų atsakovė nepasiėmė ir ieškovė tai įvertino paskaičiuodama nuostolius ir jų nereikalauja, o reikalavimas yra tik dėl kintamosios sąnaudų dalies, nes kintami kaštai nulėmė ieškovės nuostolių atsiradimą. Teismas atsižvelgė į tai, kad nors atsakovė nurodė, jog perdavė ieškovei visa savo žinioje turėtą buhalteriją, tačiau duodama žodinius paaiškinimus vienareikšmiškai nepatvirtino, jog prašomas sutartis su klientais, vertėjų kontaktinius duomenis ji ieškovei vis dėl to pardavė. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, kad visų sutarčių atsakovės neperdavė, ką gavo, tą yra pateikę byloje, o pagal esamas sąskaitas bandė atkurti klientų sąrašą, tačiau sąskaitose už suteiktas paslaugas nėra nurodomi jų kontaktiniai duomenys, dalis klientų vykdo individualią veiklą, kai kurie buvę pavieniai klientai VMI duomenų neatskleidžia, ką taip pat tvirtina į bylą pateiktas ieškovės elektroninis susirašinėjimas, duomenų siuntimas fiziniams ir juridiniams asmenims. Ieškovės atstovas paaiškino, kad ekonominę ekspertizę skirti byloje, įvertinus nuostolių dydį, kuris nėra didelis, yra ekonomiškai netikslinga. Taigi ieškovei nesant objektyvios galimybės pateikti ir atkurti visus įmanomus pradinių pelningumo apskaičiavimo lentelėje surinktus šaltinius, teismui toliau reikalaujant pateikti šiuos įrodymus, proceso šaliai būtų pritaikytas per aukštas įrodinėjimo standartas. Teismas sutiko su ieškove, kad jos pasirinktas negautų pajamų apskaičiavimo būdas tiksliausiai atspindi atsakovių neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes, teismas juo neturi pagrindo abejoti, laiko, jog negautų pajamų dydis yra protingas, paremtas byloje pateiktas įrodymais, patikslintas pagal apeliacinės instancijos teismo nurodytus netikslumus bei paremtas kasacinio teismo praktika. Teismas sprendė, jog atskirti kuriuo metu atsakovė veikė kaip fizinis asmuo, o kuriuo kaip juridinis asmuo (savininkė, vadovė), nėra galimybės, todėl laikė, jog žala padaryta abiejų atsakovių kartu, jas sieja bendri veiksmai, dėl ko nuostolius priteisė iš atsakovių solidariai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovės MB „Kalbų žodynas” (buvęs pavadinimas MB „Randesta“) ir R. K. (buvusi pavardė – K.) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir ginčo teiseną nutraukti.

10. Nurodė, kad atsakovė neturėjo pareigybių nuostatų, todėl raštu nebuvo tartasi dėl įmonės komercinių paslapčių, o šalių žodiniu susitarimu pasirašant darbo sutartį buvo susitarta, kad atsakovė galės papildomai užsidirbti ne darbo metu kitoje įmonėje. Teismai nepagrįstai nekonstatavo neteisėto disponavimo ieškovės komercine paslaptimi fakto, nesąžiningos konkurencijos veiksmų, netinkamai taikė CK, Konkurencijos įstatymo nuostatas bei pažeidė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, dėl ko teiktinas pareiškimas LAT teismo pirmininkui dėl bylos peržiūrėjimo, tačiau galima klaidą ištaisyti nagrinėjant šį apeliacinį skundą, kuriame bus pritaikytas Konkurencijos įstatymas. Teismas iš esmės nevertino šios bylos faktinių aplinkybių visumos, jų sekos, atsakovams taikė per aukštus įrodinėjimo standartus. Teisme įrodyta, kad atsakovai tikrai turi daugiau patirties vertimų srityje, tačiau teismas tokio aplinkybės nevertino ir nepasisakė, nors tai yra esminis šalių ginčas. Su užsakymais nebuvo lengva, teko iš naujo ieškoti klientų, nebuvo pelno, įmonės UAB „Andesta“ mokesčiai buvo dideli. Sąskaitos pastoviai būdavo „areštuojamos“ VMI ir Sodros, kas iš esmės nulėmė įmonės nemokumą, tačiau teismas tokių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Akcininkas buvo informuotas, tačiau sprendimų priimta nebuvo. Naujam vadovui sunkiai sekėsi pritraukti klientus, gauti jų pasitikėjimą, dėl ko prireikė daug laiko po darbo ir panaudoti visumą jos vidinių gebėjimų, kurie nebuvo numatyti darbo sutartyje. Akcininkas neprisidėjo prie įmonės gerinimo. Išeinant iš įmonės, jis nesumokėjo atostoginių už neišnaudotas atostogas už du metus. Byloje nustatyta, kad atsakovai turi reikšmingos patirties dėl ilgalaikio darbo vertimo srityje. Ieškovė nepateikė teismui komercinių paslapčių sąrašo, todėl jų nebuvo galima vertinti priimant procesinį sprendimą. Darbo sutartis su ieškove nutraukta atsakovės iniciatyva, kas patvirtina, kad ieškovė jokių pretenzijų neturėjo, o ginčas kilo dėl konkurencinio pavydo, kad atsakovei sekasi geriau. Nepakankamai atskleista bylos esmė, o tai teikia pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti šią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimas

11. Ieškovė UAB „Andesta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodė eilę argumentų, absoliučiai nesusijusių su nagrinėjamos bylos dalyku. Atsakovių dėstomos aplinkybės yra apskritai išeinančios už šios bylos nagrinėjimo dalyko ribų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis dalyse dėl trijų (iš keturių) civilinės atsakomybės sąlygų jau yra įsiteisėję. Teismai šioje nagrinėjamoje byloje jau yra konstatavę, kad dar dirbdama ieškovės, kurios veikla yra vertimo paslaugos, direktorės pareigose, atsakovė įsteigė naują, taip pat vertimo veikla užsiimantį juridinį asmenį MB, dėl ko pasinaudojo ieškovės įdirbiu vertimų verslo sferoje ir perkėlė verslą iš ieškovės į MB. Byloje taip pat jau konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai – atsakovės atžvilgiu yra taikoma kaltės prezumpcija ir ji šios pretenzijos jokiais įrodymais nepaneigė. Tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, nes atsakovė faktiškai perėmė ieškovės verslą ir yra konstatuotas žalos padarymo faktas. Visa tai jau yra prejudiciniai faktai šioje byloje. Byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik dėl vienintelės likusios civilinės atsakomybės sąlygos – nuostolių dydžio – nustatymo. Atsakovių apeliaciniame skunduose nurodyti argumentai ir dėstoma teismų praktika dėl komercinės paslapties atskleidimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų, buhalterinės apskaitos, šalių tarpusavio santykių neturi jokios reikšmės ir negali būti vertinami. Priešingai nei bando teigti atsakovės, teismas vertino visus turimus ir, atsižvelgiant į bylos specifiką – galimus turėti bei netiesioginius įrodymus, juos nuodugniai tyrė ir pagal turimą įrodymų visumą priėjo labiau tikėtinos išvados, kad ieškovės prašomas priteisti negautų pajamų dydis yra protingas, paremtas byloje pateiktais įrodymais ir jų apskaičiavimo būdas atitinka finansų ir ekonomikos teorijos pripažįstamus metodus. Kaip konstatuota teismo, ieškovės siūlomas nuostolių apskaičiavimo būdas yra tinkamas ir pagrįstas, nes perkėlusi verslą – atsakovė iš ieškovės perėmė veiklos pajamas (klientų užsakymus) ir tiesiogines sąnaudas joms uždirbti. Ieškovės stabilios ir per pakankamai ilgą laiką nekitę tiek pajamos, tiek išlaidos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų – ieškovė būtų ir toliau iš savo verslo gavusi nemažesnį pelną.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi byloje nustatytos visos, išskyrus žalos dydį, civilinės atsakomybės sąlygos. Byla grąžinta nagrinėti iš naujo dalyje dėl žalos dydžio nustatymo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CPK 6.251 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtų nuostolių dydį.

14. Šiuo atveju ieškovė patirtos žalos dydį prašo apskaičiuoti kaip prarastą vertimų verslo finansinį rezultatą (grynąjį pelną), susidedantį iš vidutinių (buvusių iki verslo perkėlimo) vertimo verslo pajamų, atėmus vertimų savikainą (sąnaudas vertėjams ir notarams) ir atėmus 5 proc. pelno mokestį. Bylos, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas, turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gauti pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovės bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

15. Taigi, kaip pagrįstai byloje sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės galimybės nustatyti tikslią negautų pajamų sumą yra apribotos, todėl negautų pajamų dydis apskaičiuotinas remiantis netiesioginiais įrodymais. Ieškovė į bylą pateikė aiškius ir konkrečius paskaičiavimus, patvirtinančius ieškovės patirtos žalos dydį. Ieškovė negautas pajamas skaičiuoja vadovaudamasi finansinių rodiklių suskirstymu pagal laikotarpius, kurių metu ieškovės įmonei vadovavo atsakovė ir veiklos sąnaudas dalindama į dvi rūšis: fiksuotas sąnaudas ir kintamas sąnaudas. Kadangi kintamos sąnaudos priklauso nuo užsakymų skaičiaus, 2015 m. spalio mėn. - 2018 m. birželio mėn. užsakymų apyvarta ir su ja susiję kintami kaštai nulėmė ieškovės nuostolių atsiradimą. Ieškovė patirtų nuostolių dydį yra apskaičiavusi į bylą pateiktoje verslo pelningumo apskaičiavimo lentelėje. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovės pateikti nuostolių dydžio paskaičiavimai yra aiškūs, pagrįsti ir patvirtinantys ieškovės netektų pajamų dydį. Apeliantė nors ir nesutinka su priteistos žalos dydžiu, tačiau nepateikė į bylą jokių pagrįstų prieštaravimų dėl ieškovių pateiktos nuostolių apskaičiavimo metodikos.

16. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nekonstatavo neteisėto disponavimo ieškovės komercine paslaptimi fakto, nesąžiningos konkurencijos veiksmų, netinkamai taikė CK, Konkurencijos įstatymo nuostatas. Apeliantė teigia, kad ieškovė nepateikė teismui komercinių paslapčių sąrašo, todėl jų nebuvo galima vertinti priimant procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl žalos dydžio nustatymo. Reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl kiekvieno apeliacinio skundo argumento. Apeliacinės instancijos teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį apeliacinio skundo argumentą, tačiau neprivalu detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, kurie nesusiję su nagrinėjama byla ar neturi teisinės reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2012). Šiuo atveju tokie apeliantės apeliacinio skundo argumentai yra susiję civilinės atsakomybės sąlygų pagrįstumu, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi šios aplinkybės jau yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Minėta, ši byla yra nagrinėjama dėl žalos dydžio nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

17. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas iš esmės nevertino šios bylos faktinių aplinkybių visumos, jų sekos, atsakovams taikė per aukštus įrodinėjimo standartus, nepakankamai atskleidė bylos esmę. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė teigia, kad teismas nevertino bylos faktinių aplinkybių visumos, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

18. Taigi apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovių apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

19. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteisiant 1 694,97 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovių R. K. ir mažosios bendrijos „Kalbų žodynas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovės UAB „Andesta“ naudai lygiomis dalimis iš atsakovių R. K. ir MB „Kalbų žodynas“ 1 694,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (iš kiekvienos po 847,49 Eur).

Teisėjai Visvaldas KazakiūnasRosita PatackienėDainius Rinkevičius