Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. F., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 50 MGL dydžio bauda, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartimi baudos sumokėjimo terminas pratęstas nustatant, kad bauda turi būti sumokėta iki 2022 m. gegužės 25 d., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis G. F. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. spalio 6 d. jis su žmona I. F. buvo namuose, jis buvo išgėręs, tarp jų su žmona kilo žodinis konfliktas, nepamena dėl ko. Pripažįsta, kad konflikto metu galimai spyrė žmonai, griebė jos ranką, tai padarė nepagalvojęs, tiesiog supykęs, viskas įvyko greitai. Dėl girtumo mažai ką prisimena, taip pat yra po kelių insultų, todėl dažnai nepamena, kas vyksta. Pamena, kad buvo atvykusi policija į namus, kiek kartų, negali pasakyti, galimai du, ką jie jam sakė nepamena. Dėl savo poelgio, kad panaudojo smurtą prieš sutuoktinę, labai gailisi, su žmona susitaikė, ji atleido (priedo b. l. 28-30).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

2021 m. spalio 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenys, iš kurių matyti, kad apklausus I. F. ji parodė, kad 2021 m. spalio 6 d., apie 16.30 val., buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su ja namuose buvo ir jos vyras G. F., jis buvo neblaivus, triukšmavo. Ji paprašė, kad vyras eitų miegoti ir namuose nekeltų triukšmo, bet jis jos neklausė ir toliau triukšmavo. Ji stovėjo buto koridoriuje, prie jos priėjo vyras, buvo agresyviai nusiteikęs, stipriai spyrė jai į dešinę koją, po ko sugriebė jai už kairės rankos ir stipriai suko jos ranką, ji juto fizinį skausmą, buvo labai išsigandusi. Ji pastūmė vyrą, kad galėtų išsilaisvinti ir iškviesti policiją. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji buvo šoke ir nieko nesakė pareigūnams, kad jos vyras smurtavo. Ji norėjo, kad policijos pareigūnai su vyru pasikalbėtų, vyras prie policininkų nuėjo miegoti. Kai policija išvažiavo, vyras pasidarė agresyvesnis, namuose toliau triukšmavo, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, grasino jai. Ji dar kartą paprašė jo, kad jis apsiramintų ir eitų miegoti, bet jis paėmė puodelį, kuriame buvo arbata, ir apipylė ją. Ji išsigando, kad vyras vėl prieš ją smurtaus ir vėl paskambino į policiją. Ji civilinio ieškinio nereikš (priedo b. l. 1-6);

Nukentėjusiosios I. F. papildomos apklausos protokolo duomenys, kad ji lieka prie parodymų, kurios davė pirmos apklausos metu, tačiau norėtų papildyti, kad G. F. yra jos sutuoktinis, jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį. G. F. turi invalidumą, jam buvo 4 insultai, dėl to jis nedirba. Apie 2021 m. spalio 6 d. įvykį, kuris įvyko namuose, gali papildyti, kad vakar (2021 m. spalio 6 d.), kai jie buvo namuose, apie 15.30 val., vyras buvo išgėręs, kai jis išgeria, pasidaro labai agresyvus. Vyras triukšmavo, ji prašė jo nusiraminti, bet jis jos neklausė ir jiems būnant koridoriuje jis vieną kartą koja spyrė jai, pataikė į dešinę blauzdą, jai nuo spyrio skaudėjo, juto fizinį skausmą. Po to jis rankomis griebė jos kairės rankos riešą ir stipriai patraukė, ji juto fizinį skausmą, taip pat liko apdraskymai toje vietoje ant rankos. Ji labai išsigando, iškvietė policiją. Įvykio metu jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, pas medikus ji nesikreipė ir nesikreips. Pretenzijų neturi vyrui, žala jai nepadaryta. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (priedo b. l. 19-20);

Alkotesterio rodmenų kvito duomenys, iš kurių matyti, kad G. F. 2021 m. spalio 6 d. 19.4 val. buvo nustatytas 1.55 promilių girtumas (priedo b. l. 36).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina G. F. pareikštą kaltinimą, t. y. jog jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio žodinio konflikto metu vieną kartą koja spyrė sutuoktinei I. F. į dešinę blauzdą, po to rankomis griebė jos kairės rankos riešą ir ranką stipriai užsuko, taip jai sukėlė fizinį skausmą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais pirmiau aprašytais įrodymais, kurie patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji ir kaltinamasis yra vyras ir žmona, kartu gyvena, veda bendrą ūkį, todėl kaltinamojo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota kaip padaryta prieš šeimos narį, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. F. sutiko, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (priedo b. l. 52‑53).

Nukentėjusioji I. F. buvo informuota apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų nepareiškė (priedo b. l. 54-55).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybės, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą žmogaus, savo sutuoktinės, sveikatai, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimu žala nėra padaryta, nukentėjusioji pretenzijų neturi. G. F. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (priedo b. l. 48-50), per paskutinius 1 metus administracine tvarka nebaustas (priedo b. l. 47), anksčiau 2 kartus teistas, tačiau vienas teistumas yra išnykęs, už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką – smurto panaudojimą prieš šeimos narį, teisiamas pirmą kartą (priedo b. l. 40-42), byloje yra duomenys, kad G. F. yra nustatytas (duomenys neskelbtini) (priedo b. l. 38-39), duomenų apie jo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. F. už padarytą nusikaltimą parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą vieną švelniausių bausmių – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, tačiau, teismo vertinimu, įvertinus G. F. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pasekmes bei jo asmenybę, nustatytinas kiek trumpesnis šios bausmės terminas nei kad prašo prokuroras, t. y. 9 mėnesiams. Taip pat, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždraudžiant G. F. visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismas mano, kad būtent tokia bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus, nebus akivaizdžiai per griežta ar švelni ir darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 6 mėnesių laisvės apribojimo.

Taip pat teismas sutinka su prokuroro nuomone, kad bausmės tikslams pasiekti tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje – įpareigoti G. F. per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir ją pabaigti.

G. F. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 31-32), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu uždrausti G. F. visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. F. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu uždrausti G. F. visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, G. F. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti jį per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei ją pabaigti.

G. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Jeigu nuteistasis vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

4. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.