Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-398-190/2012

Teisėjas Valerij Paškevič Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03583-2011-8

2012 m. gegužės 4 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. M. ir O. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. M. ir O. D. pripažinti kaltais padarius Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirta:

O. D. – arešto trisdešimčiai parų bausmė.

O. D. paskirtą areštą pavesta atlikti poilsio dienomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. ir O. D. nuteisti už tai, kad 2011-07-30 apie 13 val. prie parduotuvės „Iki“, esančios Didlaukio g. 80A, Vilniuje, savo įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: aplinkiniams stebint jie, vartodami necenzūrinius žodžius, dėl mažareikšmės priežasties užpuolė D. M.. Užpuolimo metu G. M. sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį alkūne į kaklą bei 8 kartus spyrė jam į apatinę kūno dalį. O. D. tuo metu pribėgo prie D. M. ir 15 kartų spyrė jam į šlaunis ir į galvą. Nuo smūgių ir spyrių nukentėjusysis suklupo ir nusibrozdino savo kelį. Tuo jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, suplėšyti marškiniai, kainuojantys 120 Lt.

Apeliaciniais skundais nuteistieji G. M. ir O. D. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nuosprendį ir, pripažinus juos kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., paskirti baudą.

Skunde apeliantas atkreipia dėmesį, jog nei prokuroro prašyme baigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu, nei baigiamojoje kalboje prokuroras neprašė laikyti bendrininkų grupės jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Vadovaujantis LAT Senato nutarimu Nr.23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ teismas negali savo iniciatyva pripažinti šios aplinkybės sunkinančia jo atsakomybę. Kaltės pripažinimas ir žalos atlyginimas, vadovaujantis BK 59 str., yra priskiriama prie atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Netinkamai įvertinęs atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, teismas, anot G. M., netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę.

Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, jog jis bylos nagrinėjimo metu buvo registruotas darbo biržoje, šiuo metu dirba UAB „Avinida“ apsaugos darbuotoju ir mokosi Panevėžio suaugusiųjų mokymo centre, todėl dėl jam paskirtos arešto bausmės nukentės tiek darbinė veikla, tiek ir mokslai.

Be to, atkreipia dėmesį, jog prokuroras neprašė pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe bendrininkų grupės, todėl teismas šią aplinkybę pripažino savo iniciatyva, taip pažeisdamas LAT Senato nutarimą Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“.

Nuteistojo teigimu, netinkamai nustatęs BK 54 str. 2 d. 7 p. numatytas aplinkybes, teismas nepagrįstai nepaskyrė prokuroro, jo bei gynėjos prašytos bausmės rūšies - baudos. Taip pat neatsižvelgė į nukentėjusiojo poziciją dėl bausmės, kuris taip pat prašė neizoliuoti jo nuo visuomenės.

Nors nuosprendyje paminėta, jog jis turi du mažamečius vaikus, tačiau teismas, apelianto nuomone, nepakankamai atsižvelgė į jo šeimyninę padėtį. Jis yra vedęs, su žmona augina du mažamečius vaikus, žmona šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Jo sutuoktinė gauna pašalpą už vaikus, o jis pastaruoju metu registruotas darbo biržoje ir gauna bedarbio pašalpą. Būdamas didesnę dalį su šeima, anot O. D., jis padeda žmonai buityje ir prižiūrėti vaikus. Teigia, jog, nors šeimos materialinė padėtis nėra gera, tačiau iš gaunamų pajamų jis galėtų sumokėti paskirtą baudą. Tai, kad teismo paskirtas baudas sumoka, patvirtina ir ankstesnis teismo nuosprendis, kuriuo buvo paskirta bauda. Izoliavus jį nuo šeimos, nors ir poilsio dienomis, apelianto manymu, nukentės jo žmonos ir mažamečių vaikų, kurie nėra susiję su jo padarytu nusikaltimu, interesai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje G. M., O. D. ir jų gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

G. M. ir O. D. apeliaciniai skundai atmestini.

Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistiesiems G. M. ir O. D., Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kitas padarymo aplinkybes, kaltininkų asmenybes.

G. M. ir O. D. padarė nesunkų nusikaltimą, kurio sankcijoje yra numatytos penkios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas. Apeliantai skunduose teigia, jog, atsižvelgiant į tai, kad prokuroras, prašydamas užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė jiems paskirti baudas, teismas, jų manymu, negalėjo svarstyti kitokios bausmės rūšies jiems paskyrimo, tačiau kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra teismo, o ne prokuroro prerogatyva. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai taikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas ir G. M. bei O. D. paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmes.

Kaip teisingai nustatyta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nuosprendyje, nuteistieji padarė nesunkų nusikaltimą turėdami neišnykusį ir nepanaikintą teistumą.

G. M. skunde teigia, jog jo teistumas yra išnykęs, motyvuodamas tuo, kad paskutinį kartą buvo teistas 2000-11-22 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal anksčiau galiojusio BK 212¹ str. ir jam buvo paskirta 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė bei 1250 Lt bauda, o BK 43 str. 1,3 d. pagrindu bausmę subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, galutinė bausmė buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimas ir 1250 Lt bauda. 2011-11-19 jis kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą dėl 2000-11-22 teismo nuosprendžio peržiūrėjimo, prašydamas perkvalifikuoti jo veiką iš senojo BK 212¹ str. į naujojo BK 254 str. ir panaikinti papildomą bausmę – baudą ir Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012-01-05 nutartimi patenkino jo prašymą - baudą panaikino. Tačiau kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog skundžiamas nuosprendis yra priimtas 2012 m. sausio 4 d., t.y. iki Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-01-05 nutarties priėmimo, kuria buvo tenkintas G. M. prašymas ir panaikinta bauda, paskirta 2000-11-22 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nuosprendyje pagrįstai nustatyta, kad G. M. padarė nusikalstamą veiką, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pabrėžtina ir tai, jog nusikalstamą veiką šioje byloje jis padarė 2011-07-30, t.y. iki Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-01-05 nutarties priėmimo. Taigi, nusikaltimo padarymo metu teistumas nebuvo išnykęs.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad G. M. ir O. D. atsakomybę lengvina tai, jog nukentėjusiajam yra atlyginta padaryta žala, o sunkina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe. Nepagrįstas nuteistųjų apeliacinių skundų argumentas, jog, atsižvelgiant į tai, kad prokuroras neprašė laikyti jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe bendrininkų grupės, todėl teismas, šią aplinkybę pripažindamas savo iniciatyva, pažeidė LAT Senato nutarimą Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“. Pažymėtina, jog teismas galėjo G. M. ir O. D. pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog jie veiką padarė bendrininkų grupe, nes pagal faktines bylos aplinkybes tai buvo žinoma iki bylos perdavimo teismui. Tačiau, kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe jų prisipažinimo kaltais ir nuoširdaus gailėjimosi.

Iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad tiek G. M., tiek O. D. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme prisipažino dėl mažareikšmės priežasties užpuolę D. M., pripažino sudavę jam smūgius ir spyrius, t.y. pripažino esmines bylos aplinkybes, taip pat nuoširdžiai gailėjosi ir teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, kas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, turėtų būti pripažinta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Tačiau kolegija daro išvadą, jog, net ir pripažinus atsakomybę lengvinančia aplinkybe nuteistųjų prisipažinimą ir jų gailėjimąsi padarius nusikaltimą, nėra pagrindo švelninti G. M. ir O. D. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nuosprendžiu paskirtų arešto bausmių.

Įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, tai, jog arešto bausmės, skiriamos už nesunkų nusikaltimą vidurkis yra 52 paros, ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tiek G. M., tiek O. D. paskirtos arešto bausmės yra mažesnės nei numatytas vidurkis, todėl jos negali būti pripažintos per griežtomis. Teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad G. M. buvo nusikaltimo iniciatorius ir skirdamas bausmę į ją atsižvelgė (paskyrė didesnę arešto bausmę), taip pat tai, kad O. D. augina 2 mažamečius vaikus (paskirtą areštą nustatė atlikti poilsio dienomis).

G. M. skundo argumentai, jog jis šiuo metu dirba UAB „Avinida“ apsaugos darbuotoju ir mokosi Panevėžio suaugusiųjų mokymo centre, O. D., jog yra registruotas darbo biržoje, o izoliavus jį nuo šeimos, nors ir poilsio dienomis, nukentės jo žmonos ir mažamečių vaikų interesai, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pakankamas pagrindas tenkinti apeliacinius skundus ir švelninti paskirtas bausmes.

Kolegija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei sankcijoje nurodytą arešto bausmės dydį, G. M. ir O. D. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos arba neteisingos. Bausmės paskirtos tinkamai, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes bei nuteistųjų asmenybes. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutarė:

G. M. ir O. D. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.