Kauno apygardos teismo nutartis

2014-03-24 · Civilinė byla Nr. 2S-815-324/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-24
Bylos Nr.
2S-815-324/2014
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-02650-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Pareiškėjas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Skolininkas
V. Š.
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-815-324/2014Teisminio proceso Nr. 2-21-3-02650-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 103.4; 122.4; 129.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4809-945/2014 pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl skolininko V. Š. turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja prašo nustatyti skolininko V. Š. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Nurodė, kad antstolės A. A. kontoroje vykdomas Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymas bei 2012 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. L2-3266-97/2011 dėl 34 527,7 Lt skolos, 458,81 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. Š. pareiškėjos naudai. 2013 m. gruodžio 23 d. pareiškėja gavo antstolio R. B. 2013 m. gruodžio 18 d. siūlymą Nr. S-13060 vykdomojoje byloje Nr. 0085/11/00306 ir kt. Siūlyme nurodyta, kad vykdymo metu buvo areštuotas tam tikras turtas, bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausantis V. Š. ir jo sutuoktinei I. Š.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjai nustatė 10 dienų terminą prašymo trūkumams pašalinti. Sprendė, kad pareiškėja turi tiksliai suformuluoti procesinio dokumento pobūdį ir dalyką (CPK 111 str. 2 d. 4 p.), nurodyti aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką, pateikti įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes (CPK 111 str. 2 d. 5, 6 p.). Pažymėjo, kad prašymas turi atitikti CPK nustatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 111, 113 str.). Konstatavo, kad prašyme suinteresuotais asmenimis turėtų būti įtraukti antstoliai, vykdantys išieškojimus iš V. Š. turto, kiti V. Š. kreditoriai, skolininkas V. Š. ir jo sutuoktinė I. Š. Nurodė, kad pareiškėjai tenka pareiga įvardinti konkrečiai kokiame turte, kokią konkrečią skolininko turto dalį, esančio bendra nuosavybe su kitais asmenimis, ji prašo nustatyti, jei reikalinga nustatyti naudojimosi turtu tvarką. Sprendė, kad pareiškėja turi nurodyti aplinkybes, patvirtinančias jos pareikštą reikalavimą, kad būtent skolininko dalies nustatymas tokiu būdu neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia kitų vykdymo proceso šalių, suinteresuotų asmenų interesų, pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 111 str.). Nurodė, kad pareiškėja teismui turi pateikti duomenis, patvirtinančius aplinkybę, kad antstolio kontoroje jos naudai yra vykdomas išieškojimas iš V. Š. turto, duomenis apie suinteresuotų asmenų V. Š. ir I. Š. santuokos sudarymo faktą, įrodymus, kad turtas, kurio dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje prašo nustatyti, yra įgytas suinteresuotiems asmenims esant santuokoje.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Neatsižvelgta, kad procesinio dokumento pobūdis (prašymas) ir dalykas (dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje) buvo nurodyti antraštėje ir prašymo tekste, todėl prašymas atitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus.

Prašymas atitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, nes jame buvo nurodyta aplinkybė, jog prašymas pateiktas vykdant antstolio siūlymą, pridėtas įrodymas (antstolio siūlymas su priedais), patvirtinantis šią aplinkybę.

Nenurodyta, kokių konkrečiai CPK 113 straipsnio reikalavimų neatitinka prašymas.

Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių padėčių neišskyrimas laikytinas formaliu trūkumu, kuris netrukdė prašymo nagrinėti iš esmės. Teismas pats įvardijo suinteresuotus asmenis, todėl jų nurodymas prašymo turinyje nesutrukdė teismui nustatyti jų procesinės padėties. Pareiškėja negali nurodyti visų skolininko V. Š. kreditorių, nes neturi tokios informacijos.

Netikslingai nustatyta pareiga pareiškėjai nurodyti konkrečiai kokią skolininko turto, esančio bendra nuosavybe su kitais asmenimis, dalį ji prašo nustatyti. Pareiškėja nedisponuoja informacija apie aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių lygių turto dalių principo. Jei tokių aplinkybių nenustatytų ir teismas, būtų pagrindas, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovautis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Dėl to netikslinga yra ir nustatyta pareiga nurodyti aplinkybes, patvirtinančias pareikštą reikalavimą, kad būtent skolininko dalies nustatymas tokiu būdu neprieštarauja įstatymams, pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių konkrečios dalys nėra nustatytos, todėl pareiškėja, vadovaudamasi CPK 667 straipsniu, kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo. Nuspręsti, kaip ir kokios skolininko dalys bendrojoje nuosavybėje turi būti nustatytos, yra teismo prerogatyva.

Nepagrįstai pareiškėjai nustatyta pareiga pateikti duomenis, patvirtinančius aplinkybę, kad antstolio kontoroje jos naudai yra vykdomas išieškojimas iš V. Š. turto. Pareiškėja teismui pateikė tokius duomenis, prašyme nurodydama antstolio kontorą, kurioje vykdomas išieškojimas iš skolininko turto, prie prašymo pridėdama Kauno rajono apylinkės teismo išduoto vykdomojo dokumento kopiją.

Nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėja turi pateikti duomenis apie V. Š. ir I. Š. santuokos sudarymo faktą ir įrodymus, kad tas turtas, kurio dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje prašo nustatyti pareiškėja, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėja su analogiškai suformuluotu prašymu dėl kito skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje 2013 m. spalio 18 d. kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismą, kuris 2013 m. spalio 24 d. nutartimi patenkino prašymą (civilinė byla Nr. 2-777-393/2013). Minėtoje nutartyje nurodoma, jog Antstolių informacinės sistemos AIS duomenys patvirtina, kad skolininkė R. R. ir Č. R. yra sutuoktiniai, susituokę (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nedisponuoja šios informacinės sistemos duomenimis. Minėtoje nutartyje Lazdijų rajono apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 2 dalį laikytina, kad antstolio aprašytas ir areštuotas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

Neatsižvelgta, kad teismui buvo pateikta informacija apie tai, kokiame konkrečiai turte pareiškėja prašo nustatyti skolininko turto dalį. Visas turto, kuris skolininkui ir jo sutuoktinei priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, sąrašas pateiktas prie prašymo pridėtoje antstolio siūlymo su priedais kopijoje.

Prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria konstatuoti pareiškimo dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo trūkumai ir paskirtas terminas jiems pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Vykdymo procese skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalis yra nustatoma pagal CPK 667 straipsnį. Atsižvelgiant į nurodomos normos paskirtį, visų pirma pripažintinas pagrįstu pirmosios instancijos teismo reikalavimas nurodyti aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką, pateikti įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, atskleisti jų turinį (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai).

Nors teismas šio nurodymo nekonkretizavo, įrodymų, patvirtinančių, jog skolininko prievolė yra asmeninė, pateikimas yra aktualus tinkamam prašymo išnagrinėjimui. Formuodamas teismų praktiką nagrinėjamos (šiuo atveju – siekiamos iškelti) kategorijos bylose, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vien faktas, kad antstolis nurodė CPK 667 straipsnio 1 dalyje išvardytiems asmenims paduoti pareiškimą CPK 667 straipsnio tvarka, kad prašoma vykdyti CPK 667 straipsnio procedūrą, savaime teismui nėra pagrindas taikyti CPK 667 straipsnio procedūrą. „Teismas turi patikrinti, ar antstolis nepadarė klaidos ir nesant reikiamo atvejo nurodė nustatinėti turto dalį, ar išieškotojas neklysta, manydamas, kad vykdymas turi būti tik iš vykdomajame dokumente skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalies, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto. Ar abu sutuoktiniai yra skolininkai, sprendžiama ne vien iš vykdomųjų dokumentų įrašų. Jeigu vykdomajame dokumente skolininku nurodytas tik vienas iš sutuoktinių, tai nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad tik šis sutuoktinis yra skolininkas, o kitas – ne. Jeigu vykdomasis dokumentas yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo, nuosprendžio, nutarimo, nutarties, teismo įsakymo pagrindu, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, tai, prieš duodamas pasiūlymą kreiptis į teismą CPK 667 straipsnio tvarka, antstolis pagal prievolės teisinę prigimtį ir išieškotojo teisių įgyvendinimo tvarką turi įsitikinti, kad turi būti išskiriama skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalis, nes išieškojimas turi būti vykdomas tik iš skolininku nurodyto sutuoktinio asmeninio turto dalies. Vien ta aplinkybė, kad vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, nereiškia, kad šio asmens prievolė yra asmeninė ar turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies. Sutuoktinių turtas yra ir jų skolos, taip pat įformintos vykdomaisiais dokumentais. Jos preziumuojamos kaip bendras turtas, jeigu prievolės atsirado po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Prievolėms vykdyti iš bendro sutuoktinių turto (pvz., CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 punktas) nereikia atlikti CPK 667 straipsnyje numatytos sutuoktinio skolininko dalies išskyrimo. Jeigu teismas nustato, kad išieškotojas ar kiti asmenys klaidingai tokį prašymą pareiškė, tai jis turi būti atmetamas kaip nepagrįstas, dėl negalėjimo taikyti CPK 667 straipsnį.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-423/2006 pagal pareiškėjų (išieškotojų) H. Ž., S.B., I.B prašymus dėl skolininkės P.A. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo).

Tuo vadovaujantis darytina išvada, kad pareiškėja turi pateikti duomenis apie asmeninį skolininko prievolės, vykdomos pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą (teismo įsakymą), pobūdį. Sutiktina su apeliante, kad ji negali turėti duomenų apie skolininko santuokos sudarymą, jei šių duomenų nėra sutartiniuose dokumentuose, civilinėje byloje, kurioje išduotas vykdomasis dokumentas, ar vykdomojoje byloje, tačiau apie galimybę taikyti CPK 667 straipsnio nuostatas teismas turės spręsti ne vien iš santuokos sudarymo datos. Pažymėtina, kad prie pareiškėjos pateikto teismo įsakymo nėra įrodymų, pagrindžiančių priverstinai vykdomos skolininko prievolės atsiradimo pagrindą. Kita vertus, CPK 667 straipsnyje numatytą procedūrą pasiūlė įgyvendinti antstolis R. B., todėl jis gali pateikti pareiškėjams ir duomenis, kuriais tokį siūlymą grindžia. Nors antstolio siūlyme nurodomas turtas aprašytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, prie prašymo nėra įrodymų apie būtent tokį turto statusą (pvz., turto registro duomenų ir kt.).

CPK 667 straipsnio aiškinimo ir taikymo klausimas, vykdant išieškojimą iš bendraturčio turto, yra išanalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. R. skundą dėl antstolių veiksmų, bylos Nr. 3K-3-140/2003. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį bei atitinkamas nurodytoje kolegijos nutartyje suformuluotas nuostatas, bendraturčio dalies bendrame su kitais asmenimis turte dalies nustatymas reiškia ne tik jo dalies nuosavybės teisėje (idealioji dalis), bet ir aiškiai apibrėžtos, jo idealiąją dalį atitinkančios realios dalies turte nustatymą, o tai reiškia būtinumą suformuoti ir individualiai apibrėžti daikto dalį, kurią būtų galima savarankiškai naudoti ir kuri galėtų būti savarankiškas civilinės apyvartos objektas. Individualizuojant atidalijamą skolininko turto dalį, turi būti suformuojamas savarankiškas objektas, į kurį galėtų būti nukreipiamas išieškojimas (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nagrinėjamos kategorijos bylose, skirtingai nei, pavyzdžiui, darbo, šeimos, ypatingosios teisenos, bankroto bei kitose bylose, kuriose pagal įstatymą teismas privalo veikti ex officio – rinkti įrodymus ir savo iniciatyva, teismas neprivalo būti aktyvus įrodymų rinkimo, teisių gynimo procese. Šios kategorijos bylose galioja dispozityvumo, rungimosi principai, teismas sprendžia ginčą neperžengdamas suformuluotų reikalavimų, prašymų ribų pagal dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-586/2005 pagal įmonės Murmansk Shipping Company pareiškimą suinteresuotiems asmenims I.Š ir J.Š. dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo).

Vadovaudamasis šiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nors prašyme pareiškėja ir įvardijo procesinio dokumento pobūdį, nėra įstatyminio pagrindo remtis apeliantės nurodoma Lazdijų rajono apylinkės teismo praktika civilinėje byloje Nr. 2-777-393/2013, kurioje, anot apeliantės, ji pateikė analogišką prašymą. Apeliacine tvarka vertinamu atveju prašymo dalykas suformuluotas netinkamai, nes yra abstraktaus pobūdžio. Antstolio siūlyme ir jo prieduose išvardinta bendrosios jungtinės nuosavybės sudėtis, tačiau pareiškėja nenurodė, iš kokios konkrečiai šios nuosavybės dalies turėtų būti vykdomas išieškojimas. Pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumento apie pareiškėjos nedisponavimą informacija apie aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių lygių turto dalių principo, kitus bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo aspektus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, bet individualizuojama skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Šią dalį (konkretų turtą) nurodyti yra pareiškėjo pareiga. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog esamas prašymo suformulavimas neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų.

CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas reikalauja kiekviename procesiniame dokumente nurodyti dalyvaujančius byloje asmenis, jų procesinę padėtį, pareiškėjui žinomus procesinių dokumentų įteikimo adresus. Vykdymo procese dalyvaujantys asmenys yra išieškotojas, skolininkas ir suinteresuoti asmenys (CPK 633 straipsnis). Sutiktina su apeliante, kad ji gali nežinoti apie visus išieškojimu suinteresuotus asmenis – skolininko V. Š. kreditorius, tačiau prie prašymo pareiškėjai pateikus iš antstolio R. B. gautą informaciją apie kelis išieškojimo pagrindus bei tris žinomus kreditorius, pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, jog prašyme pareiškėja turi nurodyti žinomus skolininko kreditorius, skolininką bei jo sutuoktinę, įvardinti jų procesinę padėtį. Šie pareiškimo trūkumai nėra formalūs.

Dėl pareiškėjos pareigos prašyme nurodyti antstolius apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjai žinomi išieškojimą iš skolininko turto vykdantys antstoliai prašyme yra įvardinti. Prašymą ir jo priedus pareiškėja pateikė elektronine forma, todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokių CPK 113 straipsnio, reglamentuojančio pateikiamų procesinių dokumentų skaičių ir kalbą, reikalavimų prašymas neatitinka. Nors pastarųjų prašymo trūkumų ir nėra, apibendrinant reziumuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs prašymo neatitikimą CPK 111, 667 straipsnio reikalavimams, pagrįstai paskyrė terminą procesinio dokumento trūkumų pašalinimui, todėl skundžiama nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Gudynienė