Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „TIM“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1576-619/2014, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji optika“ bankrotą pripažinti tyčiniu, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Prima optika“, A. S. ir L. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi UAB „Naujoji optika“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrovita“ (toliau ir administratorius); ši nutartis įsiteisėjo 2011 m. gegužės 10 d.; 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, o 2011 m. spalio 18 d. nutartimi įmonę pripažino bankrutavusia ir paskelbė likviduojma dėl bankroto.

BUAB „Naujoji optika“ trečiosios eilės kreditorius UAB „TIM“, kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti BUAB „Naujoji optika“ bankrotą tyčiniu. Reikalavimą grindė BUAB „Naujoji optika“ veiklos ir darbuotojų perkėlimu, prekės ženklo perleidimu, neatlygintiniu avansų perkėlimu į kitą įmonę, kurią įkūrė, kontroliavo ir valdė susiję asmenys. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Naujoji optika“ buvo įsteigta 2002 m. birželio 24 d. 2010 m. rugsėjo 15 d. ta pati akcininkė L. S. įsteigė UAB „Prima optika“; naujai įsteigtos įmonės vadovu paskyrė savo sūnų M. S.; BUAB „Naujoji optika“ vadovavo L. S. sutuoktinis A. S.. Pareiškėjo teigimu, BUAB „Naujoji optika“ bankrotas turi būti pripažintas tyčiniu, kadangi be jau paminėtų aplinkybių, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1049-807/2012, buvo konstatuoti neteisėti UAB „Naujoji optika“ valdymo organų veiksmai, valdant šią įmonę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo BUAB „Naujoji optika“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1049-807/2012, kuriuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Naujoji optika“ ir L. S. reikalavimo perleidimo sutartis pripažinta negaliojančia, taikyta restitucija ir iš L. S. BUAB „Naujoji optika“ priteista 37 537,79 Lt kompensacija, yra nepakankamas pagrindas pripažinti BUAB „Naujoji optika“ bankrotą tyčiniu. Teismas, įvertinęs BUAB „Naujoji optika“ turimo turto (15 780 Lt) ir pradelstų įsipareigojimų (249 501 Lt) santykį, pripažino, kad pareiškėjo nurodomas 37 537,79 Lt vertės sandoris neturėjo lemiamos įtakos įmonės bankroto kilimui. Teismas taip pat laikė, kad pareiškėjas neįrodė kitų įmonei sudarytų nenaudingų sandorių, t. y., kad patalpų nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu UAB „Prima optika“ įmonei buvo finansiškai nenaudinga, taip pat aplinkybės, kad atsakovo darbuotojai perėjo dirbti į UAB „Prima optika“. Teismas taip pat nenustatė jokios įmonės valdymo organų veiklos, kuria būtų nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, ar kad dėl įmonės valdymo organų sprendimų turtas buvo paslėptas tyčia, iššvaistytas ar pasisavintas.

Teismas taip pat atmetė BUAB „Naujoji optika“ bankroto administratoriaus prašymą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis trečiajam asmeniui skirti 1000 Lt baudą, 50 procentų šios pinigų sumos skiriant BUAB „Naujoji optika“, kadangi teismas nenustatė piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis aplinkybių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas UAB „TIM“ atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo prašymą – BUAB „Naujoji optika“ bankrotą pripažinti tyčiniu, tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) nuostatas, reglamentuojančias įmonių tyčinio bankroto institutą. Šiuo atveju, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1049-807/2012, buvo konstatuoti tyčinio bankroto požymiai: 1) UAB „Naujoji optika“ kasininkė į kasą neįnešė 37 537,79 Lt grynųjų pinigų; pasirašė įsipareigojimą trūkstamas lėšas įnešti iki 2010 m. gegužės 30 d.; UAB „Naujoji optika“ direktorius A. S. 2010 m. rugpjūčio 2 d. perleido savo sutuoktinei ir UAB „Naujoji optika“ akcininkei 37 537,79 Lt reikalavimo teisę, priklausiusią UAB „Naujoji optika“, į šios bendrovės kasininkę. Už perleidžiamą reikalavimo teisę L. S. atsakovui nieko nemokėjo, o užskaitė savo turimą reikalavimo teisę į UAB „Naujoji optika“. Šiame sprendime teismas taip pat konstatavo, kad aukščiau sudaryta sandorių grandinė pažeidė kreditorių interesus ir L. S. bei atsakovo atliktas tarpusavio reikalavimų įskaitymas pažeidė kitų kreditorių interesus, bei iš esmės pablogino atsakovo turtinę būklę. Taigi, pasak apelianto, res judicata galią turinčiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad UAB „Naujoji optika“ vadovai ir akcininkė prieš pat bankroto bylos iškėlimą šiai įmonei, ir šiai įmonei esant jau nemokiai, dar labiau blogino jos finansinę padėtį, o atlikdami vienašalį įskaitymą pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo tvarką, nepagrįstai suteikė pirmenybę kreditoriui, kuris neturėjo pirmumo teisės į savo reikalavimų patenkinimą. Šios neginčytinos aplinkybės įrodo tyčinio bankroto faktą.

2. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Pagal šiuo metu galiojantį ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, reikalavimų vykdymo eiliškumo nesilaikymas yra pripažįstamas tyčinio bankroto požymiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2062/2014 ir kt.). Tuo tarpu, teismas, konstatavęs visus tyčinio bankroto požymius, atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl šios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

BUAB „Naujoji optika“ administratorius prašo tenkinti pareiškėjo prašymą, bei išreikalauti BUAB „Naujoji optika“ dokumentus, susijusius su UAB „Prima optika“, kurie yra perduoti ikiteisminio tyrimo institucijoms (Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 10-2-00499-11); Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriui (bylos Nr. 10-9-179-11)). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas nutartį, apsiribojo vien tik pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, jų ištyrimu, tačiau nevykdė pareigos būti aktyviam bankroto procese, ir pritaikyti „tyčinio bankroto testą“, t. y., pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką patikrinti ir įvertinti atitinkamo laikotarpio visus valdymo organų bei akcininkų veiksmus ir jų įtaką įmonės bankrotui.

2. Bylos nagrinėjimo metu teismas buvo informuotas apie vykstančius kelis ikiteisminius tyrimus dėl BUAB „Naujoji optika“ ir jos akcininkų bei valdymo organų galimų padarytų nusikalstamų veikų. Administratorius teismo prašė išsireikalauti iš ikiteisminio tyrimo institucijų joms perduotų dokumentų kopijas ir prijungti prie šios bylos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė ir dėl jo nepasisakė.

3. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu. Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1049-807/2012, išdėstyti motyvai ir konstatuotos aplinkybės leidžia daryti išvadą dėl UAB „Naujoji optika“ tyčinio bankroto.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis).

Byloje sprendžiamas įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.

Įmonių bankroto įstatymo (2008 m. gegužės 22 d. redakcija, galiojusi BUAB ,,Naujoje optika“ bankroto bylos iškėlimo metu (2011-04-27)) 2 straipsnio 12 dalyje buvo įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Pirmiau nurodytoje įstatymo redakcijoje nebuvo nurodyta aplinkybių, kurioms esant, galima būtų daryti išvadą, kad įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia, šie kriterijai buvo formuojami teismų praktikoje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės, į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Taigi tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

Kasacinis teismas, aiškindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs ir tai, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai, jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).

Pažymėtina tai, kad 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237, buvo pakeistas Įmonių bankroto įstatymas ir nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo ĮBĮ pasikeitimai, susiję su tyčinio bankroto samprata. Šio įstatymo 20 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti tam tikri požymiai, kuriems esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, būtent, jeigu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. ĮBĮ 20 straipsnio norma, nustatanti tyčinio bankroto požymius, yra procesinė, ji taikoma procesinio veiksmo teisme atlikimo metu (CPK 3 straipsnio 8 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014). Taigi, nors bankroto byla BUAB „Naujoji optika“ yra iškelta 2011 m. balandžio 27 d., pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teisme gautas 2013 m. rugpjūčio 14 d., pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, turėjo vadovautis aktualia ĮBĮ 20 straipsnio redakcija, ir joje nustatytais tyčinio bankroto požymiais.

Kai tam tikros aplinkybės priskiriamos prie įstatyminių prezumpcijų, jų įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 4 punktas); šiuo atveju pareiga paneigti įstatyminę prezumpciją tenka tai proceso šaliai, kuri atsikerta į atitinkamą aplinkybę. Nagrinėjamos bylos atveju tai reiškia, jog nustačius bet kurią iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje įvardintų aplinkybių, pareiškėjui (šiuo atveju – kreditoriui UAB ,,TIM“) nereikia įrodinėti, kad tai lėmė įmonės nemokumą; pareiga įrodyti, jog tam tikri veiksmai priežastiniu ryšiu nėra susiję su bankroto kilimu, tenka įmonės dalyviui, valdymo organams bei kitiems proceso dalyviams, kurie siekia paneigti tyčinio bankroto aplinkybę.

Byloje nustatyta, kad BUAB „Naujoji optika“ kreditorius UAB „TIM“ prašė minėtos bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu remdamasis BUAB „Naujoji optika“ veiklos perkėlimu į kitą įmonę, kurios akcininkė ir valdymo organai buvo ta pati S. šeima (t.y. ši pareiškėjo nurodoma faktinė aplinkybė atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto sąlygą). Pareiškime buvo nurodyta, jog UAB „Naujoji optika“ darbuotojai buvo perkelti į naujai įsteigtą UAB „Prima optiką“; šiai įmonei trimis trišalėmis sutartimis buvo perleistos UAB „Naujoji optika“ veiklos patalpos; prekės ženklas; prekės, kurias įsigijo iš UAB „TIM“, ir už kurias UAB „Naujoji optika“ su šiuo kreditoriumi neatsiskaitė; BUAB „Naujoji optika“ akcininkė pasisavino reikalavimo teisę į šios įmonės buvusią kasininkę ir įskaitė savo reikalavimą šiai įmonei. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad naujai įsteigtai įmonei pagal trišalę sutartį buvo perleistas lizinguojamas automobilis (2 t., 29-33 b. l.), tam tikrų kreditorių reikalavimai (1 t., 157-158 b. l.), tokiu būdu ketinant atsiskaityti tik su šiais kreditoriais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo minėtos bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, nurodė tik dvi aplinkybes, dėl kurių pareiškimas negali būti tenkinamas, tai: pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad UAB „Naujoji optika“ darbuotojai buvo perkelti į naujai įsteigtą įmonę, ir kad nepakako Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1049-807/2012, kuriuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Naujoji optika“ ir L. S. reikalavimo perleidimo sutartis pripažinta negaliojančia, taikyta restitucija ir iš L. S. BUAB „Naujoji optika“ priteista 37 537,79 Lt kompensacija, jog būtų pagrindas BUAB „Naujoji optika“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Į kitus pareiškėjo argumentus buvo atsakyta tik formaliai, kad pareiškėjas neįrodė kitų įmonei sudarytų nenaudingų sandorių, taip pat, jog nenustatė jokios įmonės valdymo organų veiklos, kuria būtų nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, ar kad dėl įmonės valdymo organų sprendimų turtas buvo paslėptas tyčia, iššvaistytas ar pasisavintas.

Apeliacinio teismo vertinimu, tiek apeliantas, tiek administratorius yra teisūs, nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas nevertino visų aplinkybių, pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), nepasisakė, kaip vertina visą eilę pareiškėjo nurodomų aplinkybių, iš esmės nemotyvavo, kokiais įrodymais vadovaujasi, o kokiais nesivadovauja. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl darbuotojų perkėlimo į kitą įmonę, nors bankroto procese turi pareigą būti aktyvus, o bankrotą gali pripažinti tyčiniu netgi savo iniciatyva (ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis), taigi, esant tam tikriems požymiams, kurie sudaro prielaidas svarstyti tyčinio bankroto klausimą, teismas neturi apsiriboti faktų įrodytumo/ neįrodytumo konstatavimu, bet pats turėtų išsireikalauti trūkstamus įrodymus, tuo atveju, jeigu jų nepakanka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas turi galimybę prisijungti prie Valstybinio socialinio draudimo duomenų bazės, iš kurios yra galimybė nustatyti darbuotojų perkėlimą į susijusią įmonę, o darbuotojų pavardės yra nurodytos BUAB „Naujoji optika“ pirmosios eilės kreditorių sąraše. Teismas taip pat nevertino 2011-09-27 BUAB „Naujoji optika“ kreditorių susirinkimo metu nurodytų aplinkybių įtakos įmonės mokumui/nemokumui, būtent: jog Sperauskų šeimai taip pat priklauso ir kitos, ta pačia veikla užsiimančios įmonės, tai – UAB „Prima visus“ ir UAB „Elodėja“, ir ar UAB „Naujoji optika“ turtas (dalis jo, darbuotojai)) nebuvo perkelti ir į šias įmones. Taigi, teismas ĮBĮ nuostatas dėl tyčinio įmonės bankroto nepagrįstai aiškino siaurai, neatsižvelgdamas į tyčinio bankroto instituto esmę. Pirmosios instancijos teismui neištyrus ir neįvertinus visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė, neatsakyta į pareiškėjo keliamus argumentus dėl įmonės tyčinio bankroto požymių ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bylos nagrinėjimas iš naujo apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės. Bylą nagrinėjant iš naujo turi būti tiriamos ir vertinamos prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu faktinį ir teisinį pagrindus sudarančios aplinkybės, o po to užtikrinta apeliacijos teisė, todėl konstatuotina, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina įvertinti pareiškėjo nurodomų aplinkybių priežastinį ryšį su UAB „Naujoji optika“ nemokumu, taip pat nustatyti, ar nėra ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatytų požymių, kuriems esant preziumuojamas įmonės tyčinis bankrotas. Tik nustačius šias aplinkybes, galima daryti pagrįstą išvadą, ar UAB „Naujoji optika“ bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu. Tiek apeliantas , tiek BUAB „Naujoji optika“ bankroto administratorius teisingai nurodo, kad toks vertinimas nebuvo atliktas, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta (CPK 263, 291 straipsniai).

Vadovaujantis išdėstytu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl BUAB „Naujoji optika“ bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.