Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbanti ((duomenys neskelbtini)), praeityje teista:

- 2019 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį jai paskirta 38 MGL dydžio bauda, konfiskuotas automobilis „Seat Toledo“ ir uždrausta vairuoti 2 metus,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios D. B. prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Iš kaltinamosios duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad D. B. suvokė, kad vairavo automobilį, būdama neblaivi bei norėjo taip veikti (neblaivumo akto duomenimis kaltinamoji nurodė, jog alkoholio nevartojo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, jog vartojo alkoholį tą pačią dieną iki kol sėdo už automobilio vairo), t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visetas leidžia daryti išvadą, jog D. B. 2023 m. liepos 1 d., apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „MAZDA (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,25 promilės etilo alkoholio koncentracija. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi ir BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. B. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog ji visiškai prisipažino dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Visgi teismas bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, nenustatė D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, tačiau jos gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo teismas vertina kaip formalų, orientuotą tik į savęs gailestį. Kaltinamoji posėdžio metu nuoširdžiai neapgailestavo dėl padarytos nusikalstamos veikos ar savo pavojingų neteisėtų veiksmų, o gailėjosi dėl atsiradusių rūpesčių ir kilsiančių neigiamų padarinių, kurie apsunkins jos kasdienį gyvenimą. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Teismas konstatuoja, kad kaltinamoji teisiamajame posėdyje neišreiškė nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta D. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistė. Teismo posėdžio metu D. B. gynėjas teigė, kad sunkinanti aplinkybė nustatyta klaidingai, o prokuroras neįvertinęs aplinkybės dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvimo ir neatsižvelgęs į padarytą klaidą surašant pareiškimą, nepagrįstai baigiamųjų kalbų metu prašė skirti griežtą bausmę D. B. Teismas pažymi, kad D. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog ji naują nusikaltimą padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) pareiškime nustatyta pagrįstai. D. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 38 MGL dydžio bauda. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad 1-2369-1100/2019 byloje Informatikos ir ryšių departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. išsiuntė pranešimą apie asmens savanorišką baudos sumokėjimą, kuriame nurodyta, kad D. B. 38 MGL dydžio baudą savanoriškai sumokėjo 2020 m. spalio 5 d. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. D. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu buvo nuteista už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, o paskirtą bausmę atliko (baudą sumokėjo) 2020 m. spalio 5 d. Būtent nuo 2020 m. spalio 5 d. skaičiuojamas trejų metų teistumo laikotarpis. Nagrinėjamos veikos padarymo metu – 2023 m. liepos 1 d., D. B. teistumas už ankstesnį nusikaltimą dar nebuvo išnykęs (teistumas būtų išnykęs 2023 m. spalio 5 d.) ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, kai ji padarė vieną naują tyčinį nusikaltimą. Teismas konstatuoja, kad yra kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog ji naują nusikaltimą padarė būdama recidyviste.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją. D. B. (duomenys neskelbtini), teista vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, administracine tvarka paskutinį kartą bausta už greičio viršijimą (15 km/h), nusižengimas padarytas 2021 m. rugpjūčio 16 d., bauda sumokėta (el. b. l. 58-66), nedirba, slaugo savo (duomenys neskelbtini). Duomenų apie D. B. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso straipsnio 4 dalis numato, kad kai byla nagrinėjama teisme kaltinamojo reikalavimu, teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. B. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus baudą, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies minimumui. Baudos bausmė D. B. parinkta atsižvelgiant į jos sudėtingą padėtį šeimoje (slaugo (duomenys neskelbtini), prižiūri (duomenys neskelbtini) amžiaus motiną). Nagrinėjamu atveju, individualizuojant skirtiną bausmę svarbu ir tai, kad nors D. B. padarė analogiško pobūdžio veiką, už kurią jau buvo teista praeityje, tačiau BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas, teismo vertinimu, būtų per griežtos ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė kaltinamajai skirti tokio paties dydžio baudą, kaip ir buvo prašoma skirti pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Prokuroras akcentavo, kad skirti didesnę bausmę D. B., nei buvo prašoma pareiškimu, nėra tikslinga, atsižvelgiant į susiklosčiusią sudėtingą jos šeiminę situaciją. Teismas nustatydamas bausmės dydį atsižvelgė ir į tai, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu D. B. buvo paskirta galutinė 38 MGL dydžio bauda, tačiau akivaizdu, kad tokio dydžio bauda nepasiekė savo tikslų – nesulaikė asmens nuo nusikalstamų veikų darymo ir pakankamai neapribojo nuteistam asmeniui galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas. Už pakartotinį analogiško pobūdžio nusikaltimą skirtina bausmė negali būti mažesnė, nei paskirta už pirmąją nusikalstamą veiką, nes priešingu atveju būtų pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo vertinimu bauda, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies minimumui (minimalus baudos dydis už nesunkų nusikaltimą yra 50 MGL (2500 Eur), o baudos dydžio vidurkis už nesunkų nusikaltimą yra 1025 MGL (51 250 Eur)), atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, turės pakankamą poveikį kaltinamajai ir užtikrins, ne tik nubaudimo, bet ir kitų bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą. Taigi už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą D. B. skirtina 105 MGL (5250 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda.

Teisiamajame posėdyje D. B. gynėjas advokatas argumentavo, kad kaltinamajai už nesunkaus nusikaltimo padarymą turėtų būti skiriama mažesnė nei sankcijos minimume (50 MGL) numatyta bauda – 20 MGL. Prašyme surengti bylos nagrinėjime teisme motyvavo, kad D. B. atžvilgiu turėtų būti taikomos 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, kurios numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga (duomenys neskelbtini) ar yra (duomenys neskelbtini) ir nėra kam juos prižiūrėti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota, kad pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali paskirti tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytų aplinkybių. BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tik konstatavęs šių sąlygų buvimą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-289/2011, Nr. 2K-49/2012, Nr. 2K-75-222/2020). Nagrinėjamu atveju taikyti švelnesnės bausmės remiantis BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytu reguliavimu nėra teisinio pagrindo, nes teismas nenustatė nei vienos D. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį. Teismas byloje nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu D. B. galėtų būti skiriama švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmė. Aplinkybė, kad kaltinamoji prižiūri (duomenys neskelbtini) nėra išskirtinė šio straipsnio nuostatų kontekste. Teismas sutinka, kad D. B. šeimyninė situacija yra sudėtinga, bet į tai jau buvo atsižvelgta skiriant bausmės rūšį ir jos dydį. Taigi kaltinamosios gynėjo Š. Jazukevičiaus prašymo skirti baudą, kurios dydis būtų mažesnis už sankcijos numatytą minimalų dydį, tenkinti nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, kaltinamosios asmenybę (nedirba, slaugo (duomenys neskelbtini)) ir sunkią finansinę situaciją (gaunamos SODROS išmokos apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį), teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajai nustatomas laikotarpis, per kurį ji privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

D. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra net 3,25 promilės etilo alkoholio koncentracija (nustatytas girtumas viršija vidutinį girtumo laipsnį (nuo 1,51 iki 2,5 promilių) ir atitinka sunkų girtumo laipsnį (virš 2,51 promilių)). Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamosios vairuojamas automobilis buvo vairuojamas dienos metu, kai eismas yra pakankamai intensyvus, nuvažiuotas atstumas, atsižvelgiant į liudytojo T. Š. parodymus, buvo pakankamai ilgas, D. B. vairuojamas automobilis ne kartą apsisuko ir aktyviai dalyvavo eisme, nors automobilis važiavo negreitai, tačiau vinguriavo keliu. Taigi nėra abejonių, kad D. B. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Tai rodo kaltinamosios itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir galimybę sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajai būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Skirdamas minėtą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamoji anksčiau buvo traukta baudžiamojon atsakomybėn už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu D. B. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) buvo skirta dvejiems metams. D. B. teisę vairuoti kelių transporto priemones buvo atgavusi, tačiau vėl padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytą, D. B. nustatytinas ilgesnis nei vidurkis (3 metai) skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas – 3 (trys) metai 6 (šeši) mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 3 d., t., y. nuo dienos, kai D. B. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (el. b. l. 93-96).

Teismo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas argumentavo, kad D. B. teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga, nes tiesiogiai susijusi su jos (duomenys neskelbtini), visiškai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvybiškai svarbių interesų (dėl (duomenys neskelbtini) periodiškai nuvykti į gydymo ir reabilitacijos įstaigas) tenkinimu. Teismas pažymi, kad neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaltinamosios ir jos šeimos interesai negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. Aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, nes slaugo (duomenys neskelbtini), kurį dažnai reikia vežti į gydymo įstaigas, taip pat padeda (duomenys neskelbtini) amžiaus motinai, kaltinamajai buvo žinomos ir egzistavo dar iki veikos padarymo, tačiau tai nesustabdė D. B. nuo vairavimo būnant neblaiviai.

Gynėjas teisiamojo posėdžio metu grindė, kad D. B. taikomas uždraudimas vairuoti transporto priemones turėtų trukti ne ilgiau nei 6 mėnesius. Su tokia kaltinamosios gynėjo pozicija nėra pagrindo sutikti. Vertinant D. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn ir administracinėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas. Įvertinus aplinkybę, jog šiuo atveju buvo padarytas nusikaltimas, gynėjo prašomas taikyti baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra teisiškai nepagrįstas.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas (BK 72 straipsnis). Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.).

Kaltinamoji padarė tyčinį nusikaltimą vairuodama automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl sprendžiama dėl automobilio konfiskavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad D. B. nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodama jai priklausantį automobilį Mazda (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytą konfiskuotino turto sampratą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, turi būti konfiskuojamas valstybės naudai.

Kaltinamosios gynėjas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad automobilis Mazda (duomenys neskelbtini) yra itin svarbus D. B. šeimos interesams užtikrinti. Automobilis yra talpus, todėl (duomenys neskelbtini), visiškai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), beveik (duomenys neskelbtini) kaltinamosios (duomenys neskelbtini) gali būti įsodintas ir gabenamas tik talpesne ir didesnių gabaritų transporto priemone. Tokius kriterijus atitinkantis automobilis Mazda (duomenys neskelbtini) yra labai reikalingas D. B. (duomenys neskelbtini) gerovei užtikrinti. Teismas pažymi, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 11 370 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamosios padarytam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Kaltinamoji D. B. neabejotinai žinojo apie savo šeimoje susiklosčiusią sunkią situaciją, turimus įsipareigojimus bei (duomenys neskelbtini) būklę, taip pat žinojo ir transporto priemonės reikalingumą savo (duomenys neskelbtini) interesams bei gerovei užtikrinti. Kadangi teisiama ne pirmą kartą už tokio pobūdžio veiką, žinojo ir kokios kyla pasekmės už vairavimą esant neblaiviai. Nepaisant to, D. B. vis tik nusprendė vairuoti transporto priemonę būdama apsvaigus nuo alkoholio. Kaltinamoji nepasirūpino savo šeimos gerove, neapgalvotais, neatsakingais veiksmais sudarė situaciją dėl kurios neigiamus padarinius patirs ne tik ji pati, bet ir jos artimieji. Patiriami nepatogumai, suvaržymai, pakenkiantys ne tik kaltinamajai, bet ir jos šeimos interesams yra natūralus asmens neteisėtų veiksmų rezultatas.

Baigiamųjų kalbų metu, gynėjas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad automobilis Mazda (duomenys neskelbtini) D. B. ir jos (duomenys neskelbtini) priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir yra šeimos turtas. Pažymėtina, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į vienodas sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Iš gynybos pateiktų dokumentų matyti, kad kaltinamosios (duomenys neskelbtini) J. B. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 12 d. sprendimu pripažintas (duomenys neskelbtini) – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, kilnojamojo turto naudojimu, valdymu ir disponavimu, nekilnojamo turto naudojimu, valdymu ir disponavimu, paveldėjimo teisiniai santykiai, dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje, taip pat asmeninių neturtinių santykių srityse. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. nurodė, kad automobilį Mazda (duomenys neskelbtini) įsigijo maždaug prieš (duomenys neskelbtini) iki nusikalstamo veikos padarymo, t. y. maždaug (duomenys neskelbtini) metų pabaigoje – (duomenys neskelbtini) metų pradžioje. Taigi esant nustatytam faktui, kad vienas iš (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) yra pripažintas (duomenys neskelbtini) srityse dėl daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo, darytina išvada, kad automobilį Mazda (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) D. B. įsigijo savarankiškai, be kito (duomenys neskelbtini) valios. Nors automobilis naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, toks turtas nelaikytinas bendrąją jungtine nuosavybe, nes vienas iš (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) turtinių santykių srityje ir negali išreikšti sutikimo ar nesutikimo kitam (duomenys neskelbtini) dėl turto naudojimosi.

Be to, teismų praktikoje suformuluota pozicija, kad jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018, Nr. 2K-168-511/2020).

Advokatas Š. Jazukevičius posėdžio metu teigė, kad D. B. visumoje turėtų būti taikoma švelnesnė atsakomybė, nepaisant to, kad tapačią nusikalstamą veiką ji padarė antrą kartą, nes bylą nagrinėjant teisme po pirmos veikos padarymo nebuvo spręstas klausimas dėl D. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir ji buvo nuteista. Teismas pažymi, kad advokato nurodyti teiginiai yra klaidingi. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendyje buvo sprendžiamas klausimas dėl laidavimo taikymo D. B., tačiau laidavimo institutas nebuvo pritaikytas, nes teismui kilo abejonių dėl galimo laiduotojo (D. B. (duomenys neskelbtini)) tinkamumo.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

2023 m. liepos 3 d. nutarimu D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas – paliekama iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. liepos 3 d. nutarimu paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. B. priklausančiam automobiliui „MAZDA (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurios taikymo terminas yra iki 2024 m. sausio 3 d. paliekama galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Byloje kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 105 MGL, 5250 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti 70 MGL, 3500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2023 m. liepos 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį MAZDA (duomenys neskelbtini)“ VIN kodas (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) – valstybės naudai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. liepos 3 d. nutarimu paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. B. priklausančiam turtui – automobiliui „MAZDA (duomenys neskelbtini)“ VIN kodas (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialiąja teise, vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už“ (nurodyti bylos numerį (duomenys neskelbtini));

2. sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3. laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4. jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5. jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.