Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2093-1009/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-21
Bylos Nr.
1-2093-1009/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24015-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Kaltinamasis
O. B.
Advokatai
Angelė Fominienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2093-1009/2019Teisminio proceso Nr.1-01-1-24015-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,sekretoriaujant Brigitai Vaitkutei-Unikienei,dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui,kaltinamajam O. B., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,laiduotojai B. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. B. 2019-06-08, apie 19.41 val., važiuodamas Jonavos g., ties pastatu Nr. 296 A, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (jam nustatytas 1,69 promilių girtumas).

Kaltinamasis O. B. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2019-06-08, apie 16.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, išgėrė dvi skardines 0,5 litro talpos, nestipraus alaus. Praėjus šiek tiek laiko jautėsi, nejuto, jog yra apsvaigęs, apie 18.00 val., nusprendė nuvažiuoti pas savo dukrą į Romainius, išsimaudyti baseine, nes buvo labai karšta. Važiavo jam priklausančiu automobiliu ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ties Kleboniškio kapinėmis, sankryžoje prie šviesoforo, jis nežymiai kliudė kitą transporto priemonę, kokią įvardinti negali, nes neprisimena. Išlipęs iš automobilio su kitos transporto priemonės vairuotoju apžiūrėjo automobilius. Ant abiejų automobilių nebuvo apgadinimų. Jis kitos transporto priemonės vairuotojui pasiūlė skirstytis, kadangi transporto priemonės nebuvo apgadintos. Minėto automobilio vairuotojas pasakė, kad jau iškvietė policijos pareigūnus ir turi jų sulaukti. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą ir pasiūlė alkotesteriu pasitikrinti blaivumą. Koks jam buvo nustatytas girtumas dėl jaudulio, jis neprisimena. Pareigūnai jam paaiškino, kad automobilis buvo transportuotas į saugomą policijos aikštelę, o jis pats buvo pristatytas į policijos įstaigą ir vėliau paleistas namo. Dėl padaryto nusikaltimo labai išgyvena, pasielgė neapgalvotai, nepagalvodamas apie galimas neigiamas pasekmes. Pasižada ateityje daugiau nedaryti nusikalstamų veikų.

Kaltinamajam O. B. visiškai pripažinus kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kelių eismo įvykio apžiūros protokolu, kita bylos medžiaga:

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-06-08, apie 19.30 val., prie Jonavos g. 296 A, Kaune, O. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuriam alkoholio matuokliu 19.45 val. nustatytas 1,69 promilių girtumas, 20.05 val. nustatytas 1,73 promilių girtumas, vairavo jam priklausantį automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8);

Liudytojo M. V. parodymais, kad 2019-06-08 jis patruliavo, gavo pranešimą, kad Jonavos g., ties kapinėmis, prie šviesoforo, kur išsukimas į autostradą, į pranešėjo automobilį ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai nesutaria dėl kaltės. 19.41 val. atvyko į įvykio vietą Jonavos – Islandijos pl. sankirtoje ir rado nurodytus automobilius. Automobilių vairuotojams apžiūrėjus automobilius, apgadinimų nerado. Vairuotojui O. B. aiškinant eismo įvykio aplinkybes, jo kalba buvo nerišli, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, O. B. paaiškino, kad vartojo prieš dvi valandas, kelias skardines alaus. Patikrinus alkotesteriu ,,Alkotest 7510“ Nr. ARKB-0333 patikros sertifikato Nr. 0971525, O. B. 19.45 val. nustatytas 1.69 promilių neblaivumas. 20.05 val. O. B. atliko antrą pūtimą, kurio metu nustatytas 1.73 promilių neblaivumas. Su alkotesterio parodymais O. B. sutiko. Automobilyje alkoholio taros nesimatė. Pakartotinis pūtimas buvo filmuojamas, filmuota medžiaga įkelta į policijos registruojamų įvykių registrą (b. l. 23-25);

2019-06-08 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini), stovintis Jonavos g. 296 A, Kaune, sudaryta foto lentelė (b. l. 9-10);

2019-06-08 transporto priemonės perdavimo priėmimo akte nurodyta, kad automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti į UAB „Augenas“ aikštelę Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 28);

VšĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra O. B. (b. l. 31);

VšĮ „Emprekis“ pateikta informacija, kad vidutinė transporto priemonės „Opel Astra“, kaina Lietuvoje su PVM yra 950 eurų (b. l. 32);

2019-06-08 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad O. B. alkotesteriu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0333, pirmuoju tikrinimu 19.45 val. nustatyta 1,69 promilių girtumas, antruoju tikrinimu 20.05 val. nustatytas 1,73 promilių girtumas (b. l. 38-41).

Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas

Kaltinamasis O. B. prisipažino, kad 2019-06-08 vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Iš alkotesterio parodymų matyti, kad kaltinamojo kraujyje yra daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, t. y. nustatyta 1,69 % (promilės) etilo alkoholio kraujyje. Apklaustas liudytojas M. V. patvirtino, kad kaltinamajam patikrinus jo neblaivumą alkotesteriu nustatytas daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio kraujyje. Alkotesteriui atlikta metrologinė patikra, kuri galiojo ir tikrinimo metu.

Duomenų, kad šie įrodymai gauti neteisėtais būdais byloje nėra, taip pat nėra šiems įrodymams prieštaraujančių duomenų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo O. B. pasitvirtino. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad kaltinamasis O. B. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato savo veikos pavojingas pasekmes ir jų siekė, todėl teismas laiko, kad jis padarė nusikaltimą tiesiogine tyčia.

Dėl laidavimo

Kaltinamasis, jo gynėja bei valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras teisme prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmoji iš įstatyme nurodytų sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-305/2011). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis O. B. anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, todėl laikytina, kad jis nusikalto pirmą kartą, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sąlygą.

Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad kaltinamasis atitinka ir kitas aukščiau nurodytas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas.

Kaltinamasis O. B. bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamo elgesio, žala nepadaryta, todėl jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas sąlygas.

Kaltinamasis O. B. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nors yra vyresnio amžiaus, tačiau administracine tvarka buvo baustas tik vieną kartą, senatvės pensininkas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygas.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Byloje yra pateiktas žodinis laiduotojos B. Š. prašymas perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį pagal laidavimą. Ji yra neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius laiduotojos duotus paaiškinimus teismo posėdyje, tai, kad ji yra kaltinamojo dukra, su juo nuolat bendrauja, kritiškai vertina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad B. Š. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo ir kaip turinti autoritetą, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo O. B., taip pat laiduotojos B. Š. asmenybę, laiduotojos asmenines savybes, tai, kad padaryta viena nusikalstama veika, nusikalstamais veiksmais kaltinamasis nesiekė turtinės naudos, darytina išvada, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavimas paskirtinas be užstato, nustatant minimalų įstatymo nustatytą laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, teismas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui gali skirti minėtame straipsnyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar padarė BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, šiurkščiai pažeidęs KET, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis O. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. O. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, administracine tvarka baustas tik vieną kartą, nors yra sulaukęs pensijinio amžiaus, todėl taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant minimalų vienerių metų terminą.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas kaltininkui vairuojant automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad kaltinamajam priklausančios transporto priemonės – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, tai yra daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas, būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Procesinės prievartos priemonės, dokumentai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Kaltinamajam paskirta procesinė prievartos priemonė laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

O. B. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus persiųstinas VĮ „Regitra“, transporto priemonės registracijos liudijimas nuosprendžiui įsiteisėjus persiųstinas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendė:

O. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos B. Š. atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti O. B., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti B. Š., kad ji gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirti O. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019-06-08.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančią O. B..

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kaltinamajam O. B. paskirta procesinė prievartos priemonė - laikinas nuosavybės teisės apribojimas, laikinai apribojant automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

O. B. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti VĮ „Regitra“.

Transporto priemonės registracijos liudijimą „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Sigita Kazlauskienė