Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SODRA) Kauno skyrius 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 29.P-21 pripažino, kad D. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188⁶ straipsnio 1 dalyje ir jam paskyrė 506 eurų baudą. Jis nubaustas už tai, kad nevykdė SODROS Kauno skyriaus pareigūno teisėto reikalavimo teikti socialinio draudimo pranešimus, pasirašytus saugiu elektroniniu parašu, sukurta saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu sertifikatu.

Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs nubaustojo skundą dėl minėto nutarimo, konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn D. S. patrauktas teisėtai ir pagrįstai.

Nesutikdamas su priimtais procesiniais dokumentais, D. S. Kauno apygardos teismo prašo:

atnaujinti terminą 2016 m. kovo 24 d. apeliaciniam skundui paduoti, jeigu jis būtų praleistas;iš Kauno apygardos administracinio teismo išreikalauti administracinę bylą Nr. 1-2824-422-2015 ir ją prijungti prie šios administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme;iškviesti liudytoja SODROS Kauno skyriaus direktorę J. B. į apeliacinės instancijos teismo posėdį;skirti žodinį teismo posėdį apeliacinėje instancijoje;kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje administracinėje byloje;kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu (-ais) ištirti ir pasisakyti dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų teisėtumo ir juridinės galios ir pastarųjų atitikimo aukštesnės juridinės galios teisės aktams, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 6 straipsniui, 46 straipsniui ir kt.;kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti 2016 m. sausio 6 d. skunde ir 2016 m. kovo 24 d. apeliaciniame skunde nurodytų centrinio valstybinio administravimo subjektų teisės aktų teisėtumą;panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-49-738/2016;panaikinti SODROS Kauno skyriaus 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 29.P-21, kuriuo apeliantas patrauktas administracinėn atsakomybėn;panaikinti SODROS Kauno skyriaus 2015 m. kovo 19 d. pradėtos administracinės bylos teisenos D. S. atžvilgiu pagal ATPK 188⁶ straipsnį protokolą Nr. 21.P-21 ir nutraukti administracinę teiseną;panaikinti SODROS Kauno skyriaus 2015 m. rugsėjo 4 d. pranešimą Nr. (2.72)S-57061 ir nurodymą D. S. pagal ATPK 260¹ straipsnį ir 188⁶ straipsnio 1 dalį sumokėti 72 Eur;iš SODROS Kauno skyriaus priteisti atlyginti D. S. patirtus nuostolius, išlaidas ir žalą, kurias sudaro 440 Eur patirtų išlaidų procesinių dokumentų surašymui, 9 Eur kopijų dauginimo ir dokumentų spausdinimo išlaidos, 3 Eur pašto išlaidų;iš SODROS Kauno skyriaus priteisti D. S. patirtus nuostolius, išlaidas ir žalą, kurias sudaro 275 Eur (25 val. x 11 Eur) patirtų išlaidų dėl 2016 m. kovo 24 d. apeliacinio skundo surašymui, 3 Eur pašto išlaidų; iš SODROS Kauno skyriaus priteisti D. S. neturtinę žalą – 1000 Eur;priimti atskirą nutartį dėl SODROS Kauno skyriaus darbuotojų neteisėto ir nusikalstamo psichologinio spaudimo juridiniam asmeniui bei D. S. terorizavimo, piktnaudžiavimo valstybės tarnautojo pareigomis, tinkamo pareigų neatlikimo (BK 169 str., 228 str., 229 str., 230 str. kt.), akivaizdžios korupcijos SODRAI organizuojant viešąjį pirkimą ir perduoti šią medžiagą tirti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis neišsami, nemotyvuota ir nepagrįsta, priimta neįsigilinant į pareiškėjo skundo argumentus ir neatsakant į pagrindinius skundo reikalavimus, taip pat neištirtos ir neanalizuotos esminės aplinkybės bei klaidingai interpretuojamos faktinės aplinkybės. Be to, nuobauda jam paskirta ne tik visiškai neatsižvelgiant į jo turtinę padėtį, yra ženkliai didesnė nei ekonominio ir ūkinio pobūdžio baudžiamosiose bylose skiriama bauda už padarytą nusikalstamą veiką, bet ir praleidus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Apelianto teigimu, tiek bylą nagrinėjant SODROJE, tiek apylinkės teisme buvo pažeistos ir jo procesinės teisės, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas jam nedalyvaujant, įteiktas praėjus beveik šešiems mėnesiams, SODROJE posėdžio metu nebuvo rašomas protokolas, eiga nebuvo fiksuojama garso įrašu, nebuvo renkami administracinį teisės pažeidimą patvirtinantys įrodymai nekaltumo įrodinėjimo naštą perkeliant jam pačiam, taip pat viso proceso metu nebuvo užtikrintos jo teisės į tinkamą teisinę pagalbą, o apylinkės teismas dar ir netenkino jo prašymo iškviesti liudytoja SODROS Kauno skyriaus direktorę. Pareiškėjo manymu, SODROS darbuotojų veiksmuose yra akivaizdūs nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje, 229 straipsnyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir kt., sudėties požymiai, dėl ko medžiaga turi būti perduota prokuratūrai tirti.

Nepaisant to, D. S. apeliaciniame skunde taip pat kelia ir paties pažeidimo sudėties klausimą. Jo nuomone, SODROS nutarime nepagrįstai plečiamai aiškinama ATPK 188⁶ straipsnio dispozicija, nes joje nėra konkrečiai įtvirtinta atsakomybė už elektroninio dokumento nesiuntimą per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą. Šiame kontekste apeliantas atkreipia dėmesį, kad ATPK 188⁶ straipsnio dispozicija buvo suformuluota žymiai anksčiau nei buvo priimtas SODROS nutarime minimas direktoriaus įsakymas dėl elektroninio parašo, todėl jam nekyla administracinė atsakomybė pagal ATPK 188⁶ straipsnį. Juolab, kad pati SODRA pripažįsta, jog tiek popierine forma, tiek elektroniniu būdu pateiktų ataskaitų ir kitų dokumentų juridinė galia yra ta pati; gavę pareiškėjo įstatymų nustatytais terminais pateiktas ataskaitas popierine forma, SODROS darbuotojai patys duomenis suveda į elektronines laikmenas, todėl realiai SODRA jokios žalos ar nuostolių nepatiria ir negali patirti. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, pagal kurį nusikalstamos veikos sudėties normos privalo būti įtvirtintos ne žemesnės negu įstatymo juridinės galios teisės aktuose, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodomos blanketinės nuorodos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą ir atskirų institucijų priimtus žemesnės juridinės galios teisės aktus šios administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste apskritai negali būti naudojamos ir/ar taikomos. Mano, kad SODROS Kauno skyriaus reikalavimas ataskaitas teikti naudojant abejotino patikimumo ir brangią elektroninio parašo sistemą yra neteisėtas ir antiįstatyminis, pažeidžia ES teisės aktus, diskriminuoja ūkio subjektus, riboja konkurencijos laisvę, pažeidžia lygiateisiškumo principus. Pažymi, kad jokiuose teisės aktuose nėra numatyta išlaidų dėl šios sistemos įsigijimo kompensavimo mechanizmas ir tvarka. O SODROS darbuotojų aiškinimai ir teiginiai, kad toks įrenginys yra nebrangus ir jis prijungiamas prie paprasto kompiuterio, D. S. nuomone, yra akivaizdus SODROS ir telekomunikacines paslaugas teikiančių didžiųjų bendrovių korupcinis susitarimas ir pelnymasis iš privačių juridinių asmenų, kuriems, panaudojant akivaizdų psichologinį spaudimą ir šantažą, yra perkeliama neteisėta papildoma išlaidų ir finansinė našta. Juolab, kad šiuo atveju galėtų būti naudojamos itin saugios Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų elektroninės bankininkystės sistemos, kurios yra nemokamos vartotojui ir per kurias galima atlikti ne tik bankinius pavedimus, bet ir jungtis prie įvairių valstybinių ir privačių institucijų bazių, pateikti prašymus įvairioms institucijoms, gauti duomenis ir t. t. Būtent dėl aukščiau nurodytų priežasčių, pareiškėjo nuomone, yra būtina kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą byloje, taip pat į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant ištirti SODROS direktoriaus įsakymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kuriais reikalaujama teikti ataskaitas naudojantis elektroninio parašo sistema, tačiau nenumatant tokios įrangos įsigijimo išlaidų kompensavimo mechanizmo ir tvarkos, teisėtumą ir atitikimą aukštesnės juridinės galios teisės aktams.

D. S. apeliaciniame skunde prašomą priteisti neturtinę žalą grindžia SODROS Kauno skyriaus darbuotojų ilgą laiką naudojamu psichologiniu spaudimu, šantažu neteisėtai reikalaujant įsigyti visiškai jo vadovaujamai įmonei nereikalingą įrenginį, dėl ko jis patyrė didžiulį psichologinį diskomfortą, stresą ir įvairius išgyvenimus. Savo ruožtu kitas prašomas priteisti išlaidas apeliantas motyvuoja tuo, kad savo teises prieš SODROS Kauno skyrių gynė pats, dėl ko buvo sugaištas ir prarastas laikas, patirtos darbo ir laiko sąnaudos, kanceliarinės išlaidos ir pan. Taigi, skundų rašymui pareiškėjas teigia sugaišęs iš viso virš 65 valandų, o vieną valandą vertindamas 11 Eur, iš viso prašo priteisti 715 Eur už procesinių dokumentų rengimą, taip pat už kopijų dauginimą ir dokumentų spausdinimą patirtas 9 Eur išlaidas bei iš viso 6 Eur pašto išlaidų. Be to, apeliantas skunde daug dėmesio skiria Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėtai administracinei bylai Nr. I-2824-422/20155, kurioje buvo ginčijami SODROS sprendimai dėl D. S. ligos pašalpos apskaičiavimo ir išmokėjimo.

Administracinio teisės pažeidimo nutarimą D. S. atžvilgiu priėmusios institucijos – SODROS Kauno skyriaus direktorė J. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį nepakeistą.

D. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

Pareiškėjo prašymas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo vertinimu, nepagrįstas. Pagal ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalies nuostatas, bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nenustačius aplinkybių, kurioms esant turėtų būti rengiamas žodinis bylos nagrinėjimas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir šalys į posėdį nekviečiamos. Šiuo atveju byloje surinktais įrodymais, aptartais Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartyje, nustatytos faktinės aplinkybės teismui abejonių nekelia, todėl nėra pagrindo rengti žodinį bylos nagrinėjimą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

D. S. nubaustas pagal ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už Valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimą; veiką, dėl kurios neteisėtai buvo sumažintos valstybinio socialinio draudimo įmokos, išmokos; vengimą registruotis draudėju; neįsileidimą Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigūnų tikrinti duomenų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokomis bei išmokomis; nepateikimą jiems dokumentų arba jų nuslėpimą, socialinio draudimo pranešimų ar kitų dokumentų, reikalingų draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti, pavėluotą pateikimą arba nepateikimą, klaidingos informacijos suteikimą, neteisingų duomenų apie gautas pajamas, reikalingų valstybinio socialinio draudimo išmokai skirti, įrašymą į asmenims išduodamas pažymas ar kitus dokumentus, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Šiame straipsnyje numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis kitų teisės aktų nuostatomis, kurių reglamentavimą apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarė ir dėl jų atitikimo aukštesnės juridinės galios teisės aktams nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui jokių abejonių nekyla.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas faktines bylos aplinkybes šioje byloje aktualių teisės normų plotmėje, sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju D. S., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nevykdė SODROS Kauno skyriaus pareigūno teisėto reikalavimo pateikti socialinio draudimo pranešimus, pasirašytus saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu. To neneigia ir pats pažeidėjas, tačiau jis, kvestionuodamas savo kaltę dėl SODROS pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo, teigia, kad tokie reikalavimai neteisėti, antiįstatyminiai, pažeidžiantys ES teisės aktus, diskriminuojantys ūkio subjektus, ribojantys konkurencijos laisvę bei pažeidžiantys lygiateisiškumo principus.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad D. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, kyla pareiga laikytis teisės aktų, reglamentuojančių, be kita ko, valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarką, dėl kurių atitikimo aukštesnės teisinės galios aktams nekyla abejonių. Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis ir SODROS Kauno skyriaus 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 29.P-21, kuriuo apeliantas patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju teismas nemato įstatyminio pagrindo tenkinti kitus D. S. prašymus - kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje administracinėje byloje; kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-49-738/2016, panaikinti SODROS Kauno skyriaus 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 29.P-21, kuriuo apeliantas patrauktas administracinėn atsakomybėn; panaikinti SODROS Kauno skyriaus 2015 m. kovo 19 d. pradėtos administracinės bylos teisenos D. S. atžvilgiu pagal ATPK 188⁶ straipsnį protokolą Nr. 21.P-21 ir nutraukti administracinę teiseną; panaikinti SODROS Kauno skyriaus 2015 m. rugsėjo 4 d. pranešimą Nr. (2.72)S-57061 ir nurodymą D. S. pagal ATPK 260¹ straipsnį ir 188⁶ straipsnio 1 dalį sumokėti 72 Eur; priimti atskirą nutartį dėl SODROS Kauno skyriaus darbuotojų neteisėto ir nusikalstamo psichologinio spaudimo juridiniam asmeniui bei D. S. terorizavimo, piktnaudžiavimo valstybės tarnautojo pareigomis, tinkamo pareigų neatlikimo, akivaizdžios korupcijos SODRAI organizuojant viešąjį pirkimą ir perduoti šią medžiagą tirti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai - nes tokie prašymai nėra susiję su apylinkės teismo išnagrinėta byla ir priimtu sprendimu, o tokio pobūdžio prašymų nagrinėjimas nėra reglamentuotas administracinių teisės pažeidimų kodekse.

Nubaustojo apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas palieka nenagrinėtu D. S. prašymą priteisti neturtinę žalą, kadangi ATPK nereglamentuoja ir galimai patirtos neturtinės žalos atlyginimo pagrindų bei sąlygų. Tačiau įstatymas nedraudžia nubaustajam kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat prašo priteisti išlaidas, susidariusias dėl procesinių dokumentų rašymo, spausdinimo, kopijavimo ir siuntimo. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal ATPK 249 straipsnio 1 dalį administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos tvarką nustato ATPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. ATPK nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimą, numatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Taigi, sistemiškai aiškinant ATPK ir BPK normas dėl proceso išlaidų ir jų atlyginimo, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto ir dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo nubausto asmens išlaidos nelaikytinos proceso išlaidomis ir neatlygintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną.