Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-01-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-98-1189/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-98-1189/2024Nutartis · 2024-01-18Kauno apylinkės teismas
  2. AN2-48-397/20242024-03-18Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-18
Bylos Nr.
II-98-1189/2024
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00085-2023-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Pažeidėjas
R. A.
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-98-1189/2024Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00085-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 10; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. sausio 18 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė,sekretoriaujant Editai Juršienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. A. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo specialisto D. P. 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo specialisto D. P. 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. A. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 226 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. 11.00 val., (duomenys neskelbtini) kalėjime, adresu (duomenys neskelbtini), įeinant į įstaigą, introskopo patalpoje tikrinant Resocializacijos skyriaus specialistės R. A. batus buvo pastebėta , kad dešiniajame bate yra įdėta pinigų, po atliktos apžiūros buvo nustatyta, jog bate buvo paslėpta 800 Eur (6 kupiūros po 100 Eur, 3 kupiūros po 50 Eur, 1 kupiūra 20 Eur, 2 kupiūros po 10 Eur, 2 kupiūros po 5 Eur). Nutarimu R. A. buvo paskirta 1 000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – daikto konfiskavimas (rastų ir paimtų pinigų konfiskavimas (800 Eur) ir batas).

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pateikė skundą dėl aukščiau nurodyto nutarimo ir prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad su priimtu nutarimu nesutinka, nutarimas priimtas neatsižvelgiant į visas aplinkybes ir turi būti naikinamas. Skunde nurodoma, kad R. A. pamiršo apie bate esančius pinigus ir dėl to įnešė juos į (duomenys neskelbtini) kalėjimo teritoriją, tikslo perduoti pinigus nuteistiesiems neturėjo. Pinigų kupiūros buvo nedidelėmis sumomis, 2 kupiūros po 5 Eur, 2 kupiūros po 10 Eur, 1 kupiūra 20 Eur, 3 kupiūros po 50 Eur, 6 kupiūros po 100 Eur, ši pinigų suma buvo nuimta nuo kortelės, išeinant iš namų, kai jau buvo apsirengusi ir apsiavusi batus, kad nereikėtų nusiauti einant atgal, pinigus išsiėmė iš piniginės ir įdėjo į prie durų esantį batą, kuris buvo uždariausias ir pamiršo išsiimti. Batai, nors ir buvo per dideli, tačiau buvo dėvimi norint pasipuošti. Skunde akcentuojama tai, jog R. A. neturėjo tikslo perduoti pinigų nuteistiesiems, niekada nepalaikė, nepalaiko ir nepalaikys jokių ryšių su nuteistaisiais nei su jų artimaisiais, visi nuteistieji yra lygūs, jokių išskirtinių susitarimų, kad ir dėl darbo pobūdžio, niekada nebuvo ir nebus. Pati yra įgijusi teisės bakalauro ir magistro išsilavinimą, gerbia teisę ir laikosi visų jos principų. Skunde pažymima tai, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta nesąžiningai, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Įėjimo į įstaiga tvarka R. A. yra žinoma, su ja yra susipažinusi. Niekas jos nelaukė, niekam nesiruošė perduoti pinigų kaip ir nenustatytas tikslas. Apkaltinimas dėl sąmoningai užsidėtų per didelių batų neturi jokio pagrindo. Atlikto tarnybinio patikrinimo metu, ištirtos visos aplinkybės, apklausta daugybė asmenų ir nenustatyta jokių aplinkybių galėjusių sukelti tam tikrų abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A.. Skunde nurodoma taip pat ir tai, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl to, jog R. A. turėjo sveikatos problemų, jautė didelį nuovargį, pergyvenimą dėl dukros, kuri turėjo sveikatos problemų, dirbo didžiuliu krūviu (dirbo už du). Taip pat nurodyta, jog nutarimas priimtas neįvertinus administraciniam nusižengimui kvalifikuoti reikalingų duomenų, nes norint įnešti pinigus, reikia turėti tikslą kam juos perduoti, o ji tokio tikslo neturėjo, todėl nenustatyti visi administracinio nusižengimo kvalifikavimui reikalingi sudėties požymiai.

Atsiliepimas

Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepimu į R. A. skundą prašė jo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą, kadangi R. A. kaltė padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 226 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta ne tik administracinio nusižengimo protokolu, bet ir kita byloje surinkta medžiaga. Byla teismo posėdyje nagrinėta nedalyvaujant Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. A. teismo posėdžio metu pateikė ją charakterizuojančius duomenis: psichologinio tyrimo išvadą (e. b. 130), specializuotosios medicininės ekspertizės pažymą (b. l. 131) ir medicininį pažymėjimą (b. l. 132), ir paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. atvyko kolegos iš (duomenys neskelbtini), su kuriais buvo vykstama į (duomenys neskelbtini) kalėjimą. R. A. nurodė, kad turi įprotį slėpti ir visur kaišioti pinigus nuo savo šeimos narių, įvairiose namų vietose. Keletą dienų prieš įvykį, išeidama iš namų, išsiėmė iš piniginės pinigus, kuriuos buvo nusiėmus nuo kortelės ir įdėjo į batus, kurie yra „loferių“ tipo, ir apie tai visiškai pamiršo, nors po įdėjimo ir buvo praėjusios tik kelios dienos. Taip elgėsi dėl savo įpročio slapstyti pinigus. Batus, į kuriuos įdėjo pinigus, buvo nusipirkusi per didelius, tačiau vis tiek dėvėdavo norėdama pasipuošti. Savo atlyginimą ji taupo, o asmeniniams ir kitiems poreikiams užtikrinti naudoja vyro pervedamus pinigus, kurių būna apie 1 000 Eur. Nusižengimo dieną, batus apsiavė apie 7.00 val. ryto ir iki 11.00 val. visiškai nejautė bate esančių 14 vienetų kupiūrų, jų nejautė ir tą dieną vykdama į darbą ir vairuodama automobilį. Tokią jos būseną, kuomet nejautė 14 vienetų kupiūrų, galėjo nulemti labai bloga savijauta, o į medikus nesikreipė dėl pereito sveikatos patikrinimo (CMEK), kadangi laukė darbo vietos kitoje pozicijoje. Pas gydytojus kreipėsi tik po padaryto administracinio nusižengimo. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Kadangi vyras jai duoda pinigų, tai R. A. teigimu, 800 Eur jai nėra dideli pinigai.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 226 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą daiktų ir reikmenų įnešimą, perdavimą ar bandymą juos perduoti laisvės atėmimo vietose, sulaikytųjų sulaikymo vietose laikomiems asmenims arba neteisėtą daiktų ir reikmenų gavimą iš šių asmenų.

ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).

ANK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog: administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti; administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaip matyti iš ANK 9 straipsnio nuostatų, tuo atveju, kai administracinis nusižengimas padaromas dėl neatsargumo (dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo), atsiranda ANK numatyti padariniai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. A. 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 226 straipsnio 1 dalį nubausta 1 000,00 Eur bauda, ir pritaikyta administracinio poveikio priemonė – daiktų konfiskavimas (piniginių lėšų – 800 Eur, ir batas), už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. 11.00 val., (duomenys neskelbtini) kalėjime, adresu (duomenys neskelbtini), įeinant į įstaigą, introskopo patalpoje tikrinant Resocializacijos skyriaus specialistės R. A. batus buvo pastebėta , kad dešiniajame bate yra įdėta pinigų, po atliktos apžiūros buvo nustatyta, jog bate buvo paslėpta 800 Eur (6 kupiūros po 100 Eur, 3 kupiūros po 50 Eur, 1 kupiūra 20 Eur, 2 kupiūros po 10 Eur, 2 kupiūros po 5 Eur). Nutarime nurodyta, kad tokiais savo veiksmais, R. A. neteisėtai bandė įnešti pinigus į kalėjimą, tuo padarydama administracinį nusižengimą numatytą ANK 226 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintų instrukcijų „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos priežiūros instrukcijos“ (redakcija galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 23 priedo 2.6 punktą numatyta, jog įstaigų darbuotojams ir kitiems asmenims į laisvės atėmimo vietų įstaigas neleidžiama įsinešti ir turėti šiuos daiktus: pinigus, vertybinius popierius, vertingus daiktus (išskyrus nešiojamus papuošalus, laikrodžius). Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. R. A. buvo supažindinta dėl atsakomybės už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir teisės pažeidimus (b. l. 78). Taip pat byloje esantys Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistų, M. R. ir I. L., tarnybiniai pranešimai, patvirtina tai, jog 2023 m. rugpjūčio 31 d. apie 11.00 val., introskopo patalpoje, patikrinus į įstaigą įeinančią Resocializacijos skyriaus specialistę R. A., jos bate buvo pastebėti pinigai, tai yra 6 kupiūros po 100 Eur, 3 kupiūros po 50 Eur, 1 kupiūra 20 Eur, 2 kupiūros po 10 Eur, 2 kupiūros po 5 Eur, kurių viso buvo 800 Eur (b. l. 50-53) bei įvykio vietos apžiūros protokolas, kuris patvirtina, jog paimtas batas firmos „Luca Grossi“, 42 dydžio, kuriame buvo įdėti pinigai (b. l. 75). Be kita ko, administracinio nusižengimo padarymas grindžiamas ir kitais byloje esančiais duomenimis, o būtent tuo, jog byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuotos kupiūros ir administracinio nusižengimo padarymo įrankis tai yra batas, su jame esančiais pinigais (b. l. 126-127), bei byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota tai, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. apie 11.00 val., introskopo patalpoje, patikrinus į įstaigą įeinančią Resocializacijos skyriaus specialistę R. A., jos bate buvo pastebėti pinigai, tai yra 6 kupiūros po 100 Eur, 3 kupiūros po 50 Eur, 1 kupiūra 20 Eur, 2 kupiūros po 10 Eur, 2 kupiūros po 5 Eur, kurių viso buvo 800 Eur (priedas Nr. 1). Byloje surinkti ir ištirti duomenys nekelia abejonių dėl to, kad R. A. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 226 straipsnio 1 dalyje.

Nors tiek teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus, tiek savo skunde R. A. nurodė, kad dėvimi batai jai buvo nepatogūs, per dideli, o dėl blogos savijautos nebuvo atidi ir nepastebėjo, kaip ir nejautė, bate esančių 14 vienetų kupiūrų, nes turi įprotį slėpti pinigus įvairiose namų vietose, kas nutiko ir šiuo atveju, pinigus ji paslėpė bate, ir vėliau apie tai pamiršo, o ji negali būti patraukta administracinėn atsakomybėn, nes tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pažeidimas atliktas dėl neatsargumo, bet ne dėl tyčios. Tokie R. A. paaiškinimai, teismo vertinimu nešalina jos administracinės atsakomybės, kadangi bate esanti 14 vienetų kupiūrų krūva, be abejonės turėjo sukelti diskomfortą ir nepatogumą, tiek vaikštant, tiek vairuojant, kurį ji galėjo ir privalėjo pašalinti, įvertindama savo darbo pobūdį bei jai dėl to keliamus itin aukštus elgesio standartus, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, o kadangi šio administracinio nusižengimo numatyto ANK 226 straipsnio 1 dalyje sudėtis yra formali, vertinant šio nusižengimo objektyviąją pusę, užtenka nustatyti tik vieną požymį – veiką (veikimą, neveikimą), o pasekmių ir priežastinio ryšio šiuo atveju konstatuoti nereikia, nes tai nėra būtinieji formaliąja sudėtimi aprašytų nusižengimų požymiai. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju yra inkriminuotas tik neteisėto daiktų ir reikmenų įnešimo požymis, dėl to nereikia konstatuoti daiktų įnešimo tikslo, kaip ir susitarimo tarp daiktus ir reikmenis neteisėtai įnešančio ir juos priimančio asmens. Šiuo atveju, nekyla abejonių, kad gana uždaro tipo, šiltam sezonui nešioti tinkamuose batuose esančias 14 kupiūrų R. A. ne tik galėjo, bet ir turėjo jausti, nepaisant to, jog minėtieji batai, kaip ji teigė jai buvo per dideli, juo labiau, kad aunantis tokio tipo batus R. A. aiškiai turėjo matyti bate esančius pinigus, kuriuos sudarė net 14 kupiūrų. Taigi, kaip aptarta aukščiau, įvykdant administracinį nusižengimą numatytą ANK 226 straipsnio 1 dalyje nėra būtinas susitarimas dėl įnešamų draudžiamų daiktų realizavimo, ko nagrinėjamu atveju ir nebuvo nustatyta, tačiau spręstina, kad R. A. administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, tai yra dėl nerūpestingumo, nes būdama pataisos įstaigos darbuotoja, su savimi nešiodamasi draudžiamus daiktus, turėjo numatyti gresiančius padarinius.

Įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto D. P. 2023 m. lapkričio 14 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ir 6 dalimi, teismas

nutaria:

netenkinti R. A. skundo.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto D. P. 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus administracijai.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė