Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. A. Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 226 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – piniginių lėšų, iš viso 800 Eur, konfiskavimu už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. 11.00 val., (duomenys neskelbtini) kalėjime, adresu (duomenys neskelbtini), įeinant į įstaigą, introskopo patalpoje tikrinant (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistės R. A. batus buvo pastebėta, kad dešiniajame bate yra įdėta pinigų, po atliktos apžiūros buvo nustatyta, jog bate buvo paslėpta 800 Eur (6 kupiūros po 100 Eur, 3 kupiūros po 50 Eur, 1 kupiūra 20 Eur, 2 kupiūros po 10 Eur, 2 kupiūros po 5 Eur). Šiais veiksmais buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymo „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ priedo 2.6. punkto reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį skundžia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. A.. Skunde Institucijos nustatytos faktinės aplinkybės dėl pinigų įnešimo nėra ginčijamos, tačiau nesutinkama su Institucijos ir teismo padarytomis išvadomis dėl subjektyviojo požymio apeliantės veikoje nustatymo. R. A. įsitikinimu, atsakomybė pagal ANK 226 straipsnio 1 dalį gali būti taikomas tik nustačius draudžiamų daiktų įnešimo tikslą ir subjektyvųjį nusižengimo sudėties požymį – tyčią.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. A. padarytas administracinis nusižengimas Institucijos nutarime teisingai įvertintas, kaip atitinkantis ANK 226 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį ir dėl šio nusižengimo padarymo ji pripažinta kalta, ir nubausta pagrįstai. Nesutikti su apylinkės teismo, atmetusio apeliantės skundą dėl Institucijos nutarimo, argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktu faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų vertinimu, pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad teismas, vertindamas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Esminiai įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų ar kiti procesiniai pažeidimai, nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą pirmosios instancijos teisme, nepadaryti, į esminius skundo argumentus nutartyje yra pakankamai motyvuotai atsakyta, teismo padarytos išvados logiškos, nuoseklios, atitinka bylos duomenimis nustatytas įvykio aplinkybes.

Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 226 straipsnio 1 dalį.

7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno minėtų požymių nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, o tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

8. ANK 226 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už neteisėtą daiktų ir reikmenų įnešimą, perdavimą ar bandymą juos perduoti laisvės atėmimo vietų įstaigoje, sulaikytųjų sulaikymo vietose laikomiems asmenims arba neteisėtą daiktų ir reikmenų gavimą iš šių asmenų. Institucijos 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimu R. A. pagal ANK 226 straipsnio 1 dalį nubausta už tai, kad jai įeinant į įstaigą ((duomenys neskelbtini) kalėjimą), introskopo patalpoje atliekant patikrinimą, jos bate buvo surastos pinigų kupiūros, iš viso 800 Eur. Taigi R. A. buvo nubausta už neteisėtą daiktų (aptariamu atveju – pinigų) įnešimą. R. A. patikrinimo, pinigų suradimo ir paėmimo aplinkybės nustatytos ir įrodytos Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistų M. R. ir I. L. 2023 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniais pranešimais, 2023 m. spalio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo įrašu, 2023 m. spalio 12 d. administracinio nusižengimo protokolu, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Šie duomenys apylinkės teismo nutartyje išanalizuoti ir įvertinti laikantis ANK 569 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų ir pagrįstai pripažinti įrodymais, patvirtinančiais Institucijos nutarime padarytų išvadų pagrįstumą. Šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių neneigia ir pati apeliantė. Tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek skunduose apylinkės ir apygardos teismams R. A. pripažino, kad jai einant į įstaigą, introskopo patalpoje atlikto patikrinimo metu jos bate buvo surasti jai priklausantys pinigai – 800 Eur, kuriuos, kaip ji teigia, buvo pamiršusi. Tačiau, apeliantės tvirtinimu, administracinė atsakomybė pagal ANK 226 straipsnio 1 dalį jai galėjo būti taikoma tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatytas veikos tikslas (perduoti draudžiamus įnešti daiktus kalėjime bausmę atliekantiems asmenims) ir tyčia (tiesioginė arba netiesioginė), tačiau šie požymiai nebuvo nustatyti ir įrodyti. Pritarti tokiam vertinimui apygardos teismas neturi pagrindo.

9. Administracinę atsakomybę pagal ANK 226 straipsnio 1 dalį užtraukia bent vienos iš šio straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų padarymas: neteisėtas daiktų ir reikmenų įnešimas; neteisėtas daiktų ir reikmenų perdavimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, sulaikytųjų sulaikymo vietose laikomiems asmenims; neteisėtą bandymą perduoti daiktus ir reikmenis laisvės atėmimo vietų įstaigoje, sulaikytųjų sulaikymo vietose laikomiems asmenims; neteisėtą daiktų ir reikmenų gavimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigoje, sulaikytųjų sulaikymo vietose laikomų asmenų.

10. Taigi apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad neteisėtas daiktų ir reikmenų įnešimas gali būti inkriminuotas tik nustačius tokios veikos tikslą, kadangi iš ANK 226 straipsnio 1 dalies dispozicijos akivaizdu, jog neteisėtas daiktų ir reikmenų įnešimas yra savarankiškas šio administracinio nusižengimo sudėties objektyviąją pusę sudarantis požymis, kurio pakanka administracinei atsakomybei pagal aptariamą ANK normą atsirasti, jeigu kartu nustatyti ir subjektyvieji šio nusižengimo sudėtį sudarantys požymiai. Tokią išvadą leidžia daryti ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintos instrukcijos „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos priežiūros instrukcijos“, kiurių 23 priedo 2.6. punkte numatyta, jog įstaigų darbuotojams ir kitiems asmenims į laisvės atėmimo vietų įstaigas neleidžiama įsinešti ir turėti šiame punkte išvardintus daiktus, tarp kurių yra ir pinigai. Tai suponuoja išvadą, kad nepaisant to, koks buvo draudžiamų daiktų įnešimo tikslas ir (ar) motyvas, teisinės atsakomybės pagal ANK 226 straipsnio 1 dalį taikymui pakanka nustatyti veikos faktą – draudžiamų daiktų įnešimą, kuris šioje byloje pirmiau aptartais įrodymais patikimai nustatytas ir įrodytas.

11. Atmetami, kaip nepagrįsti, R. A. skundo argumentai dėl subjektyviojo ANK 226 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio. Skunde teigiama, kad pažeisti nustatytą daiktų ir reikmenų įnešimo tvarką galima tik tyčia, o apylinkės teismui nurodžius, kad nusižengimas buvo padarytas dėl neatsargumo, darytina išvada, jog nenustatytas administracinio nusižengimo sudėties elementas – tyčia. Šių argumentų kontekste aktualu pažymėti, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Nei šioje ANK normoje, nei kaltės formas detalizuojančiuose, jų turinį atskleidžiančiuose ANK 8, 9 straipsniuose nėra nurodyta, kad kaltės forma – tyčia – yra būdinga veikimu padaromiems nusižengimams, taigi su tuo susiję apeliantės samprotavimai nelaikytini teisiškai pagrįstais. ANK 226 straipsnyje nėra nuorodos į kaltės formą, todėl atsižvelgiant į pirmiau aptartą ANK 7 straipsnį, darytina išvada, jog šis nusižengimas gali būti padaroma tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Kaltės forma nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus asmens paaiškinimus, veikos padarymo aplinkybes, kitus faktinius duomenis.

12. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas R. A. veiksmus vertino kaip padarytus dėl nerūpestingumo (neatsargia kaltės forma). Su tokiu vertinimu sutinka ir apygardos teismas. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. A. administracinio nusižengimo padarymo metu dirbo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini) skyriaus specialiste, darbo sutartis su ja sudaryta 2021 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus Darbo pareigų pažeidimo patikrinimo išvadoje nustatyta, kad R. A., pradėjusi dirbti Resocializacijos skyriaus specialiste, buvo pasirašytinai supažindinta su pareigybės aprašymu, taip pat 2021 m. rugsėjo 20 d. supažindinta dėl atsakomybės už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir teisės pažeidimus bei pasirašė pasižadėjimą-įspėjimą dėl įstaigoje nustatytos įėjimo-išėjimo tvarkos bei draudžiamų daiktų perdavimo. Administracinis nusižengimas padarytas 2023 m. rugpjūčio 31 d., taigi darbinei veiklai keliami reikalavimai ir su tuo susijęs teisinis reguliavimas R. A. neabejotinai buvo žinomi. To neneigia ir apeliantė. Šios aplinkybės, taip pat apeliantės įgytas aukštasis teisinis išsilavinimas, praktinio darbo specialaus režimo įstaigoje (kalėjime) patirtis ir trukmė teikia pagrindą išvadai, kad R. A., pagal savo turimas žinias bei įgytą darbinę patirtį, galėjo ir turėjo numatyti, kad eidama su draudžiamais daiktais į įstaigą (juos įnešdama), ji gali sulaukti neigiamų tokio elgesio padarinių ir tai atitinka ANK 9 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą nerūpestingumo turinį.

13. Apeliaciniame skunde R. A. keliama versija, kad ji pamiršo į batą įsidėtus pinigus, kad vaikščiodama jų bate nejautė, jau buvo patikrinta nagrinėjant apeliantė skundą apylinkės teisme. Dėl šios versijos skundžiamoje nutartyje yra pasisakyta, nurodant aiškius ir konkrečius motyvus, kodėl šios versijos teismas nepripažįsta aplinkybe, šalinančia apeliantės administracinę atsakomybę. Jokių naujų aplinkybių ar faktų, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant R. A. bylą apylinkės teisme, apeliaciniame skunde nėra nurodyta, o vien tai, kad teismas faktinę įvykio situaciją ir byloje surinktus įrodymus vertino kitaip, nei juos vertina apeliantė, savaime nepaneigia nutartyje padarytų išvadų pagrįstumo. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į kupiūrų skaičių (14 vienetų) bei tai, kad šios kupiūros buvo įdėtos šiltajam sezonui pritaikytame bate, pagrįstai pažymėjo, kad aunantis tokio tipo batus, toks skaičius kupiūrų turėjo būti matomas, o vaikštant ir vairuojant turėjo kelti fizinį diskomfortą, nepatogumą. Apeliantė savo elgesį teisina tuo metu buvusia emocine, psichologine būkle dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, teikiančių pagrindą manymui, kad tokios aplinkybės egzistavo ir galėjo turėti įtakos jos subjektyviam situacijos suvokimui ar pastabumui. Byloje yra 2023 m. lapkričio 15 d. medicinos dokumentų išrašas (siuntimas), pranešimas apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą (nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d.), tačiau šie dokumentai susiję su laiku, kuris nėra aktualus šiai bylai, taigi nelaikytini įrodymais, turinčiais reikšmės jos 2023 m. rugpjūčio 31 d. padaryto nusižengimo vertinimui.

14. Apibendrinant aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, išsamiai ir objektyviai, vadovaudamasis ANK 569 straipsnio nuostatomis, ištyrė bei įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismo išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Nesutikdama su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, apeliantė skunde pateikia savo subjektyvų faktinės situacijos bei byloje esančių duomenų vertinimą, atkartodama tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti ir apylinkės teismui paduotame skunde, tačiau pažymėtina, kad proceso dalyvių pasiūlymai (nuomonė) dėl įvykio aplinkybių ir duomenų vertinimo teismui nėra privalomi ir jų atmetimas, pats savaime, nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu priimtas sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Kauno apylinkės teismo nutartis šiuos reikalavimus atitinka, dėl byloje esančių įrodymų vertinimo išvados yra motyvuotos, neprieštaringos ir pagrįstos, su jomis sutinka ir apygardos teismas. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo.

Dėl administracinės nuobaudos.

15. Apeliaciniame skunde keliamas ir administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. R. A. nesutinka su Institucijos paskirta administracine nuobauda, motyvuodama tuo, kad nors ji buvo nubausta minimalaus dydžio bauda, šiuo atveju, atsižvelgus į jos asmenybę, pažeidimo pobūdį bei kitas aplinkybes, pakankama administracinė nuobauda būtų įspėjimas. Taigi apeliantė iš esmės reiškia prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 226 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

16. Institucija, pripažinusi R. A. kalta dėl ANK 226 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, nubaudė ją 1 000 Eur bauda, kuri atitinka minimalų straipsnio sankcijoje numatytą šios administracinės nuobaudos dydį. Nors skunde tvirtinama, kad net ir minimalaus dydžio bauda yra per griežta, apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliantės skundą, administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančių ANK normų pažeidimų, skiriant nuobaudą R. A., nenustatė.

17. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje. Pagal ANK 32 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Įstatymų leidėjas taip pat yra numatęs galimybę, esat tam tikroms aplinkybėms, skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje arba nuobaudos iš viso neskirti. Tokia galimybė įtvirtinta ANK 34 straipsnyje.

18. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.). Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.

19. Aptariamu atveju įvertinus tai, kad R. A. kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino, atsakomybės už savo poelgį neprisiėmė, savo elgesį teisino, administracinį nusižengimą padarė darbo metu, konstatuoti, kad minimalaus dydžio bauda yra aiškiai per griežta ir neatitinka administracinės nuobaudos paskirties ir tikslų, nėra pagrindo. Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta tiek į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, tiek į apeliantę charakterizuojančių duomenų visumą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Nors R. A. kalta dėl padaryto administracinio nusižengimo iš esmės neprisipažino (pažeidimo fakto neneigė, tačiau savo elgesį teisino), Institucijos nutarime kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją taip pat atsižvelgta skiriant nuobaudą. Taigi visos aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant skiriamą nuobaudą, buvo įvertintos, ANK 226 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės nuobaudos – baudos dydis nustatytas tinkamai, bendrosios administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės, nustatytos ANK 32, 34 straipsniuose, nepažeistos.

20. Apeliantė savo prašymą skirti ANK 226 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatytos rūšies administracinę nuobaudą – įspėjimą motyvuoja šeiminėmis aplinkybėmis (sutuoktinis išvykęs į užsienį, vienai tenka rūpintis (duomenys neskelbtini) klasėje besimokančia dukra ir sunkios sveikatos būklės mama), turtine padėtimi (sutuoktinio siunčiamų pinigų ne visada pakanka pragyvenimui, kadangi dukros mokslai ir kiti poreikiai nemažai kainuoja), tačiau pažymėtina, kad tokio pobūdžio aplinkybės teismų praktikoje nelaikomos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. Be to, apeliantė skunde akcentuojamų aplinkybių dėl itin sunkios turtinės padėties, objektyviais duomenimis nepagrindė, kaip ir nepagrindė aplinkybių dėl pažeidimo padarymo metu buvusios tokios sveikatos būklės, kuri tiesiogiai paveikė jos dėmesingumą ir galėjimą suvokti daromą nusižengimą.

21. Aplinkybė, kad tarnybinėje charakteristikoje R. A. charakterizuojama išskirtinai teigiamai, nėra ypatingai jo atsakomybę lengvinanti ar galinti lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami ir į juos atsižvelgiama sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tai šiuo atveju ir buvo padaryta. Kaip minėta, R. A., įvertinus nusižengimo padarymo aplinkybes, jo pavojingumą, pažeidėją charakterizuojančių duomenų visumą, buvo paskirta minimalaus dydžio bauda. Vien tai, kad už nusižengimo padarymą buvo paskirta apeliantės lūkesčių neatitinkanti administracinė nuobauda, savaime nėra pagrindas ją švelninti, o jokių kitų teisiškai pagrįstų argumentų dėl nuobaudos švelninimo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, apeliantė skunde nenurodė. Sutiktina, kad skiriama nuobauda turi atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus, tačiau šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo pripažinti, kad paminėti principai, R. A. paskyrus minimalaus dydžio baudą, buvo pažeisti.

22. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad aplinkybės, teikiančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, šiuo atveju nėra nustatytos, todėl paskyrus R. A. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei nustatyta ANK 226 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimali bauda, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai bei būtų pažeistos administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimą reglamentuojančios bendrosios nuostatos. Konstatavus šią išvadą, prašymas dėl nuobaudos švelninimo atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos R. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.