- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-18
- Bylos Nr.
- 2A-1521-510/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-053-19790-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- I. T.
- Ieškovas
- A. T.
- Trečiasis asmuo
- E. T., E. T., atstovaujama I. T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovės atstovei Ž. G., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-530-454/2011 pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovei I. T., tretieji asmenys - E. T., E. T., atstovaujama I. T., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl iškeldinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. T. ieškinyje nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklausančiame name, šiuo metu gyvena atsakovė I. T., kuri yra savavališkai užėmusi gyvenamąsias patalpas, kadangi į jas įsikėlė be nuomos sutarties ar kito juridinio pagrindo. Kartu su ja gyvena E. T., gim. 1992 m. lapkričio 13 d., ir E. T., gimusi 1998 m. rugpjūčio 21 d. Jie yra ieškovės anūkai, t. y. sūnaus E. T. vaikai. Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Vaikų tėvas E. T. teismui yra pateikęs reikalavimą vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu. Ieškovė nesiekia, kad būtų iškeldinti E. T. ir E. T.. Iš patalpų su visa savo manta privalo išsikeldinti I. T.. Šios patalpos yra reikalingos ieškovės šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovė į siųstus raginimus išsikelti nereaguoja. Be to, atsakovė netinkamai prižiūri užimtas patalpas, jų nešildo, nesiima būtinų priemonių namo saugumui užtikrinti, nepašalina gedimų, neprižiūri kiemo teritorijos, nemoka dalies mokesčių. Ieškovė prašė iškeldinti I. T. iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nusprendė iškeldinti atsakovę I. T. iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės 132 Lt žyminio mokesčio ir 200 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ieškovei; priteisti valstybei iš atsakovės 29 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame name gyvena atsakovė. Kartu su atsakove gyvena ieškovės anūkai E. T. ir E. T.. Atsakovė teigė, kad ginčo patalpos priklauso jai ir sutuoktiniui E. T. kaip šeimos turtas, nes ginčo patalpos pastatytos iš šeimos lėšų. Atsakovei kelis kartus buvo išaiškinta teisė pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba, tačiau šia teise ji nepasinaudojo. Atsakovė paaiškino, kad dėl nuosavybės nuginčijimo, turto pripažinimo santuokine nuosavybe, panaudos sutarties nuginčijimo ar pripažinimo negaliojančia ar uzufrukto nustatymo bylų nėra užvesta. Reikalavimo dėl iškeldinimo atidėjimo atsakovė nepareiškė. Byloje dėl santuokos nutraukimo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Šioje byloje nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. E. T. šio reikalavimo neginčija. Atsakovei E. T. ir ieškovė siūlė kitas gyvenamąsias patalpas, tačiau atsakovei siūlomi variantai netiko. Atsakovė nesiima jokių aktyvių veiksmų, kad būtų pasirūpinta nepilnametės dukros gyvenamąja vieta. Nuosavybė neliečiama. Atsakovė pati nepasirūpina susirasti kitą gyvenamą patalpą, toks neveikimas CK 1.5 straipsnio prasme nepripažintinas protingu apdairaus ir rūpestingo žmogaus elgesiu. Iš atsakovei atitenkančios turto dalies bus galima užtikrinti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą. Pateiktas ieškinys laikytinas negatoriniu. Negatorinio ieškinio atveju ieškovas neturi įrodinėti atsakovo veiksmų neteisėtumo, jei pats atsakovas neįrodys savo veiksmų teisėtumo. Atsakovė neįrodė savo veiksmų teisėtumo.
Šalies argumentai
Atsakovė I. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamais šiais motyvais. Bylos dėl šeimos teisinių santykių yra susijusios su viešuoju interesu. Tam, kad apsaugoti nepilnamečių vaikų teises, teismas turi būti aktyvus ir turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovės nuosavybės teisės apsaugai ir deramai neatsižvelgė į vaikų interesus. Teismas iškeldino atsakovę iš ginčo namo ir net neatidėjo sprendimo vykdymo iki bus išnagrinėta atsakovės I. T. ir trečiojo asmens E. T. byla dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė A. T. yra atsakovės sutuoktinio mama. Nors nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą bei ūkio pastatą įregistruota ieškovės vardu, tačiau žemės sklypas buvo pirktas bei statiniai jame buvo statyti iš santuokinių lėšų. Nuosavybės atsiradimo juridinis pagrindas - statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai, surašyti A. T. vardu, yra apsimestiniai. Nuo 2002 metų pradžios, kai gyvenamasis namas buvo pastatytas, jame visą laiką gyveno atsakovės šeima: sutuoktinis E. T. ir du nepilnamečiai vaikai. Šiuo adresu jie deklaravę savo gyvenamąją vietą nuo 2002 metų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo name atsakovė gyvena be jokio teisinio pagrindo. Be to, atsakovei teisinį pagrindą gyventi šiame name suteikia atsakovės ir trečiojo asmens E. T. vaikai. Atsakovė yra jų motina ir privalo ginti jų teisę turėti gyvenamąjį plotą. Santuokos nutraukimo byloje priimtas teismo sprendimas vaikų gyvenamąją vieta nustatyti su atsakove. Šis sprendimas yra apskųstas, tačiau dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos su nustatymo skundo nėra, todėl aišku, kad vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove. Iškeldinus atsakovę, bus priversti išsikelti ir jos vaikai. Nors sūnus jau yra pilnametis, jis dar mokosi paskutinėje klasėje. Kad atsakovės iškeldinimas tiesiogiai pakenks ir vaikų interesams, teismo posėdžio metu patvirtino ir vaikų teisių apsaugos tarnyba. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog atsakovė, tik gavusi santuokos metu įgyto turto dalį, galės užtikrinti vaikams gyvenamąjį plotą. Teismo sprendimo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdymo atidėjimas yra vienas iš nepilnamečio vaiko teisės į būstą apsaugos būdų, taikomų teismų praktikoje. Panaudos teisė į šeimos gyvenamąją patalpą pagal CK 3.82 straipsnio 3 dalį laikytina šeimos turtu. Ieškovė, būdama nepilnametės anūkės ir moksleivio anūko senelė, turi ne tik moralės normomis ir gerais papročiais grindžiamas, bet ir įstatyme įtvirtintas pareigas rūpintis jų interesais (CK 3.237 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė turėtų kitą gyvenamąją patalpą.
Atsiliepimas
Ieškovė A. T. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad patalpos yra reikalingos jos poreikių tenkinimui. Siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privalo būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę. Ieškovė neturi įrodinėti, kad jos teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai atsakovė turi įrodyti, kad jos elgesys atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Atsakovei teismo posėdžio metu buvo siūlytos kitos ieškovei nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė keltis į jas atsisakė. Panaudos sutartis išskirtinai sudaryta tarp ieškovės ir jos sūnaus E. T., todėl teisė naudotis ginčo patalpomis yra suteikta tik E. T.. Panaudos santykiai nesukuria šeimos gyvenamosios patalpos santykių.
Tretysis asmuo E. T. atsiliepime į ieškinį prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų, todėl paliktinas galioti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovei A. T. nuosavybės teise priklauso 0,1458 ha žemės sklypas, unikalus numerius (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l.78)). Ieškovei priklausančiame name, gyvena atsakovė I. T., kuri yra ieškovės sūnaus E. T. sutuoktinė. Kartu su atsakove gyvena atsakovės vaikai (ieškovės anūkai) E. T., gim. 1992 m. lapkričio 13 d., ir E. T., gimusi 1998 m. rugpjūčio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-102-451/2010) išnagrinėjo E. T. ir I. T. santuokos nutraukimo bylą. Dėl šio sprendimo I. T. padavė apeliacinį skundą, kuris apeliacinės instancijos teisme dar nėra išnagrinėtas.
Apeliantė I. T. apeliacinį skundą pagrindė teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovės nuosavybės teisės apsaugai ir deramai neatsižvelgė į vaikų interesus. Apeliantės manymu, teismas neturėjo teisės iškeldinti atsakovę iš ginčo namo. Apeliantė nurodė, kad nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą bei ūkio pastatą įregistruota ieškovės vardu, tačiau žemės sklypas buvo pirktas bei statiniai jame buvo statyti iš santuokinių lėšų. Atsakovė teigė, kad jai teisinį pagrindą gyventi šiame name suteikia jos ir E. T. vaikai. Be to, apeliantė nurodė mananti, kad teismas privalėjo bent jau atidėti sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta I. T. ir E. T. byla dėl santuokos nutraukimo.
Kaip minėta, gyvenamasis namas, iš kurio teismas priėmė sprendimą iškeldinti atsakovę, Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise yra įregistruotas ieškovės vardu, jis I. T. ir E. T. santuokos nutraukimo byloje nebuvo santuokinio turto dalybų objektas, atsakovė CPK nustatyta tvarka jokių reikalavimų dėl nuosavybės teisių pripažinimo į šį namą nėra pareiškusi. Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Remdamasi aukščiau nurodytomis teisės normomis, teisėjų kolegija sprendžia, jog gyvenamojo namo savininkė (ieškovė) turi reikalauti, kad atsakovė išsikeltų iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio namo. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog atsakovei teisinį pagrindą gyventi šiame name suteikia atsakovės ir trečiojo asmens E. T. vaikai. Pripažinus atsakovei teisę gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name, būtų pažeistos ieškovės, kaip turto savininkės, teisės. Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei pagrįstai nusprendė iškeldinti atsakovę I. T. iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Remiantis išdėstytais motyvais, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliantės argumentai dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo yra iš dalies pagrįsti. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs E. T. ir I. T. santuokos nutraukimo bylą (civilinė byla Nr. 2-102-451/2010), 2010 m. kovo 15 d. sprendimu nustatė nepilnametės dukters E. T. gyvenamąją vietą su I. T.. Nors šis sprendimas dar nėra įsitesėjęs, jo dalis dėl E. T. gyvenamosios vietos apeliacine tvarka nebuvo apskųsta. Kadangi nepilnametės E. T. gyvenamoji vieta nustatyta su apeliante I. T., nagrinėjama byla dėl I. T. iškeldinimo turi viešojo intereso elementą. CPK 376 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo, E. T. ir I. T. santuokos nutraukimo byloje yra dalinamas pakankamai didelės vertės turtas, kurio apimtis leidžia atsakovei pasirūpinti tiek savo, tiek ir nepilnametės dukters gyvenamąja vieta. I. T. teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo yra apskundusi apeliacine tvarka, sprendimas šioje dar nėra įsiteisėjęs, dėl šios priežasties atsakovė dalintinu turtu disponuoti negali, todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog tai apsunkina apeliantei galimybę užtikrinti nepilnametei dukteriai gyvenamąją vietą. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius šioje byloje yra davęs išvadą (b.l.125), kad teismas nusprendęs iškeldinti I. T., pažeistų E. T. teisę gyventi su motina. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė A. T. nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios teigė, jog nesiekia, kad vaikai būtų iškeldinti (ieškovės ieškinys, b.l. 2). Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovę atstovavusi advokatė pareiškė sutinkanti, jog ir pačios atsakovės I. T. iškeldinimas būtų atidėtas vieneriems metams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau paminėtų aplinkybių visumą ir atsižvelgdama į būtinumą apsaugoti apeliantės nepilnametės dukters E. T. interesus, atideda teismo sprendimo dalies dėl atsakovės I. T. iškeldinimo vykdymą iki 2012 m. gruodžio 31 d. (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo byla buvo išspręsta iš esmės, paliekamas nepakeistas, apeliantės sumokėtas žyminis mokestis iš ieškovės nepriteisiamas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, 325-326 straipsniais,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimo dalies, kuria teismas nusprendė iškeldinti atsakovę I. T. iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vykdymą atidėti iki 2012 m. gruodžio 31 d.