- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-12
- Bylos Nr.
- 2-530-454/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-19790-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- I. T.
- Trečiasis asmuo
- Vaikų teisių apsaugos tarnybos, E. T., E. T., atstovaujamai I. T.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovei A. T., jos atstovei advokatei Ž. G., atsakovei I. T., trečiojo asmens Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei S. P., trečiajam asmeniui E. T. viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. ieškinį dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų atsakovei I. T., tretieji asmenys E. T., E. T., atstovaujamai I. T. ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė iškeldinti atsakovę iš savavališkai užimtų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ir jos atstovė paaiškino, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame name gyvena atsakovė, kuri yra savavališkai užėmusi gyvenamąsias patalpas, nes į jas įsikėlė be nuomos sutarties ar kito juridinio pagrindo. Kartu su atsakove gyvena E. T. ir E. T., jie yra ieškovės anūkai, o teisme nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, reiškiamas prašymas vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu – trečiuoju asmeniu E. T.. Ieškovė nesiekia vaikų iškeldinimo. Atsakovei 2008-10-21 buvo išsiųstas raginimas išsikelti iš minėtų patalų iki 2009-01-23. Tačiau atsakovė neišsikėlė. 2009-06-29 ji pakartotinai buvo raginama išsikleti iki 2009-10-01, bet atsakovė į raginimus nereaguoja, toliau gyvena savavališkai užimtose patalpose, netinkamai jas prižiūri, nešildo, nesiima priemonių namo saugumui užtikrinti, nešalina gedimų esančių apsaugos sistemoje bei kitus su namu ir jo gerbuviu susijusius gedimus. Be to, ji nemoka dalies mokesčių, ko pasėkoje susidarė dideli įsiskolinimai. Kadangi santuokos nutraukimo byloje nepilnametės anūkės gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, ieškovė siūlė persikelti iki pilnametystės į butą, kuriame gyvena šiuo metu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti.
Paaiškino, kad ieškovė yra jos sutuoktinio motina. Nors nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruota ieškovės vardu, tačiau žemės sklypas pirktas ir statiniai statyti už jos ir trečiojo asmens E. T., kaip šeimos lėšas. Statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktai, surašyti atsakovės vardu yra negaliojantys, nes apsimestiniai, kadangi tretysis asmuo – E. T. tuo metu nenorėjo savo vardu turėti jokio turto. Ieškovė ginčo name niekada negyveno, bet gyveno ir iki dabar gyvena daugiabučiame name. Nuo 2002 m. pradžios, t.y. nuo tada, kai namas pastatytas, jame gyveno jos šeima, šiuo adresu yra deklaruotos šeimos narių, t.y. vyro, vaikų ir jos, gyvenamosios vietos. Neteisingas ieškovų teiginys, kad ji į gyvenamąsias patalpas įsikėlė savavališkai, nes yra trečiojo asmens E. T. sutuoktinė. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad namas yra netinkamai prižiūrėtas, nešildomas, nėra imamasi būtinų priemonių namo saugumui užtikrinti, neprižiūrima kiemo teritorija, tvoros ir kiti statiniai. Nuodo, kad namo siena negriūna, o tik dėl statybų broko nubyrėjo tinkas. Šis brokas buvo bandomas taisyti, tačiau to padaryti nepavyko. Dėl namo apsaugos sudaryta sutartis su UAB „Jungtis“, tačiau apsaugos kodą žino tik E. T., o firmos atstovai su ja nekalba. Už gyvenamojo namo remonto, techninio aptarnavimo ir eksploatacijos išlaidas pareigą mokėti turi ir E. T.. Persikelti gyventi į ieškovei priklausantį butą iki dukros pilnametystės, atsakovė nesutiko, paaiškindama, kad dviejų kambarių bute be jos ir nepilnametės dukros gyvens kartu pilnametis sūnus, kuris baigia vidurinę mokyklą, nebus tikrintos vaikų normalios gyvenimo ir mokymosi sąlygos.
Tretysis asmuo E. T. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka, prašė jį tenkinti.
Paaiškino, jog atsakovė yra savavališkai užėmusi gyvenamąsias patalpas. Kartu su atsakove gyvena nepilnamečiai jų abiejų vaikai. Kauno miesto apylinkės teisme yra pradėta byla dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo, jis kelia reikalavimą vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Ieškovė nenori, kad vaikai būtų iškeldinti. Atsakovė visiškai apleido tėvų namo ir aplinkos priežiūrą, neapmoka sąskaitų apsaugos bendrovei, yra pareiškusi, jog nemokės už komunalines paslaugas. Atsakovei buvo siūlyti keli variantai dėl kitų gyvenamųjų patalpų, tačiau atsakovei jie netiko.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė paaiškino, kad nepilnametės atsakovės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, iškeldinus atsakovę, kartu turės namus palikti ir nepilnametė dukra. Todėl atsakovė neturėtų būti keldinama, nes bus pažeisti nepilnamečio interesai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnutinai.
Ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo metu name gyvena atsakovė, kartu su atsakove gyvena E. T. ir E. T., jie yra ieškovės anūkai. Ieškovė jų neprašo iškeldinti. E. T. nepilnametė. Atsakovei tinkamai buvo pranešta dėl išsikeldinimo iš ginčo patalų (b.l. 5,6). Atsakovė teigia, kad ginčo patalpos priklauso jai ir sutuoktiniui E. T. kaip šeimos turtas, panaudos sutartis sudaryta atgaline data, yra apsimestinė (b.l. 38). Ginčo patalpos pastatytos iš šeimos lėšų, visą laiką gyveno tose patalpose, visų deklaruotos gyvenamosios vietos, ieškovė niekada nėra ten gyvenusi. Šią aplinkybę įrodinėjo liudytojų pagalba.
Atsakovei kelis kartus buvo išaiškinta teisė pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba, tačiau šia teise nepasinaudojo. Atsakovė paaiškino, kad dėl nuosavybės nuginčijimo, turto pripažinimo santuokine nuosavybe, panaudos sutarties nuginčijimo ar pripažinimo negaliojančia, uzufrukto nustatymo bylų nėra užvesta. Reikalavimo dėl iškeldinimo atidėjimo nepareiškė. Kitokių įrodymų dėl paminėtų aplinkybių atsakovė nepateikė. Byloje dėl santuokos nutraukimo, turto pasidalijimo, nepilnamečio išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo sprendimas nėra įsiteisėjęs (Nr. 2-102-451/2010). Šioje byloje nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, E. T. šio reiklavimo neginčija. Atsakovei E. T. ir ieškovė siūlė kitas gyvenamąsias patalpas, tačiau atsovei siūlomi variantai netiko, gera valia nesutinka išsikelti iš ginčo patalpų. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė paaiškino, kad nepilnametės atsakovės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, iškeldinus atsakovę, kartu turės namus palikti ir nepilnametė dukra. Todėl atsakovė neturėtų būti keldinama, nes bus pažeisti nepilnamečio interesai.
Ieškovė, reikalaudama iškeldinti atsakovę iš jai priklausančių patalpų, turi įrodyti tik du dalykus: kad ji yra turto savininkė ir kad jos teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovė turi įrodyti, kad jos elgesys atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001). Nei teisės aktai, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika nenumato, kad ieškovė negalėtų ginti savo kaip nekilnojamojo turto savininko teisių.
Atsakovė jokių aktyvių veiksmų nesiima, kad būtų pasirūpinta nepilnametės dukros gyvenamąja vieta. Nuosavybė neliečiama. Atsakovė pati nepasirūpina susirasti kitą gyvenamą patalpą, toks neveikimas CK 1.5 straipsnio prasme nepripažintinas protingu, apdairaus ir rūpestingo žmogaus elgesiu. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). Ieškovės nuosavybės teisės į ginčo patalpas nenugičyta. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo patalpos priklauso jai. Iš atsakovės ir E. T. paaiškinimų nustatyta, kad šalys dalinasi didelės vertės turtą. Todėl iš atsakovei atitenkančios turto dalies, manytina bus galima užtikrinti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą. Todėl laikytina, kad aplinkybė, jog ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso vien tik ieškovei yra visiškai įrodyta.
Nuosavybės savininkų teises saugo įstatymai (LR Konstitucijos 23 str. 2 d., LR CK 4.93 str. 1 d.). Ieškovė, būdama buto savininke, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jos teisės pažeidimus, susijusius su trukdymu naudotis savo nuosavybe. (LR CK 4.98 str.). Pateiktas ieškinys laikytinas negatoriniu, kadangi jame pareikštas nuosavybės savininkės reikalavimas dėl jos teisių pažeidimo, kuriuo trukdoma naudotis ir disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Negatorinio ieškinio atveju ieškovas neturi įrodinėti atsakovo veiksmų neteisėtumo, jei pats atsakovas neįrodys savo veiksmų teisėtumo. Asmuo, kurio teisė naudotis nuosavybe yra apribota, turi įrodyti patį kliudymo faktą, nurodyti asmenį, kurio elgesys kliudo naudotis nuosavybe, ir turi teisę reikalauti pašalinti tokį kliudymą. Tokią nuomonę yra pareiškusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 1999-04-14 nutartyje, priimtoje byloje nr. 3K-3-72/99m. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji negali patekti į patalpas, auga įsiskolinimai už namo išlaikymą, netinkamai prižiūrimas turtas taip pat prašė atsakovę iš jos išsikelti gražiuoju, siūlė laikinai apsigyventi dviejų kambarių bute, kur šiuo metu gyvena. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepageidauja jog lankytusi ginčo patalpose, nes mano, kad namas priklauso jos šeimai ir ji teisėtai tame name gyvena. Byloje yra, ir teismo posėdžio metu buvo ištirti didesnę įrodomąją galią turintys rašytiniai įrodymai, patvirtinantys jog ieškovė prašė atsakovę geruoju išsikelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio namo (b.l. 5,6). Vertinant šalių paaiškinimus ir ištirtus didesnę įrodomąją galią turinčius rašytinius įrodymus, darytina vienareikšmiška išvada, kad: 1. ieškovė įrodė, jog ji savo nuosavu namu naudotis negali; 2. ieškovė buvo raštu išreiškusi valią dėl trukdymo jai pilnai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu namu; 3. ieškovė nurodė asmenį (atsakovę I. T.), kuris kliudo naudotis nuosavybės teise; 4. ieškovė reikalauja pašalinti patiriamus trukdymus,- t.y. ieškovė pilnai įrodo savo teisių pažeidimą. (LR CPK 186 str. 4 d.; 197 str. 2 d.; 185 str. 1 ir 2 d.).
Taip pat manytina, kad tarp šalių net nesant sudarytai gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, ieškovė neprivalėjo pranešimu atsakovės įspėti prieš tris mėnesius. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija nutartyje nr. 3K-3-7/2001, ir į ją atsižvelgtina taikant teisę. (LR CPK 4 str., skelbta “Teismų praktika” nr. 15 p. 106). Tačiau ieškovė įspėjo atsakovę, kad jai geruoju neišsikėlus, bus kreipiamasi į teismą dėl jos priverstinio iškeldinimo, kas vertintina ne tik kaip ieškovės pastangos siekiant apginti savo teises, bet ir sudarant galimybę atsakovei susirasti kitą gyvenamąją vietą. (LR CK 6.480 str.; LR CPK 197 str. 2 d.; b.l. 6; prijungtos b.l. 52; 185 str. 1 d.)
Atsakovė neįrodė savo veiksmų, kuriais ji neleidžia ieškovei naudotis namu, teisėtumo. (LR CPK 12 str. 178 str.). Atsakovės atsikirtimai, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. kuriais ji įrodinėja, kad teisėtai gyvena ginčo name.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93str. 1d.).
Ieškovės naudai priteistina 132,Lt žyminio mokesčio ir 200,-Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88str. 1d. 3p.) (b.l. 8, 30,91).
Iš ieškovės priteistina 29,-Lt pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 88str1d. 8p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259str.
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Iškeldinti atsakovę I. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės I. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 132,-Lt žyminio mokesčio ir 200,-Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ieškovės A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.
Priteisti iš atsakovės I. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 29,-Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM (įmokos kodas 5660) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke Swedbank).
Šis sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.