- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-09
- Bylos Nr.
- e2-2142-558/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00430-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „G.“
- Atsakovas
- D. A.
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau ADB) „G.“ ieškinį atsakovei D. A., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų G. A. dėl turtinė žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 568,75 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog ADB „G.“ ir trečiasis asmuo G. A. sudarė draudimo sutartį. Pagal šią sutartį buvo apdraustas namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 23 d. nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teise priklausančio D. A., atplyšo stogo danga (čerpės) ir trenkėsi į apdrausto namo fasadą bei jį apgadino. Ieškovė išmokėjo nukentėjusiajam 1 568,75 Eur dydžio draudimo išmoką, kompensuojančią įvykio metu padarytą turtinę žalą. Atsakovei, kaip atsakingai už žalą, buvo išsiųstos pretenzijos apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovė geranoriškai ieškovo reikalavimo netenkino. Žalos reguliavimo metu nustatyta, kad nuo atsakovei nuosavybės teise priklausančio namo nukrito dalis stogo dangos (atsakovės namo nuotrauka pridedama) ir apgadino trečiojo asmens namą (pranešimas apie įvykį, namo nuotraukos). Taigi, žala buvo padaryta dėl atsakovės namo trūkumų (dalinio sugriovimo). Kadangi atsakovė yra namo savininkė (valdytoja), ji atsakinga už padarytą žalą be kaltės. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į atsakovę (2022-03-29, DOK-10681).
Atsiliepimas
Atsakovė D. A. atsiliepime į ieškinį nurodo, jog su ieškovės reikalavimais nesutinka, nes ieškovės patirta žala atsirado ne dėl atsakovės veiksmų. Nurodo, jog 2021 m. birželio 23 d. kilusio stipraus vėjo metu nuo atsakovei priklausančio namo stogo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo nuplėšti du šiferio lapai, kurie nukrito ir sudužo atsakovės namų valdos teritorijoje. Maždaug po trijų savaičių po šio įvykio pas atsakovę atėjo kaimynų dukra stumdama karutį prikrautą šiferio nuolaužų ir pasakė, kad tai yra atsakovei priklausantis šiferis. Į kaimynės žodžius atsakovė nekreipė jokio dėmesio, nes ši nepasakė, kad dėl kilusio stipraus vėjo buvo apgadintas jų namas. 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir 2021 m. spalio 7 d. atsakovė iš ieškovės gavo pretenzijas, kuriose buvo nurodyta, kad atsakovė ieškovei turi atlyginti 1 568,75 Eur žalą. Atsakovė į šias pretenzijas nekreipė dėmesio, kadangi pretenzijose reikalavimai buvo nesuprantami, t. y. ieškovė iš atsakovės reikalavo žalos atlyginimo, kurią ieškovė nukentėjusiajam asmeniui buvo išmokėjusi dėl užliejimo. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Ieškovė padarytos žalos faktą grindžia 2021 m. birželio 30 d. nuostolių aprašu, o žalos dydį grindžia 2021 m. liepos 23 d. turto žalos įvertinimo skaičiuote. 2021 m. birželio 30 d. nuostolių (sugadinimų) apraše yra užfiksuota, kad bendroje sumoje buvo apgadinta 3,5 m² sienos, o turto žalos įvertinimo skaičiuoklėje yra pateikta sąmata už 51,11 m² sienos remontą. Visa tai rodo, kad ieškovės reikalaujamos žalos dydis, susijęs su apgadinto namo sienos remontu yra netinkamai apskaičiuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovė nemano, kad ieškovė tinkamai įrodė žalos dydį susijusį su apgadintu nekilnojamuoju turtu (2022-04-25, DOK-14248).
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, jog palaiko ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad žalos faktą įrodo nuotraukos, trečiojo asmens pranešimas apie draudiminį įvykį. Ginčo, jog nuo atsakovės stogo atplyšusi danga (šiferis) kliudė trečiojo asmens namo fasadą, nėra. Buvo apgadinta 3 m² sienos, o kitos sienos apgadinimo plotas siekė apie pusę metro. Atkreipia dėmesį, jog paskutinį kartą namo fasadas buvo atnaujintas 2013 metais, dekoratyvinis tinkas blunka, todėl pagal technologijas reikia remontuoti visą sieną, nes priešingu atveju skirtųsi fasado spalva. Namo fasadas esminė namo dalis, todėl jis negali būti dėmėtas. Atsakovė teigdama, kad buvo nenugalima jėga privalo įrodyti eilę aplinkybių, nes vėjas iš esmės negali būti pats savaime laikomas nenugalima jėga, nes jo faktą galima protingai numatyti ir tam pasiruošti. Vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ir mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei. Atsakovės namas pastatytas 1979 metais, ar jis buvo tinkamai prižiūrimas, duomenų nėra. Vėjas nuplėšė tik du stogo lakštų šiferius, o likusieji buvo nenuplėšti. Tokiu būdu, ši aplinkybė patvirtina, kad nebuvo pakankamai pritvirtinti šie 2 stogo lakštai. Kalbant apie konkretų vėją – 24 m/s, šiai teritorijai būdingi tokie vėjai. Vadovaujantis liudytojų parodymais, kuriems tą dieną buvo apgadinti pastatai, visi jie yra labai seni, pastatai buvo taisomi po ankstesnių audrų, darbus atliko ūkio būdu, todėl ir negalėjo tie namai išvengti apgadinimų būdingam tai vietovėje stipriam vėjui. Ieškovės atstovo žiniomis, du liudytojai, kurie teigė, kad po šių įvykių yra gavę iš ieškovės bendrovės draudimines išmokas, jis tokių žinių neturi, duomenų bendrovėje apie tai nėra.
Atsakovės D. A. atstovas advokato padėjėjas A. Z. teismo posėdyje nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir paaiškino, jog 2021 m. birželio 23 d. 20 – 21 val. (duomenys neskelbtini) buvo didelė audra, kurios metu buvo nuplėšti nuo atsakovės aukščiausios namo stogo vietos kampo du lapai šiferio, kurie perskriejo per tujomis apsodintą gyvatvorę ir įsmigo į kaimynų namo lauko sieną. Buvo tokia didelė nenugalima jėga, jog šiferio lapai, kurių svoris yra apie 20 kg – 30 kg nuskriejo 30 metrų per kliūtis (tujų gyvatvorę) bei pažeisdami kaimynų namo sienos armavimo tinklą įsmigo į ją. Atsakovės šiferis buvo nuplėštas nuo jos namo stogo dėl audros padarinių (nenugalimos jėgos), atsakinga institucija pateikė pažymą apie hidrometeorologines sąlygas, kurioje nurodyta, kad didžiausias vėjo greitis 21 val. buvo 24,3 m/s, o tai laikoma stipri audra (stiprumas – 9 balai). Esant tokiai stipriai audrai, statiniai niekaip negalėjo atlaikyti tokios stichinės nelaimės. Atsakovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus iš kurių matyti, kad apgadinti ne tik atsakovės, trečiojo asmens statiniai, bet ir virto medžiai ir gelbėjimo tarnybos vyko šalinti audros padarinių. Taip pat iš draudimo bendrovės pateikta pažyma patvirtina, kad nuo ginčo vietovės 5 km atstumu, tą dieną dėl audros buvo registruotas ne vienas draudiminis įvykis. Atsakovė turi būti atleista nuo žalos atlyginimo, nes žala ir nuostoliai ieškovei atsidaro dėl force majeure. Dėl ieškinyje nurodyto žalos dydžio neprieštaravo.
Liudytoja Z. M. teismo posėdyje paaiškino, jog ji yra atsakovės kaimynė. 2021 m. birželio 23 d., 24 d. jų kaime prasidėjo labai didelė audra. Jai asmeniškai buvo nuplėštas virš lauko durų esantis stogelis. Liudytojos turtas buvo draustas G., todėl jai buvo išmokėta 1 000 Eur draudimo išmoka.
Liudytojas L. M. teismo posėdyje paaiškino, jog atsakovė yra jo kaimynė, jų žemės sklypai ribojasi. 2021 m. birželio 23 d., per Jonines, apie 20 val. – 21 val. jų kaime pakilo didelis vėjas, kuris nuplėšė nuo jo namo stogo 3 šiferio lapus. Jo turtas buvo draustas G., iš draudimo bendrovės gavo 51 Eur, draudimo bendrovė į įvykio vietą atvažiavusi nebuvo. Jo namas pastatytas 1977 metais. Prieš metus laiko taip pat buvo audra. Jo stogui 2020 metais buvo atliktas remontas: persukti medvaržčiai, prisukti šiferio lapai. Stogą tvarkė pats, padėjo kaimynai.
Liudytoja A. L. teismo posėdyje paaiškino, jog ji yra atsakovės kaimynė, 2021 m. per Jonines, vakare kilo baisi audra, juodi debesys slinko nuo (duomenys neskelbtini) pusės, medžiai linko prie žemės. Nuo jai priklausančio tvarto stogo buvo nuplėšti trys lakštai šiferio, kurio sutvarkymui samdė žmones ir buvo pakeistas stogas. Tvarto stogas buvo nuolat prižiūrimas (stogo sutvirtinimas buvo atliktas prieš 3 metus). Tvartas statytas 1970 metais. Prieš tai, gal prieš metus laiko, taip pat buvo kilusi audra, tuo metu buvo apgadintas kluonas, kuris buvo sutvarkytas ir jo sutvarkymui samdė žmones ir buvo pakeistas stogas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ADB „G.“ su trečiuoju asmeniu G. A. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GJELT 3260988, kuria buvo apdraustas draudėjo turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (2022-03-29, DOK – 10681, priedas Polisas ). Iš byloje pateikto G. A. 2021 m. birželio 25 d. Pranešimo apie įvykį matyti, kad 2021 m. birželio 24 d. per audrą apgadinta jo namo siena bei nurodytas įvykio kaltininkas - (duomenys neskelbtini) esantis namas. Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei – D. A. (2022-09-07, DOK-32993, priedas). Iš 2021 m. liepos 23 d. Turto žalos įvertinimo skaičiuotės draudikas apskaičiavo draudėjui išmokėtiną 1 568,75 Eur dydžio draudimo išmoką (2022-03-29, DOK – 10681, priedas Žalos apskaičiavimas). 2021 m. liepos 23 d. išmokėjo draudėjui G. A. 1 568,75 Eur draudimo išmoką (2022-03-29, DOK – 10681, priedas ismokos mokejimo nurodymas).
Dėl statinių savininko atsakomybės aiškinimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnis, reglamentuojantis statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Įrodinėjimo našta, kad buvo CK 6.270 straipsnyje nurodytos aplinkybės, tenka atsakovei.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. griežtą civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009), todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad už žalą, kuriai atsirasti turėjo įtakos nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, statinio savininkas (valdytojas) nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto išlaidos. Taip pat šios teisės normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
Dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aiškinimo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės taikymo
Vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; kt.).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga savaime (lot. per se), nes jo faktą galima protingai numatyti ir tam pasiruošti; pastatai projektuojami ir statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose jiems nustatomi reikalavimai, atsižvelgiant į būtiną pastatų atsparumą tam tikro Lietuvoje įprasto stiprumo vėjui. Vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (lot. bonus pater familias) tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012). Todėl sprendžiant, ar atsakovės statinio dalies stogą nuplėšęs vėjas gali būti laikomas nenugalima jėga, reikšmės turi aplinkybė, ar tai buvo ypač neįprasto stiprumo vėjas konkrečioje vietovėje, ar atsakovė galėjo tokio stiprumo vėjo tikėtis ir imtis priemonių nuo jo apsisaugoti, ir pan.
Byloje pateikta Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologinių ir aviacinių Stebėjimų skyriaus pažyma patvirtina, jog 2021 m. birželio 23 d. 21 val. didžiausias vėjo greitis artimiausios (duomenys neskelbtini) automatinės meteorologijos stoties duomenimis ((duomenys neskelbtini) meteorologiniai stebėjimai nevykdomi) buvo 24,3 m/s (2022-05-16, DOK-17731, priedas. Vadovaujantis 2020 m. lapkridio 25 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus isakyme Nr. V-80 ,,Dėl pavojingų meteorologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo” nustatytais pavojingų meteorologinių reiškinių kriterijais nurodyta, kai vėjo greitis yra 15 – 28 m/s, jis pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį.
Remiantis viešai prieinama Pasaulinės meteorologijos organizacijos patvirtinta Boforto skale (Boforto skalė – tai empirinė vėjo intensyvumo skalė, sukurta 1805 m. airių mokslininko, admirolo Sero Francis Beaufort), kuri naudojama Lietuvoje, vėjas, kai jo greitis yra 20,8 – 24,4 m/s, laikomas stipria audra, jo stiprumas – 9 balai. Pagal šią skalę, esant tokiam vėjui, sąlygos sausumoje – lengvi statinių pažeidimai, pasireiškiantys lengvu konstrukcijų apgadinimu (pvz. stogų nuplėšimas).
Iš pateikto į bylą internetinio portalo Regia duomenų nustatyta, kad atstumas nuo apgadintos namo sienos ((duomenys neskelbtini)) iki atsakovės namo ((duomenys neskelbtini)) stogo dangos vietos yra 31,51 m (2022-05-15, DOK-17731). Iš ieškovo pateiktų apgadinto namo, esančio (duomenys neskelbtini) fotonuotraukų (2022-03-29, DOK-10681, priedas Apdraustas_apgadintas namas) bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės pastato dalies stogo du lapus šiferio, sveriančio apie 20 – 30 kg. (visiems prieinama internetinė informacija) nuplėšęs vėjas, jį nuskraidino net 31,51 m atstumu, įveikdamas aukštų tujų gyvatvorę ir įsmigo į namo fasadą, pažeisdamas armavimo tinklelį.
Atsakovė į bylą pateikė pažymas iš Lietuvos draudimo bei If P&C Insurance AS filialo, kuriose nurodyta, kad 2021 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini) buvo užregistruota po du įvykius dėl stipraus vėjo apgadintų pastatų stogų (2022-07-27, DOK -27571). Ieškovė pateikė į bylą duomenis, jog minėtą dieną dėl nepalankių gamtinių jėgų buvo registruoti 3 įvykiai: vienas iš jų yra ginčo įvykis, o kiti du – (duomenys neskelbtini) (2022-08-16, DOK -30002). Remiantis viešai prieinama adresų katalogo informacija nustatyta, kad atstumas nuo (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) yra 6 km. Iš pateiktos į bylą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2022 m. liepos 27 d. pažymos turinio matyti, kad Alytaus mieste ir rajone 2021 m. birželio 23 d. ugniagesiai gelbėtojai atliko 13 gelbėjimo darbų bei sekančią dieną (24 d.), atliko 7 gelbėjimo darbus, susijusius su nepalankiomis gamtinėmis sąlygomis (2022-07-28, DOK-27837).
Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tokio stiprumo ir masto vėjas yra laikomas nenugalima jėga, nes atsakovė negalėjo tokio tikėtis ir imtis priemonių nuo jo apsisaugoti.
Teismas pažymi, jog šiame kontekste dėl nenugalimos jėgos egzistavimo ypatingą reikšmę turi ir pastato savininko elgesys, tai yra ar buvo pasitelktos vidutinio protingai apdairaus ir rūpestingo asmens pastangos žalai išvengti.
Atsakovė, būdama atsakinga už jai tenkančios pastato dalies techninę priežiūrą, vykdydama jo būklės stebėseną, privalėjo užtikrinti, kad jos stogas nekeltų grėsmės kitiems asmenims ir jų turtui. Byloje nėra duomenų, jog atsakovės stogas iki 2021 m. birželio 23 d. įvykusios audros buvo kritinės būklės ar neatitiko pastatui keliamų būtinųjų saugos reikalavimų. Ieškovė nepateikė duomenų, įrodančių, jog atsakovės stogas buvo netvirtas ar netinkamai pritvirtintas, tai motyvuoja deklaratyviais teiginiais ir asmenine nuomone. Audra įvyko pirmąjį vasaros mėnesį, tai yra praėjus lietingam ir vėjuotam rudens bei žiemos laikotarpiui, kurių metu galėjo netrūkti stipraus ir atšiauraus vėjo, todėl tuo atveju, jei stogas būtų buvęs netvirtas, jį būtų galėję apgadinti ar sugadinti net ir menkesnio greičio vėjas, tačiau stogas buvo nuplėštas būtent nuo 2021 m. birželio 23 d. užfiksuotos stipraus vėjo jėgos, t. y. 24,3 m/s. Nors byloje nustatyta, kad prieš metus laiko taip pat būta audros ginčo vietovėje, kurios metu buvo apgadinti ir liudytojų L. M. ir A. L. pastatų stogai, tačiau duomenų, kad atsakovės namo stogas buvo apgadintas anksčiau, nėra. Šios aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, jog atsakovės pastato dalies stogas buvo netvirtas ar neprižiūrėtas.
Teismas, atsižvelgdamas į Hidrometeorologijos tarnybos pažymą ir joje nurodytus duomenis, kad 2021 m. birželio 23 d. didžiausias vėjo greitis buvo 24,3 m/s (pagal Boforto skalę stiprumas – 9 balai), fotonuotraukas, paaiškinimus, jog du šiferio lapai, kurių vieno svoris sudaro apie 20 – 30 kg, nuskriejęs 31,51 m atstumu, įveikęs tujų gyvatvorę, kuri skiria atsakovės ir trečiojo asmens gyvenamuosius namus, įsmigo į namo fasadą, pramušdamas armavimo tinklelį, daro išvadą, kad 2021 m. birželio 23 d. vakare apie 21 val. kilusi audra buvo neišvengiama ir ypatingai neįprasto stiprumo vėjo, sąlygojusio atsakovės pastato stogo nuplėšimą ir trečiojo asmens pastato apgadinimą, todėl konstatuojama, jog ieškovei žala padaryta dėl force majeure (nenugalimos jėgos).
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prieštaravimų dėl žalos dydžio nereiškė. Sutinkamai su CK 6.212 straipsniu, pagal kurį atsakovė atleista nuo civilinės atsakomybės už ieškovės patirtą turtinę žalą nustačius force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybę, teismas nuodugniai dėl žalos nepasisako ir jos pagrįstumo nesprendžia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys atmestas, atsakovei iš ieškovės priteisiamos 800 Eur išlaidos už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą, kurios patvirtintos į bylą pateiktais dokumentais (pinigų priėmimo kvitais) (2022-05-23, DOK-19397, 2022-10-19, DOK-39387).
Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir proporcingos bylos sudėtingumui (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija minimalaus dydžio, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr.1R-19/1K-2).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 264 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.