Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo nukentėjusiojo V. J. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos L. M. 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

ANK 108 straipsnyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už sukčiavimą. Nustatyta, kad pareiškėjas sutarė dėl prekės pirkimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis bei elgtis apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Akcentuotina ir tai, kad perkant prekes internetu visada išlieka rizika gauti prekę ne visiškai tokią, kokios tikėtasi.

Nutarime konstatuota, kad, sprendžiant atsakomybės klausimą, būtina principu, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir jį patraukti atsakomybėn. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis, be kita ko, turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė sukčiavimo atveju gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas ir MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė prekės pirkimo sutartį. Nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis užtraukia sutartinę civilinę atsakomybę, kuri pasireiškia prievole atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.). Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.). Iš medžiagoje esančių duomenų matyti, kad nėra susidariusi tokia situacija, kad pareiškėjas negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo galimai pažeistos teisės. Todėl, Institucijos manymu, ginčas dėl netinkamai vykdomos sutarties ir turtinės žalos atlyginimo turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

II. Pagrindiniai skundo argumentai

Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir MB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o pareiškėjas, norėdamas atgauti pinigus ir grąžinti netinkamos kokybės prekę, turi teisę tai daryti civilinio proceso tvarka. Santykiai tarp vartotojo ir verslininko galimai galėjo atsirasti tik CK 6.228¹ straipsnio pagrindu sudarant nuotolinę pirkimo–pardavimo sutartį, todėl vartotojas, manantis, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti (pavyzdžiui, įsigijus nekokybišką prekę ar paslaugą, negavus visų ar dalies prekių ar paslaugų, dėl pardavėjo ar paslaugos teikėjo veiksmų patyrus materialinę žalą ar kt.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugos teikėją ir nurodyti savo reikalavimą. Verslininkas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Jeigu pardavėjas ar paslaugos teikėjas netenkina vartotojo reikalavimo, jį tenkina iš dalies arba nepateikia atsakymo per 14 dienų, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Duomenų, kad V. J. teiktų raštiškai pretenziją MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nekokybiškos prekės ar kreiptųsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, administracinio nusižengimo tyrimo metu negauta.

III. Teismo išvados

Nukentėjusiojo V. J. skundas tenkinamas iš dalies.

Visų pirma pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, neturi įgaliojimų atlikti administracinį tyrimą, kaip prašoma nukentėjusiojo skunde. Dėl šios priežasties toks prašymas negali būti tenkinamas. Konstatavus, kad administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta nepagrįstai, galimas vienintelis procesinis sprendimas – grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi teismas vertins skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą minėtais aspektais.

ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.

Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis V. J. pateikė skundą dėl Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimo, kuriuo konstatuota, kad tarp nukentėjusiojo ir MB „(duomenys neskelbtini)“ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl V. J. turi teisę ginti savo pažeistas teises dėl prekės civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo teisena nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

ANK 108 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už sukčiavimą, kai įgyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Teismų praktikoje aiškinant sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymius, nurodoma, kad apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-108-788/2018, 2K-188-719/2018, 2K-453-648/2016). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-648/2019, 2K-108-788/2018).

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad V. J. 2022 m. liepos 22 d. užsisakė interneto parduotuvėje (duomenys neskelbtini) prekę (benzininę rankinę žoliapjovę–trimerį „TamerPRO 3.8KW“) ir sumokėjo už ją (b. l. 31–32). Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad išvada, kad tarp V. J. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, yra daroma iš esmės remiantis tuo, kad nukentėjusysis gavo pirktą prekę. Kita vertus, pažymėtina, kad šiuo atveju nebuvo vertinama byloje nustatytų aplinkybių visuma. Pirma, skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė neatsižvelgė į V. J. veiksmus iki kreipimosi į policiją dėl nagrinėjamo įvykio. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis, per protingą terminą nesulaukęs prekės, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 29 d. iki rugpjūčio 1 d. ne vieną kartą skambino mobiliojo ryšio telefono numeriu, kuris buvo nurodytas sąskaitoje faktūroje, taip pat rašė SMS žinutę (b. l. 5–6). Kita vertus, remiantis V. J. parodymais, su niekuo nepavyko susisiekti. Todėl nukentėjusysis 2022 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į policiją (b. l. 18–19). Taigi iki kreipimosi į policiją V. J. nepavyko sukontaktuoti su jokiu interneto parduotuvės (duomenys neskelbtini) atstovu. Antra, nukentėjusysis skunde teigia, kad prekė buvo išsiųsta tik po to, kai policijos tyrėjai pavyko išsiaiškinti, kam priklauso įmonė, ir su tuo asmeniu susisiekti. Pasak pareiškėjo, po policijos įsikišimo prekė buvo pristatyta neveikianti. Atliekant administracinį tyrimą, nebuvo aiškinamasi, ar prekės, kurią užsisakė V. J., pristatymui turėjo įtakos policijos veiksmai aiškinantis nukentėjusiojo nurodytą informaciją, be kita ko, ar policija susisiekė su MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu dėl prekės nepristatymo. Jei asmuo padarė tam tikrus veiksmus (pavyzdžiui, išsiuntė prekę) tik dėl policijos kreipimosi, kyla pagrįstų abejonių dėl tokio asmens sąžiningumo ir nelaikoma, kad toks elgesys yra savanoriškas, juolab tokiu atveju prekės išsiuntimas po policijos kreipimosi nebeturėtų reikšmės kvalifikuojant asmens veiksmus pagal ANK 108 straipsnį. Pastebėtina, kad V. J. kreipėsi į policiją 2022 m. rugpjūčio 2 d., o užsakyta prekė galimai išsiųsta tik 2022 m. rugpjūčio 10 d. Dėl šio aspekto reikšminga ir tai, kad V. J. ir toliau nepavyko susisiekti su interneto parduotuve (duomenys neskelbtini) nei elektroniniu paštu, nei telefonu (b. l. 4–5). Trečia, nagrinėjamu atveju nebuvo aiškinamasi, dėl kokių priežasčių nukentėjusiojo užsakyta prekė nebuvo pristatyta per protingą laiką, kodėl interneto parduotuvės (duomenys neskelbtini) atstovas neatsiliepė į V. J. telefono skambučius, taip pat ar skambinant į nurodytą telefono numerį yra įjungtas nukreipimas, taip apsunkinant susisiekimą. Tokių aplinkybių nustatymas turi įtakos sprendžiant klausimą, ar yra galimos apgaulės, kartu ir sukčiavimo, požymių. Galiausiai, nukentėjusysis tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad internete yra nemažai skundų, susijusių su interneto parduotuve (duomenys neskelbtini) dėl nepristatytų prekių, negrąžintų pinigų. Prieš priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo tikslinamasi, ar įvykis, susijęs su V. J. užsakyta preke, yra pavienis (labiau atsitiktinio pobūdžio), ar ne. Tik ištyrus visas anksčiau aptartas aplinkybes ir įvertinus jas, galima padaryti išvadą, ar yra galimo administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 108 straipsnyje, požymių.

Skundžiamame nutarime nurodoma, kad negauta duomenų, kad V. J. teiktų raštišką pretenziją MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl gautos nekokybiškos prekės. Teismas pastebi, kad šiuo atveju pirmiausia turėjo būti tiriamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiojo užsakytos prekės nepristatymu. Be to, iš 2022 m. rugpjūčio 15 d. elektroninio laiško matyti, kad nukentėjusysis reiškė pretenziją interneto parduotuvei (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė taip pat nurodė, kad tarp V. J. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nei iš sąskaitos faktūros, nei iš interneto parduotuvės (duomenys neskelbtini) negalima lengvai identifikuoti su kokiu konkrečiu asmeniu susiklostė santykiai nukentėjusiajam. Minėtuose šaltiniuose MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įvardijama. Tokią įmonę pavyko nustatyti tik dėl policijos veiksmų. Atsiliepime į V. J. skundą nurodyta, kad nagrinėjamu atveju ginčas gali būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, kita vertus, vien tai, kad nukentėjusysis savo iniciatyva nesikreipė dėl savo pažeistų teisių į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, šiuo konkrečiu atveju savaime nereiškia, kad yra susiklostę išskirtinai civiliniai teisiniai santykiai, o pinigų atgavimas civilinio proceso tvarka nebūtų apsunkintas, juolab efektyvus.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas formaliai, pažeidžiant ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesilaikant ANK 569 straipsnio 2 dalies ir 593 straipsnio 1 dalies nuostatų. Tik išsamiai atlikus konkrečius tyrimo veiksmus, taip pat įvertinus jais gautus rezultatus, galima daryti atitinkamas išvadas, ar buvo padarytas galimas administracinis nusižengimas pagal nukentėjusiojo V. J. pateiktą informaciją, ar ne.

Remiantis tuo, kas nustatyta, Institucijos vyriausiosios tyrėjos L. M. 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną naikinamas kaip nepagrįstas ir grąžinama byla institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiojo V. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. M. 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 22176962516) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.