Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2017-05-24 · Civilinė byla Nr. 2-170-329/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-24
Bylos Nr.
2-170-329/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04490-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Šeškuvienė
Ieškovas
I. R.
Atsakovas
G. R.
Trečiasis asmuo
V. R.
Išvadą teikia
Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2-170-329/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04490-2016-1Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.3.4.2.4.; 2.3.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.2.6.11.; 3.4.1.1.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 24 d.Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė,sekretoriaujant Eglei Valinčienei,

dalyvaujant ieškovei I. R. ir jos atstovui advokatui T. R., atsakovui G. R. ir jo atstovui advokato padėjėjui L. R., išvadą byloje teikiančios institucijos – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. patikslintą ieškinį atsakovui G. R. dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo V. R., institucija teikianti išvadą byloje – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė galutinai patikslinusi reikalavimus prašė pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-70-399/2010 iš atsakovo G. R. priteistą nepilnamečio vaiko M. R., (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą ir priteisti iš atsakovo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti įstatyminei atstovei ieškovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teisę į nepilnamečio vaiko M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšas; taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (133-139 b.l.).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-70-399/2010 iš atsakovo buvo priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui M. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400 Lt (116 Eur) kas mėnesį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki jo pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas priteisto išlaikymo nemoka, taip pat nepadeda išlaikyti vaiko ir kitais būdais : neperka vaikui maisto, drabužių, žaislų, neteikia dovanų. Nurodo, kad per laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo dėl valstybėje pasikeitusios nacionalinės valiutos sparčiai išaugus prekių ir paslaugų kainoms, be to ženkliai didėjant nepilnamečio sūnaus poreikiams, priteista 116 Eur suma per mėnesį sūnui išlaikyti aiškiai tapo per maža. Po teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo ieškovės turtinė padėtis pasikeitė, ji šiuo metu augina dar vieną mažametį sūnų D. L., gimusį (duomenys neskelbtini), yra motinystės atostogose. Pakankamai materialiai aprūpinti du nepilnamečius vaikus jai sunku ir sudėtinga. Viena iš svarbiausių priežasčių padidinti priteisto išlaikymo dydį sūnui Markui yra didėjantys sūnaus poreikiai. Mano, kad atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi, kadangi jis ištuokos byloje su V. R. sutiko mokėti išlaikymą jaunesniajam savo vaikui dukrai po 200 Eur kas mėnesį. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus, tai yra teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis atitinka mėnesio minimalios algos dydį, kuris nuo 2016 m. liepos 1 d. sudaro 380 Eur, todėl ieškovė mano, kad vienos minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas ir todėl ji neturi pareigos įrodinėti vaiko poreikius, nes sūnaus Marko mėnesio išlaikymą ji vertina 380 Eur. Nurodo, kad sūnus Markas neturi specialiųjų poreikių. Todėl prašo pakeisti priteistą vaikui išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo po 190 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų sūnaus Marko išlaikymui.

Teismo posėdyje ieškovė pilnai palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad atsakovas visiškai nesirūpina sūnumi Marku, yra nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo, nuo išlaikymo priteisimo atsakovas iš viso yra sumokėjęs apie 500 Eur, ji augina dar vieną sūnų Dominyką, gimusį (duomenys neskelbtini), gauna tik socialinę išmoką, todėl nepakanka pajamų būtiniems sūnaus Marko poreikiams tenkinti. Išlaikyti sūnų Marką jai padeda sugyventinis, taip pat po 30-50 Eur vaiko išlaikymui nereguliariai į jos sąskaitą perveda atsakovo motina. Priteisiant iš atsakovo išlaikymą sūnui po 116 Eur, sūnui tuo metu dar nebuvo trijų metų, dabar jis 10-metis moksleivis, išaugo jo poreikiai, groja saksofonu, lanko šaškių būrelį, o tai susiję su papildomomis išlaidomis. Sūnui išlaikyti per mėnesį reikia apie 380-400 Eur. Nurodė, kad sūnus Markas nuo gimimo gyvena kartu su ja, ji nuolat juo rūpinasi, atsakovas nebendrauja su sūnumi, piktybiškai vengia teikti teismo sprendimu iš jo priteistą išlaikymą šalių vaikui, be to, geranoriškai nesutinka vaikui teikti didesnį išlaikymą. Tačiau atsakovas yra jauno amžiaus ir visiškai darbingas, todėl jis privalo surasti galimybę tinkamai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, privalo imtis aktyvių veiksmų darbui susirasti ir pajamoms gauti. Mano, kad atsakovas prieš priimdamas sprendimą turėti vaikų, turėjo įvertinti savo galimybes juos išlaikyti, o to nepadarius atsiradusios pasekmės dėl neapgalvotų veiksmų turi tekti jam pačiam, nes tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, prisiimtais finansiniais įsipareigojimais kitiems fiziniams ar juridiniams asmenimis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, sukėlusiu jo nemokumą.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti (156-159 b.l.).

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad su nei su ieškiniu, nei su jo patikslinimu nesutinka, nes prašoma priteisti nepilnamečio sūnaus M. R. materialiniam išlaikymui suma po 190 Eur kas mėnesį yra per didelė. Nurodė, kad šiuo metu jis nedirba, darbo biržoje registruotas nuo 2017 m. sausio 4 d., 2017 m. sausio 12 d. pasirašė dvišalę mokymo sutartį, kurios pagrindu mokosi ir planuoja iki 2017 m. gegužės 23 d. įgyti metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis specialybę. Šiuo metu jo gaunamos pajamos yra tik 222 Eur mokymosi stipendija, jokių kitų pajamų jis negauna. Nurodė, kad ieškovė prie ieškinio nepridėjo jokių dokumentų, kad jo turtinė padėtis yra pagerėjusi po teismo sprendimu priteisto 116 Eur išlaikymo sūnui Markui. Jis neturi jokio tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto, o gaunamų pajamų neužtenka net paties pragyvenimui. Nurodo, kad turi kreditorinių įsipareigojimų antstolei Astai Lukšienei 306,68 Eur skola, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM 2032,84 Eur skola, ieškovei išieškotojai I. R. dėl sūnaus M. R. išlaikymo įsiskolinimo 9512,04 Eur skola, antstolei Svajonei Žukaitienei 350,52 Eur skola, ir Kauno teritorinei muitinei mokestinė prievolė 59415 Eur sumai bei delspinigiai 782 Eur. Be to, iš antros santuokos turi dukrą E. R., gimusią (duomenys neskelbtini), kurią taip pat turi išlaikyti. Todėl patenkinus ieškinį jis negalėtų nei pats išgyventi, nei išlaikyti savo nepilnametę dukrą Estrėją, būtų pažeisti tiek atsakovo, tiek kito vaiko dukros interesai. Atsakovas teigė, kad po 2010 m. sausio 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo jo finansinė padėtis pablogėjo: jokio turto neįgijo, tik atsirado įsiskolinimai Kauno teritorinei muitinei, antstolei, VMI, 2012 m. lapkričio 30 d. gimė dukra E. R., kurią jis taip pat turi išlaikyti. Mano, kad ieškovės materialinė būklė yra geresnė, nors ji per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 28 d. tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo registruotino turto neįgijo, tačiau ji prieš gimdymą dirbo Marijampolės kultūros centre ir gavo bei gauna ženkliai didesnes pajamas nei atsakovas, todėl ji gali daugiau prisidėti prie sūnaus M. R. išlaikymo. Ieškovė nepateikia jokių nenuginčijamų įrodymų, kad sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga ir būtina 380 Eur per mėnesį. Kadangi įstatyme nurodyta, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms kaip vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra, todėl ieškovė turėjo įrodyti tokias atsiradusias aplinkybes, tačiau ieškovė jokių įrodymų teismui nepateikė. Mano, kad ieškovė nepagrįstai savo reikalavimus grindžia tuo, kad vaiko išlaikymo dydis turi būti toks, kokia yra minimali mėnesinė alga, kadangi vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika minimali mėnesinė algas tėra tik orientacinis kriterijus, kuris negali būti beatodairiškai taikomas kiekvienoje byloje dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovas prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi mano, jog ieškovė neįrodė aplinkybių dėl būtinumo padidinti jau priteistą išlaikymo dydį bei kad po 2010 m. sausio 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Trečiasis asmuo V. R. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai (143 b.l.), į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai (150 b.l.), iki teismo posėdžio trečiasis asmuo V. R. pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (181 b.l.).

Išvadą byloje teikiančios institucijos Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje palaikė byloje pateiktą rašytinę išvadą (39, 153-154 b.l.) ir papildimai paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu ir jo patikslinimu sutinka visiškai, kadangi jį patenkinus pagerėtų nepilnamečio vaiko materialinės sąlygos ir būtų geriau tenkinami jo poreikiai. Abu tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui. Skyriaus nuomone prašomas priteisti išlaikymo sumos pakaktų patenkinti būtinuosius nepilnamečio vaiko, lankančio mokyklą, poreikius. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina mažametį vaiką. Jai taip pat tenka didesnė našta rūpinantis kasdieninėmis šalių sūnaus problemomis. Nustatant atsakovo galimybę mokėti sūnui prašomą sumą, turėtų būti įvertintas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas sūnui. Atstovė paaiškino, kad iš atsakovo yra priteistas išlaikymas jo dukrai Estėjai po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Bendraujant su atsakovo dukros motina V. R., ši nurodė, kad G. R. dukrai išlaikymą teikia, tačiau ne sistemingai, o dėl pareikšto ieškinio V. R. savo aiškios ir konkrečios nuomonės neišreiškė. Kadangi svarstomas klausimas socialiniu požiūriu labai aktualus nepilnamečiui vaikui, todėl atstovė prašo ginčą tarp tėvų spręsti vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos principu, ir visas abejones dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinti vaiko interesų naudai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o motina – ieškovė I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (5 b. l.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKAS duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-70-399/2010 iš atsakovo buvo priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui M. R., gimusiam 2007 m. sausio 30 d., periodinėmis išmokomis po 400 Lt (116 Eur) kas mėnesį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki jo pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko tėvai gyvena skyriumi, santuoka tarp jų nutraukta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-147-399/2011 (8-10 b.l.), ištuokos liudijimas išduotas 2011 m. kovo 15 d. (7 b.l.). Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina I. R., nutraukiant santuoką, vaiko išlaikymo dydis nebuvo pakeistas (8-10 b.l.).

Ieškovė be nepilnamečio sūnaus M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), turi dar vieną išlaikomą nepilnametį sūnų D. L., gimusį (duomenys neskelbtini), (20 b.l.).

Ieškinio pateikimo teismui, o taip pat ir bylos nagrinėjimo metu ieškovė nedirba, yra vaiko auginimo atostogose (45 b.l.). Ieškovės pajamos iki sūnaus Dominyko gimdymo buvo apie 279-397 Eur (18 b.l.), šiuo metu ji gauna motinystės ir vaiko priežiūros išmoką 237-290 Eur dydžio (45-46 b.l.).

Duomenys iš VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra“ patvirtina, kad ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, o taip pat transporto priemonių neturi (40, 43 b.l.)

Duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos patvirtina, kad atsakovas nedirba (24, 44, 55, 64 b.l.). Pažyma iš darbo biržos patvirtina, kad atsakovas nuo 2017 m. sausio 4 d. registruotas darbo biržoje, 2017 m. sausio 12 d. pasirašė dvišalę mokymo sutartį iki 2017 m. gegužės 23 d. įgyti metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis specialybę, šiuo metu jo gaunamos pajamos yra 222 Eur mokymosi stipendija (110-113 b.l.).

Atsakovas be nepilnamečio sūnaus M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), turi dar vieną išlaikomą nepilnametį dukrą E. R., gimusią (duomenys neskelbtini) (160 b.l.).

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6513-985/2015 sutraukta atsakovo G. R. ir trečiojo asmens V. R. santuoka bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (114-115 b.l.).

Duomenys iš VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra“ patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (41, 63 b.l.), yra automobilio BMW valst. Nr.(duomenys neskelbtini) savininkas, automobilis išregistruotas ir jo dalyvavimas viešame eisme draudžiamas dėl techninės apžiūros ir draudimo nebuvimo, taip pat yra automobilio VW Passat valst. Nr.GRS854 valdytojas (42, 65 b.l.).

Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina jo nurodytas aplinkybes, kad jis turi kreditorinių įsipareigojimų : antstolei Astai Lukšienei 306,68 Eur sumai; Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM 2032,84 Eur sumai; ieškovei išieškotojai I. R. dėl sūnaus M. R. išlaikymo įsiskolinimo 9512,04 Eur sumai; antstolei Svajonei Žukaitienei 350,52 Eur sumai; Kauno teritorinei muitinei mokestinė prievolė 59415 Eur sumai bei delspinigiai 782 Eur sumai (116-117, 118-120 b.l.).

Ieškovės pateikti į bylą rašytiniai įrodymai : išrašai iš sąskaitos, antstolio pažyma patvirtina ieškovės teiginius, kad atsakovas prie sūnaus Marko išlaikymo prisideda minimaliai ir tik vykdant priverstinį išieškojimą, lėšas sūnaus išlaikymu ji gauna tik iš Vaikų išlaikymo fondo, nereguliariomis perlaidomis iš atsakovo motinos K. R. (11-16, 17 b.l.).

Taip pat ieškovės pateikti į bylą rašytiniai įrodymai : vaiko poreikių lentelė, kvitai, mokėjimų nurodymai patvirtina nepilnamečio šalių vaiko poreikius ir jų dydį (69-80, 90-109, 84-88, 184-185, 186-187 b.l.).

CK 3.201 str. 1 d. įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Įstatymų leidėjas nustatė, kad CK 3.192 str. 2 d. paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.

Ieškovė, kaip pagrindinį motyvą iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo dydžio padidinimui nurodo vaiko poreikių išaugimą, išaugusias prekių ir paslaugų kainas įvedus valstybėje kitą konvertuojamą valiutą (litus pakeitus eurais), o taip pat pasikeitusią jos ir atsakovo turtiną padėtį, teigdama, kad atsakovo turtinė padėtis po 2010 m. sausio 28 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo pagerėjo, nes jis 2015 m. gruodžio mėnesį gera valia sutiko mokėti jaunesniajai dukrai išlaikymą kas mėnesį po 200 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad sūnus nuo pat gimimo gyvena su ja, ji kasdien rūpinasi sūnumi, o atsakovas su sūnumi visiškai bendrauja, taigi jai tenka didesnė našta išlaikyti ir rūpintis sūnumi.

Atsakovas nesutiko su ieškiniu, teigdamas, kad ieškovė neįrodė aplinkybių dėl būtinumo padidinti jau priteistą išlaikymo dydį bei kad po 2010 m. sausio 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, prašė teismo atmesti ieškinį.

Teismas atsakovo argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo atmeta kaip teisiškai nemotyvuotus, prieštaraujančius byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Atsakovas teigia, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė negu jo, nes ji iki antro sūnaus gimdymo dirbo ir gavo pajamas, o tuo tarpu jo pajamos buvo tik atsitiktinės, jo turtinė padėtis prastėjo, nes gimė dar vienas vaikas, atsirado finansinių prievolių valstybei, antstolei, o taip pat ir pačiai ieškovei už išlaikymo sūnui įsiskolinimą, turimos skolos ir jų priverstiniai išieškojimai trukdo susirasti geriau apmokamą darbą, todėl padidinus priteistą iš jo išlaikymą jis neišgalėtų jo mokėti, o tai tik didintų jau ir taip esamą išlaikymo sūnui Markui įsiskolinimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybėms dėl pagerėjusios ieškovės turtinės padėties pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Byloje esantys duomenys iš viešų registrų paneigia atsakovo teiginius ir leidžia daryti išvadą, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovo turtinė padėtis yra vienoda, abu turi po du išlaikomus asmenis, abu gyvena faktinėse santuokose su kitais asmenimis. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad nors su antrąja žmona, byloje įtraukta trečiuoju asmeniu V. R. santuoka nutraukta teismo sprendimu, tačiau jie gyvena kartu kaip šeima. Be to teismas atkreipia dėmesį, jog ta aplinkybė, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, o ieškovė jų neturi, nesuteikia pagrindo daryti išvadai, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, o ir paties atsakovo aiškinimo, kreditorinės prievolės, pabloginusios jo turtinę padėtį, atsirado dėl atsakovo nerūpestingo, nesąžiningo, pažeidžiančio įstatymus, elgesio, todėl atsiradusios pasekmės dėl tokių veiksmų turi tekti pačiam atsakovui ir dėl to neturi nukentėti nepilnamečio sūnaus Marko interesai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnamečiui M. R. išlaikymas priteistas 2010 m. sausio 28 d. po 116 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, tuo metu berniukas buvo beveik 3 metų amžiaus. Nuo to laiko praėjo septyni metai, vaikas tapo moksleiviu, jį reikia tinkamai ruošti mokyklai, vaikas lanko saksofono pamokas, šaškių būrelį, dalyvauja koncertiniuose renginiuose ir varžybose, tai dar labiau padidina išlaidas jo išlaikymui. Šie faktai akivaizdžiai rodo, kad nepilnamečio vaiko poreikiai padidėjo nuo jo kūdikystės iki tapimo moksleiviu. Be to teismas pripažįsta svarbia aplinkybe padidėti būtinosioms išlaidoms vaiko išlaikymui ir ženkliai padidėjusias valstybėje prekių ir paslaugų kainas po konvertuojamos valiutos pakeitimo, akivaizdu ir visuotinai pripažinta, jog prekių ir paslaugų kainos valstybėje įvedus eurus ženkliai išaugo ir gerokai atsilieka nuo pajamų. Todėl teismas sprendžia, kad 2010 m. sausio 28 d. priteistas išlaikymas nepilnamečiui Markui iš atsakovo po 116 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį yra aiškiai per mažas.

Nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme numatytų kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.). Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos principu, ir visas abejones dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinant vaiko interesų naudai, o taip pat atsižvelgiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytą orientacinį nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijų, kad teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis laikytinas mėnesio minimalios algos dydžiu, ir į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, sveikas, privalo būti atsakingas už savo nepilnamečių vaikų išlaikymą, jų tinkamą vystimąsi, bent jau būtinųjų poreikių tenkinimą, teismas sprendžia, kad ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d., 3.201 str., CPK 185 str.).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymą uzufrukto teise paskirtina tvarkyti įstatyminė nepilnamečio M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovė jo motina I. R..

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė šioje byloje turėjo 600 Eur atstovavimo išlaidų (182-183 b.l.). Ieškovė prašo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo. Ieškinį tenkinus visiškai, minėtos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Byloje atsakovas G. R. naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-08-03 sprendimą Nr.2.1-(NTP-2-)-16-T-3183-12481 (63 b.l.), atleidžiant pareiškėją 100 % nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos - CPK 83 str. 1 d. 14 p.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-70-399/2010 iš atsakovo G. R. priteistą nepilnamečio vaiko M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą ir priteisti iš atsakovo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti įstatyminei atstovei ieškovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teisę į nepilnamečio vaiko M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšas.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešis šimtus eurų) turėtas atstovavimo išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Šeškuvienė