- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-636-258/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05399-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- R. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė R. K. pateikė teismui ieškinį, prašydama pripažinti 2016 m. kovo 22 d. susitarimą dėl skolos grąžinimo, sudarytą „NIF Lietuva“ su R. K., D. B., A. Š., D. N. galiojančiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės R. K. ieškinį atsakovams UAB „Gelvora“ ir AS „Reverta“ dėl 2016 m. kovo 22 d. susitarimo pripažinimo galiojančiu, tretieji asmenys byloje – D. B., A. Š., Svetlana L. Š..
3. Teismas, susipažinęs su patikslintu ieškiniu, nustatė, kad ieškiniu ieškovė siekia sumažinti kreditoriaus UAB „Gelvora“, kuris perėmė reikalavimo teisę į ieškovę iš AS „Reverta“, reikalavimą, kuris pareikštas ieškovės R. K. bankroto byloje Nr. e2FB-17-732/2020 (teisminio proceso Nr. 2-30-3-00181-2018-9), nes tenkinus tokį ieškinį, būtų pripažinta, kad UAB „Gelvora“ perėmė mažesnio dydžio reikalavimą ieškovei.
4. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose ieškovei R. K. 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi iškelta bankroto byla (dabartinis bylos Nr. e2FB-17-732/2020; teisminio proceso Nr. 2-30-3-00181-2018-9). Šioje bankroto byloje R. K. dar 2019 m. liepos 9 d. yra pareiškusi patikslintą pareiškimą DOK-18871, kuriuo prašo netvirtinti UAB „Gelvora“ kreditorinio reikalavimo, be kita ko, motyvuojant ir tuo, kad ji yra atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi pagal 2016 m. kovo 22 d. susitarimą. Bankroto byloje R. K. bankroto administratorė 2020 m. vasario 25 d. yra pateikusi rašytinius paaiškinimus DOK-6056, kuriuose nurodo tas pačias faktines aplinkybes kaip R. K.. Panevėžio apygardos teismas R. K. bankroto byloje, spręsdamas klausimą dėl UAB „Gelvora“ kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-732-544/2019, teisminio proceso Nr. 2-30-3-00181-2018-9, panaikino Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį, kuria buvo patvirtinti UAB „Gelvora“ kreditoriniai reikalavimai ir grąžino šį klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Panevėžio apygardos teismas pažymėjo, kad LR fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 23 straipsnio 2 dalis suteikia teisę bankrutuojančiam asmeniui ginčyti kreditoriaus pareikštus ar bankroto administratoriui teismui pateiktus tvirtinti finansinius reikalavimus. Ginčijant tokį reikalavimą, teismas turi išnagrinėti ir įvertinti administratoriaus pateiktą prašymą iš esmės, įvertindamas visus ginčijamo klausimo visapusiškam, pilnam ir objektyviam išsprendimui reikalingus įrodymus ir atitinkamai pagrįsti ir motyvuoti savo procesinį sprendimą.
5. Teismas sprendė, kad šiuo metu Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose R. K. bankroto byloje (bylos Nr. e2FB-17-732/2020; teisminio proceso Nr. 2-30-3-00181-2018-9) yra nagrinėjamas UAB „Gelvora“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, kur, be kita ko, bus įvertintos ir aplinkybės, susijusios su R. K. ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl atsiskaitymo su pradiniu kreditoriumi pagal 2016 m. kovo 22 d. susitarimą.
Šalies argumentai
6. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės pateiktas ieškinys yra dėl to paties dalyko ir pareikštas tuo pačiu pagrindu kaip ir bankroto byloje (bylos Nr. e2FB-17-732/2020; teisminio proceso Nr. 2-30-3-00181-2018-9) nagrinėjamas R. K. pareiškimas dėl kreditorinio reikalavimo netvirtinimo, todėl teismas atsisakė priimti tapatų reikalavimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
7.1. patikslintu ieškiniu ieškovė pirmos instancijos teismo prašo pripažinti pagal 2016 m. kovo 22 d. UAB „NIF Lietuva“ pasiūlymo sąlygas parengtą, 2016 m. gegužės 9 d. susitarimą dėl skolos grąžinimo (toliau - ir Susitarimas), sudarytą su R. K. (tuo metu R. P.), D. B., A. Š., D. N. (toliau - Bendraskoliai) galiojančiu. Taigi ginčo objekto – sandorio šalys yra AS „Reverta“, kurios atstovas Lietuvoje tuo metu buvo UAB „NIF Lietuva“ ir Bendraskoliai. Tuo tarpu šiuo metu Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose nagrinėjamoje ieškovės bankroto byloje yra nagrinėjamas pagal 2017-06-22 d. Gautinų sumų portfelio perleidimo sutartį Nr. 17-50-06 įgijusio reikalavimo teisę kreditoriaus UAB „Gelvora“ finansinis reikalavimas, bet ne susitarimo sąlygų tarp AS „Reverta“ ir Bendraskolių galiojimo klausimas.
7.2. Be to, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutartis dėl kreditoriaus patvirtinimo nėra įsiteisėjusi. Todėl jau vien dėl to negalima teigti, kad ieškovės ginčas su UAB „Gelvora“ yra tapatus ieškovės ginčui su atsakovu AS „Reverta“ kitoje civilinėje byloje, kurioje bus įvertintos ir aplinkybės, susijusios su ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl atsiskaitymo su pradiniu kreditoriumi pagal 2016 m. kovo 22 d. susitarimo ir 2016 m. gegužės 9 d. Susitarimo sąlygas.
7.3. Ieškovė siekia, kad teismas pripažintų, jog šalys: AS „Reverta“ ir Bendraskoliai laisva valia suderino aplinkybes, sutartinių santykių įforminimo būdą, sulygo sudaryti susitarimą, sulygo dėl atlyginimo dydžio, susitarimo termino, netesybų, įvardino šalių teises ir pareigas, tai yra: Bendraskoliai nevilkinti išieškojimo iš įkeisto turto proceso ir per 21 kalendorinę dieną nuo įkeisto turto realizavimo CPK nustatyta tvarka, į kreditoriaus AS „Reverta“ sąskaitą įsiskolinimo dengimui pagal Kreditavimo sutartį Nr. KVS/142 pervedus ne mažiau kaip 15 000 Eur, AS „Reverta“ nurašys likusią skolos sumą pagal minėtą Kreditavimo sutartį. Taigi civilinėje byloje Nr. e2-10366-1012/2020 pareikštas pagrindinis reikalavimas - pripažinti Susitarimą galiojančiu - anksčiau reikštas nebuvo.
7.4. Ieškovės bankroto byloje ginčo pagrindas yra AS „Reverta“ ir UAB „Gelvora“ Gautinų sumų portfelio perleidimo sutartis Nr. 17-50-06 (toliau - Sutartis), pagal kurią UAB „Gelvora“ kelia 306 107,04 Eur dydžio reikalavimą ieškovei, o ieškovės prašymas sumažinti kreditorinio reikalavimo dydį iki 15 000 eurų sumos yra išvestinis iš Susitarimo sąlygų Pirmos instancijos teismui pripažinus Susitarimą galiojančiu.
7.5. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa svarbu ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškovės atveju civilinėje byloje atsakovui AS „Reverta“ pareigos kyla pagal 2016 m. kovo 22 d. pasiūlymą parengto 2016 m. gegužės 9 d. bendraskolių pasirašyto Susitarimo sąlygų pagrindu, tuo tarpu bankroto byloje (Nr. e2FB-17-732/2020). Atsakovui UAB „Gelvora“ teisės ir pareigos kyla 2017 m. birželio 22 d. Sutarties pagrindu. Bankroto byloje nevertintas pagal 2016 m. kovo 22 d. pasiūlymą parengto 2016 m. gegužės 9 d. Bendraskolių pasirašyto Susitarimo galiojimo faktas. Nesutampa ir teisinis pagrindas - naujai pareikštas ieškinys CK 1.71 str. 1 d.; 6.154 str. 1 d.; 6.159 str. teisiniu pagrindu, o bankroto byloje – FABĮ 2 str., 4 str. 5 str. ir 6 str. bei CPK 182 str. 1 d. Tai, kad civilinėje byloje dėl Susitarimo primažinimo galiojančiu nustatyti faktai gali būti prejudiciniais nagrinėjamoje pagal bankroto bylą dėl kreditorinio reikalavimo dydžio, nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
9. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 2 d. 5 p. pagrindu, yra pagrįsta ir teisėta.
11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu.
12. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tai reiškia, kad šalys negali prašyti to paties ar kito teismo, nesvarbu, bendrosios kompetencijos ar specializuoto, iškelti dėl to paties ginčo dviejų ar daugiau bylų.
13. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2011-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011 ir kt.).
14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė R. K. ieškiniu atsakovams UAB „Gelvora“ ir AS „Reverta“ prašo ieškovės ir ieškovės pradinio kreditoriaus 2016 m. kovo 22 d. susitarimą pripažinti galiojančiu ir sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, tretieji asmenys byloje – D. B., A. Š., Svetlana L. Š.. Savo ieškinį ieškovė grindžia aplinkybėmis, kad su pradiniu kreditoriumi AS „Reverta“ buvo sudarytas susitarimas nevilkinti išieškojimo iš įkeisto turto proceso ir per 21 kalendorinę dieną nuo įkeisto turto realizavimo CPK nustatyta tvarka, į kreditoriaus AS „Reverta“ sąskaitą įsiskolinimo dengimui pagal Kreditavimo sutartį Nr. KVS/142 pervedus ne mažiau kaip 15000 Eur, kreditorius nurašys likusią skolos sumą pagal minėtą Kreditavimo sutartį. Ieškovė siekia, kad pripažinus šį susitarimą galiojančiu, jis būtų vykdomas.
15. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2FB-17-732/2020 (ieškovės bankroto byloje) ieškovė nesutinka su kreditoriaus UAB „Gelvora“, kuris perėmė reikalavimo teisę į ieškovę iš AS „Reverta“. Ieškovė bankroto byloje siekia, kad UAB „Gelvora“ prašomas patvirtinti kreditorinis reikalavimo dydis 306 107,04 Eur būtų sumažintas 15 000 Eur. Susipažinus su bankroto byloje ieškovės nurodomais argumentai matyti, kad ji įrodinėja, kad perleisdamas reikalavimo teises, cedentas AS „Reverta“ 2017 m. birželio 22 d. cesijos sutarties metu, perleido tokias teises ciesoriui UAB „Gelvorai“, kokias jis turėjo ir būtent tokios apimties, kokia ji buvo cesijos sutarties sudarymo metu. Perleidimo metu galiojo Susitarime nustatyta sąlyga (CK 6.154 str. 1 d.), kad pardavus įkeistą turtą, Skolininkai lieka skolingi kreditoriui 15 000,00 Eur sumą. Ši ieškovės nurodoma aplinkybė patvirtina, kad ji siekia įrodyti, jog jos ir pradinio kreditoriaus AS „Reverta“, susitarimas 2016 m. kovo 22 d. yra galiojantis, tuo pagrindu ir prašoma netvirtinti kreditorinio reikalavimo 15 000 Eur dalyje. Ieškovė bankroto byloje kaip ir šioje byloje taip pat nurodo, kad UAB „Gelvoja“ nepateikė dokumentų, kad nuosavybės teisė ir teisinis interesas į teises susijusias su atitinkamomis gautinomis sumomis ir susijusiomis papildomomis teisėmis ir reikalavimais perėjo iš Perleidėjo UAB „Gelvorai“ kaip Perėmėjui, kaip įtvirtinama 11 dalies sąlygose. <...> Nei reikalavimo teisė, nei hipoteka registre neįregistruota, todėl darytina išvada, kad UAB „Gelvora“ teisės į reikalavimą neįsigaliojo.
16. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, tiek nagrinėjamoje byloje tiek kitoje byloje siekiama iš esmės to paties rezultato – sumažinti, remiantis sudarytu ieškovės su pradiniu kreditoriumi susitarimu, kreditoriaus UAB „Gelvora“, kuris perėmė reikalavimo teisę į ieškovę iš AS „Reverta“, reikalavimą 15 000 Eur. Abejose bylose teismai turėtų vertinti 2016 m. kovo 22 d. susitarimą dėl skolos grąžinimo, sudarytą „NIF Lietuva“ su R. K., D. B., A. Š., D. N.. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė siekia sumažinti kreditoriaus UAB „Gelvora“, kuris perėmė reikalavimo teisę į ieškovę iš AS „Reverta“, reikalavimą, kuris pareikštas ieškovės R. K. bankroto byloje Nr. e2FB-17-732/2020 (teisminio proceso Nr. 2-30-3-00181-2018-9), nes tenkinus tokį ieškinį, būtų pripažinta, kad UAB „Gelvora“ perėmė mažesnio dydžio reikalavimą ieškovei.
17. Teismas atmeta ieškovės argumentus, jog Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutartis dėl kreditoriaus patvirtinimo nėra įsiteisėjusi. Todėl, pasak ieškovės vien dėl to negalima teigti, kad ieškovės ginčas su UAB „Gelvora“ yra tapatus ieškovės ginčui su atsakovu AS „Reverta“ kitoje civilinėje byloje, kurioje bus įvertintos ir aplinkybės, susijusios su ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl atsiskaitymo su pradiniu kreditoriumi pagal 2016 m. kovo 22 d. susitarimo ir 2016 m. gegužės 9 d. Susitarimo sąlygas. Pažymėtina, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas atsisakymo priimti ieškinį teisinis pagrindas apima būtent tuos atvejus, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys yra tapatus tame pačiame ar kitame teisme pareikštam ieškiniui/skundui/pareiškimui jau iškeltoje byloje. Priešingos situacijos toleravimas reikštų proceso ekonomiškumo principo pažeidimą (CPK 7 straipsnio 1 dalis), nes tuo pačiu metu teismuose būtų leidžiama vykti dviem ar daugiau tapačių procesų.
18. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.