Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.7; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11

2023 m. kovo 20 d.

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Dvilevičienei, Violetai Kavaliauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei A. P. dėl turtinės (negautų pajamų) ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovės A. P. ieškovės naudai 138,02 Eur dėl sveikatos sužalojimo negautų pajamų; 2) priteisti iš atsakovės A. P. ieškovės naudai 300 Eur kompensacijos sveikatos sužalojimu sukeltai neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti iš atsakovės A. P. ieškovės R. K. naudai 5 proc. metinių procesinių palūkanų už teismo priteistą sumą (438,02 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės A. P. ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2022 m. balandžio 18 d., apie 19:20 val., prie (duomenys neskelbtini), neprižiūrimas atsakovės A. P. (toliau – ir atsakovė) šuo, išbėgęs į gatvę, apkandžiojo ieškovės vedamą šunį ir pačią ieškovę. Įvykio metu nukentėjo ieškovė ir jos šuo. Dėl patirtų sužalojimų ieškovė 2022 m. balandžio 19 d. lankėsi VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre pas šeimos gydytoją, ieškovė skundėsi tuo, kad 2022 m. balandžio 18 d. vakare, ją apkandžiojo šuo (prancūzų buldogas). Šuo apkandžiojo abi plaštakas delnų srityje. Ieškovei patvirtintos įkandimo žymės dešinės plaštakos lateraliniame delno krašte, kairės plaštakos vidiniame delno krašte, patinusios plaštakos sužeidimo vietose, žaizdos – įkandimo žymės. Skirtas skiepas nuo stabligės. Ieškovei taip pat buvo taikytas gydymas: Betadine perrišimai, Ciprofloxacini 500 mgx2, 5 d/sav. Dėl patirtų sužalojimų ieškovė buvo nedarbinga nuo 2022-04-21 iki 2022-05-11.

3. Ieškinyje nurodoma, kad 2022 m. gegužės 9 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus Sprendimu skirta ligos išmoka, teisė į išmoką nustatyta 2022 m. balandžio 19 d., už laikotarpį nuo 2022-04-21 iki 2022-05-04. Ieškovei priskaičiuota 190,53 Eur dydžio ligos išmoka. 2022 m. gegužės 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimu skirti ligos išmoką už laikotarpį nuo 2022-05-05 iki 2022-05-11, ieškovei priskaičiuota 95,26 Eur ligos išmoka. Iš viso priskaičiuota išmoka sudarė 285,79 Eur. Vadovaujantis 2022 m. gegužės 11 d. ieškovės banko sąskaitos išrašu, jai buvo pervesta 150,52 Eur ligos išmoka, o vadovaujantis 2022 m. gegužės 22 d. išrašu – pervesta 75,25 Eur ligos išmoka. Iš viso ieškovei buvo išmokėta 225,77 Eur nedarbo išmoka. Išmokėta išmoka buvo mažesnė, nei priskaičiuota, nes, kaip nurodyta sprendimuose dėl išmokos paskyrimo, išmokėjimo dieną įstatymų nustatyta tvarka iš išmokos išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka.

4. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad 2022 m. birželio 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo atsakovė buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už 2022 m. lapkričio 23 d. Ukmergės r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 131820 „Dėl Gyvūnų laikymo Ukmergės r. savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių pakeitimo“ 48 punkto nesilaikymą (Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo privalo užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams). Atsakovei buvo paskirta 150 Eur administracinė bauda. Atsakovė prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai dėl jo gailėjosi. Nurodė, kad atsakovė ne teismo būdu atlygino dalį ieškovės patirtos turtinės žalos. Šiuo atveju atsakovė yra patraukta administracinėn atsakomybėn už Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą, todėl, ieškovės manymu, akivaizdu, kad atsakovė yra atsakinga ir už ieškovei sukeltą žalą.

5. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovei skirtos ligos išmokos dydis teisės aktų nustatyta tvarka sudarė 62,06 proc., todėl laikytina, kad 225,77 Eur išmokėta išmoka sudaro 62,06 proc. ieškovės pajamų atskaičius mokesčius, taigi 100 proc. pajamų atskaičius mokesčius už nedarbingumo laikotarpį sudarytų 363,79 Eur. Vadovaujantis nurodytu, negautos ieškovės pajamos sudaro 138,02 Eur. Ieškovė dėl sukeltų sveikatos sužalojimų buvo nedarbinga net 17 dienų, turėjo lankytis gydymo įstaigoje žaizdų pertvarstymui, o pats įvykis sukėlė jai didelį išgąstį ir šoko būseną. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, išgyvenimus, nepatogumus ir nedarbingumo trukmę, savo patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 300 Eur. Įvertinusi aptartų kriterijų visumą bei atsižvelgdama į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 300 Eur dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti (el. b. l. 27-31).

6. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad buvo Velykų antra diena, pavakary vedė šunį pasivaikščioti, einant matė, kad buvo kompanija, kuri dažnai ten būdavo, šuns nematė. Užsukus už sodo, atbėgo šuo ir griebė jos (ieškovės) šunį. Ji (ieškovė) ginė savo šunį, mėgino atsitraukti, griebė šuo ir jai už rankų. Kai pakėlė savo šunį, kitas šuo įsikabino į jos šuns koją ir ji (ieškovė) ėmė šaukti pagalbos. Atbėgo visa kompanija, šuns šeimininkė pati paskutinė, ėmė šaukti, kad ko rėki, valkata tu. Iš kompanijos mergina atnešė telefoną, ji (ieškovė) mėgino skambinti dukrai, vyrui, negalėjo net paaiškinti, kurioje vietoje yra, telefonas krito iš rankų. Ji nepažinojo atsakovės, nežinojo jos vardo, norėjo kviesti policiją, nes nebūtų žinojusi į ką kreiptis, tada dukra iškvietė policiją ir greitąją. Greitoji suleido atvažiavusi vaistus nuo skausmo, sutvarstė rankas. Paaiškino, kad negalėjo nusiraminti, visa drebėjo. Tik vėliau sužinojo kas tokia šeimininkė. Paaiškino, kad jos (ieškovės) dukra per naktį su šuniu buvo Kaune, ji (ieškovė) pati nemiegojo visą naktį. Kitą dieną ieškovei suleido vaistus, antibiotikus, išrašė raminamųjų vaistų. Žaizdos pūliavo, reikėjo perrišti. Nurodė, kad niekada nebijodavo išeiti kaime, niekada negalvojo, kad taip gali būti. Tyrėjas paskambinęs sakė jai (ieškovei), kad atsakovė žadėjo policijai atlyginti ieškovei žalą, dėl to būtų atsakovė gavusi pusę administracinės baudos, tačiau gavo visą baudą. Paaiškino, kad atsakovė už šuns gydymą sumokėjo pačią paskutinę dieną, birželio 30 d. Nors atsakovė sakė augina vaiką, tačiau nepaklausė ar ji pati (ieškovė) turi pinigų, juk ir vaistus pirko, ir su sužalotomis rankomis pati šunį turėjo nešioti. Patikslino, kad gėrė receptinius raminamuosius, ji turėjo namuose tų raminamųjų, išrašė ir gydytoja papildomai, tačiau pavadinimų neprisimena, buvo tarp jų ir lexotanilis. Atliekant darbo funkcijas jautė skausmus, dirbdama turi dėvėti pirštines, surandėjimai jautėsi, diskomfortas buvo jaučiamas. Paaiškino, kad jos (ieškovės) šuo neveislinis, maišytas su Pekino veislės šunimi, 7 kg. sveria. Atsakovės šuo nedidelis, bet stiprus, buldogas. Paaiškino, kad gijimas truko apie tris savaites, nes pūliavo žaizdos, buities darbų irgi atlikti negalėjo. Tris savaites ir buvo sutvarstytos abi rankos. Antibiotikus vartojo 7 dienas, o raminamuosius gėrė apie tris savaites, po to dar kelis mėnesius retkarčiais. Dar ir dabar sunku kalbėti apie tai, kas nutiko. Nurodė, kad į tą pusę, kur gyvena atsakovė, neina. Net kiti kaimynai yra sakę, kad atsakovės šuo dažnai būna palaidas, teko kažkada ir gaudyti tą šunį. Mano, kad prašoma 300 Eur suma yra adekvati patyrus tokius išgyvenimus. Paaiškino, kad jos šuo sukandžioti negalėjo, ji mėgino ištraukti savo šunį iš atsakovės šuns dantų, laikė už kaklo šuns traukdama, jau pakėlus savo šunį, jos rankos buvo kruvinos. Patvirtino, kad nuo pasiutligės atsisakė skiepo, nes ją buvo katės apdraskiusios, neseniai buvo skiepyta, sutinka, kad galbūt ir rizikavo, bet čia jos teisė atsisakyti skiepo. Patikslino, kad jos šuns koją padėjo ištraukti iš kito šuns ta pati atsakovės kompanija, jų buvo penki asmenys. Kai dukra paskambino iš veterinarijos, pasakė, kad dar šuniui buvo išmušti dantys. Ji pati skambino atsakovei, pasakė, kad turi pirmos dienos čekį už šuns gydymą ir pasakė, kad dar veš šunį dėl jam išmuštų dantų, pasakė atsakovė, kad neprisigalvok. Paaiškino, kad administracinėje byloje buvo paskaičiavusi čekius, maždaug 200 Eur, neprisimena tiksliai, kiek buvo parašyta neturtinės žalos, po to paprašė sumas paskaičiuoti tiksliai buhalterės, kiek būtų ji uždirbusi, todėl gavosi po to mažesnė suma. Atsakovė nei kartą neatėjo, neatsiprašė, sutikusi bėga nuo jos. Vyras yra (duomenys neskelbtini), dėl jos savijautos jis (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad prašoma priteisti neturtinė žala yra skirta ne pasipelnyti, o pamokyti, kad atsakovė būtų rūpestingesnė, kadangi iki šiol yra girdėjusi, kad ir po įvykio atsakovės šuo lakstė palaidas.

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad nesant ginčui dėl turtinės žalos, pasisakoma tik dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad patirtus neturtinius išgyvenimus patvirtina ir pačios ieškovės paaiškinimai ir į bylą pateikti dokumentai. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė buvo nedarbinga ilgą tarpą, nuo balandžio mėn. 21 d. iki gegužės 11 d. Visą laikotarpį ieškovė gydėsi, turėjo vykti pertvarstyti žaizdas. Liudytoja patvirtino, kad ieškovė patyrė didelius išgyvenimus, negalėjo miegoti, taip pat matė ieškovę ir iš karto po įvykio, todėl matė jos išgyvenimus. Ieškovė nurodė, kad iki šiol bijo vaikščioti toje vietoje, įsigijo dujų balionėlį, kas patvirtina, kad įvykis sukėlė pasekmes. Nurodė, kad sveikata yra didžiausia vertybė, todėl mano, kad prašomas 300 Eur neturtinės žalos dydis yra teisingas ir proporcingas. Dėl neturtinės žalos dydžio ieškovė buvo nuosekli, mėgino pradžioje tartis pati, tada kreipėsi per advokatę, o nepavykus kreipėsi į teismą pradžioje su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, t. y. ieškovė darė viską, kad ginčą išspręstų kuo mažesnėmis sąnaudomis. Atsižvelgiant į nurodytą, prašo ne tik nemažinti prašomos neturtinės žalos dydžio, bet jei nutartų visgi sumažinti neturtinę žalą, nemažinti bylinėjimosi išlaidų, vadovaujantis Aukščiausiojo teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023.

8. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareikštais ieškinyje reikalavimais atsakovė nesutinka ir prašo juos atmesti. Nurodė, kad ieškinyje įvardijamos aplinkybės, neskaitant naudojamų apibūdinimų ir išvadų, dalinai yra teisingos. Įvardijamoji aplinkybė, kad <...ieškovė skundėsi tuo, kad 2022 m. balandžio 18 d. vakare ją apkandžiojo šuo (prancūzų buldogas)...> dėl ko buvo sutrikdyta ieškovės sveikata ir ji buvo nedarbinga nuo 2022-04-21 iki 2022-05-11, neatitinka tikrovės. Nurodomo įvykio metu ieškovę apkandžiojo jos pačios šuo ir tai patvirtina faktinė aplinkybė, kad ieškovė atsisakė skiepų nuo pasiutligės ir jai buvo atliktas tik skiepas nuo stabligės. Kiekvienas rūpestingas ir sąmoningas asmuo, patyręs apkandžiojimus svetimo šuns, nerizikuotų sveikata ir nepasikliautų kitų asmenų patvirtinimais, esą gyvūnas, įkandęs žmogui, buvo paskiepytas nuo pasiutligės ir tokio gyvūno įkandimas nėra pavojingas. Konkrečiu atveju, kadangi ieškovei įkando jos pačios augintinis, todėl ji atsisakė skiepų nuo pasiutligės, kas patvirtina, kad sužalojimai – šuns įkandimas, padarytas ne atsakovės augintinio, o pačios ieškovės šuns.

9. Atsakovė nurodė, kad ieškovė piktavališkai nuo pat įvykio pradžios reiškė tik nepasitenkinimą, teikė įvairius grąsinimus ir kaskart reikalavo vis didesnių sumų, kad jai būtų sumokėta už padarytą žalą. Bet kokie bandymai tiek atsiprašyti, tiek atsiklausti, kokia pagalba galėtų būti suteikta, buvo išpeikiami barantis, grasinant ir reikalaujant pinigų. Tiek įvykio dieną atvykus pareigūnams, tiek administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu, atsakovei nuolatos buvo daromas spaudimas patenkinti ieškovės reikalavimą sumokėti tiek, kiek ieškovė reikalauja. Siekiant paveikti atsakovę ieškovė nepagrįstai kvietė policijos pareigūnus, tariamai atsakovei esant neblaiviai, tačiau jos melagingi iškvietimai nepasitvirtino. Paaiškino, kad atsakovė niekada neatsisakė atlyginti ieškovei padarytos žalos, tą nurodė ir įvykio dieną, tą pakartojo ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Pagal duomenis, pateiktus administracinio nusižengimo byloje, apie ieškovės patirtas išlaidas, t. y. turtinę žalą, atsakovė atlygino. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovė nuolat keitė sumas, kas matyti ir šioje byloje, kai pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo reiškia reikalavimą dėl 500 Eur dydžio skolos priteisimo, o ieškinio reikalavimo suma, esant reikalinga ją pagrįsti, sumažėja iki 438,02 Eur. Tačiau visomis išgalėmis bandant išreikalauti įmanomai didesnę sumą, pasinaudojant susiklosčiusią situacija, nepagrįstai prašomos priteisti negautos ieškovės pajamos siejamos su išskaičiuojamu gyventojų pajamų mokesčiu bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka. Minėti mokesčiai (gyventojų pajamų mokestis bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka) yra išskaitomi ir iš darbo užmokesčio, todėl minėtų mokesčių išskaitymas iš gautų pajamų nėra pagrindas šias sumas laikyti negautomis pajamomis. Todėl atsakovė nesutinka su reikalavimu atlyginti įvardijamas ieškovės negautas pajamas, juolab kai sužalojimai, dėl kurių ieškovė buvo nedarbinga, buvo padaryti jos pačios augintinio.

10. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovė nuolatos vis keitė poziciją dėl jos patirtos neturtinės žalos vertinimo. Ieškovė taip pat melagingais pranešimais po įvykio kvietė policijos pareigūnus neva atsakovė esanti neblaivi. Reiškė įvairių kitų grasinimų, kad atsakovė sumokėtų jos reikalaujamą neturtinę žalą, kurią tuomet kartu su turtine žala vertino 1 000 Eur, kas liudija ieškovės piktavališkumą ir norą pasipelnyti. Nors atsakovė prisiėmė atsakomybę už jos augintinio padarytą žalą ieškovės šuniui, turtinę žalą atlygino. Ne kartą atsiprašė ieškovės ir klausė, kaip ir kuo galėtų padėti, tačiau ieškovės piktavališkas elgesys ir galiausiai reiškiamas reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, liudija ne norą kompensuoti, o norą pasipelnyti, kas prieštarauja sąžiningumo ir teisingumo principams. Remiantis išdėstytu prašo netenkinti ieškinyje išdėstytų reikalavimų (el. b. l. 49-50).

11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad susiklostė tokia situacija dėl to, kad ieškovė nuolat keitė reikalavimus atsakovės atžvilgiu. Buvo reikalaujama vis kitokia suma. Nurodė, kas pasikliauja teismo sprendimu, kokią neturtinę žalą priteis. Patirta turtinė žala buvo atlyginta, nėra svarbu, kurią dieną buvo sumokėta, kad ir paskutinę, bet gydymo išlaidos buvo atlygintos. Dėl turtinės žalos, kiek ji susijusi su negautomis pajamomis, ginčo nėra. Nurodė, kad ieškovė pati nurodė prašanti neturtinės žalos siekdama pamokyti atsakovę. Pripažino, kad atsakovė atsakinga už įvykį, ji prisiėmė atsakomybę, pasakė, kad atlygins žalą, ką patvirtino tiek ieškovė, tiek liudytoja. Liudytoja nurodė, kad matėsi iš pradžių, kad atsakovė nenori atlyginti žalos, kas liudija, kad nuo pat pradžių nebuvo susikalbėjimo tarp šalių. Atkreipė dėmesį, kad nors šuo sukandžiojo rankas, ieškovė atsisakė skiepytis nuo pasiutligės, todėl ieškovės paaiškinimus reikėtų vertinti kritiškai. Jei ieškovė patikėjo, kad atsakovės šuo yra skiepytas, galėjo tikėti, kad ir atsakovė padengs žalą. Kadangi prašomos sumos skyrėsi, atsakovė norėjo būti tikra, kad ginčas bus išspręstas iki galo, ir nebebus prašomos ir pastoviai didinamos sumos. Pažymėjo, kad policija buvo kviesta atsakovei dėl neva girtumo tada, kada atsakovė nesutiko mokėti prašomos sumos, kuri vėl buvo pakitusi. Įvardinti vaistai raminamieji, kurie matosi, kad yra dažni ieškovės namuose, o minėti vaistai yra skirti nerimui ir depresijai gydyti. Pridėti kvitai ir sąskaitų išrašai nepatvirtina, kad tai yra būtent ieškovei skirti vaistai ir būtent dėl įvykusio įvykio. Kaip minėjo ieškovė, prašoma suma yra kaip pamokymas, santykiai yra tarp kaimynų, kai kaimynės šuo užpuolė ieškovės šunį ir ši galimai nukentėjo būtent nuo savo šuns įkandimo. Ieškovės teiginiai, kad jai yra neramu, baisu dėl to, kada vėl gali būti paleistas šuo, yra daugiau spėlionė į ateitį, bandant sudaryti įvaizdį, kad tariamai, sąmoningai atsakovė šunį paleidžia.

12. Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad atvyko iš karto po įvykio, ieškovė, jos mama, buvo mama labai susinervinusi, verkė, tik iš penkto karto sugebėjo prisiskambinusi pasakyti kas nutiko. Iš pradžių nesuprato, kur mama yra, tik pasakė, kad ją (ieškovę) šuo užpuolė. Paaiškino, kad dar spėjo paskambinti policijai ir atvažiavo į įvykio vietą. Atsakovė nebuvo net priėjusi, stovėjo pašaliniai žmonės, kurie ramino mamą, buvo žodžių lavina, kad nusiramink, pati kalta. Paaiškino, kad mamos rankos buvo kruvinos, šuo kruvinas, visi girdėjo, kai atsakovė sakė, kad atlygins žalą. Dalyvavo ir tėtis, tačiau visi iš streso negalėjo vairuoti, ji išsikvietė draugę, kad išvežtų iš ten. Paaiškino, kad veterinarijos klinikoje paskambino atsakovei, dėl duomenų, dėl nuostolių atlyginimo, kad veterinarija išrašytų jai sąskaitą faktūrą, tačiau atsakovė numetė ragelį sakydama, kad neišsigalvok, nieko nemokės. Kitą dieną vėl skambino prašydami atlyginti žalą, tačiau atgal vėl negražiai gavo atgal. Paaiškino, kad mama sukandžiotomis rankomis dirbti negalėjo, šunį turi 12 metų, dėl jo taip pat labai jaudinosi. Taip pat šuns ir mamos gydymas po to sekė, mamai kas dieną reikėjo važinėti perrišti rankas. Atsakovė nebuvo atėjusi, neatsiprašė, susitikus elgėsi negražiai. Nurodė, kad mama miegoti negalėdavo, naktį keldavosi gerti vaistų. Šiai dienai dar apie įvykį mama kalba su ašaromis akyse. Patikslino, kad mama pasakojo, kad vedžiojant šunį toje vietoje, kur jos vedžioja šunį, vyko išgertuvės ir buvo paleistas šuo. Šuo bėgo link jų ir mama vos spėjo pakelti jų šunį, tačiau jis išslydo ir griebė jų šuns koją. Mama šaukė, kvietė pagalbą. Nėra buvę, kad jų šuo būtų įkandęs mamai. Mama porą savaičių buvo nedarbingume, po to dar grįžusi į darbą skundėsi, kad jai skauda rankas. Patikslino, kad rankos buvo perkastos, delnas, kita ranka tarp nykščio ir rodomojo piršto buvo perkasta, nemažos skylės, jų šuo mažesnis, tokių žymių negalėjo likti. Mama negalėjo suvokti, kad taip galėjo įvykti, 20 metų gyvena kaime, ir nieko panašaus niekam nėra nutikę, gėrė raminamuosius. Paaiškino, kad mama dirba (duomenys neskelbtini). Dėl išgertuvių paaiškino, kad matėsi jos darytame video, kad matosi buteliai, be to, kompanija puikiai žinoma kaime, kad toje vietoje vyksta išgertuvės. Pati įvykio nematė, taip jai pasakojo mama, ji pati (liudytoja) mano, kad šuo buvo paleistas, nes ji ne kartą pati matė, kad šuo būna paleidžiamas. Patvirtino, kad ji pirma iškvietė policiją ir greitąją, ji skambino kelis kartus ir klausė ar jau buvo kviesta, taip pat ir žmonių klausė, ar iškviesta policija, jai buvę vietoje žmonės taip pat sakė, kad nereikia policijos, nes atsakovė atlygins žalą. Po įvykio prašė atlyginti šuns gydymo išlaidas, nenurodė konkrečios sumos. Veterinarijos klinikos sąskaita buvo apie 120 Eur. Antrą dieną skambino ir sakė, kad šuniui buvo išmušti dantys, ar atsakovė atlygins, tačiau konkrečios žalos dydžio nenurodė. Nurodė, kad mamai nupirko po įvykio dujų balionėlį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

13. Šioje civilinėje byloje sprendžiami turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, institutų taikymo klausimai.

ieškinys tenkintinas visiškai.

14. CK 6.245 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės samprata ir rūšys, šio straipsnio 1-2, 4 dalyse nurodyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Remiantis CK 6.267 straipsniu, naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.250 straipsnyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vis dėlto, teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

15. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas atsakomybės už naminių gyvūnų padarytą žalą teisinis reglamentavimas. Šios atsakomybės ypatybė yra ta, kad už nurodytų gyvūnų padarytą žalą savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad naminio gyvūno savininkas (valdytojas) negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu, tačiau gali įrodinėti nukentėjusiojo kaltę kaip aplinkybę, turinčią įtakos jo civilinei atsakomybei ir priteistinų nuostolių dydžiui. Nukentėjusiojo asmens dideliu neatsargumu gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškus ir kiekvienam asmeniui suvokiamas atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių nepaisymas. Tačiau nukentėjusiojo kaltė, skirtingai nei šuns savininko, nepreziumuojama, pareiga ją įrodyti tenka žalą padariusiam asmeniui.

16. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, kad žala atsirado dėl nukentėjusiosios didelio neatsargumo (CPK 178 straipsnis) – atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios didelį neatsargumą ar nerūpestingumą. Byloje esantys įrodymai taip pat nepatvirtina nukentėjusiosios neatsargumą ar nerūpestingumą, o atvirkščiai patvirtina, kad nukentėjusioji elgėsi įprastai – vaikščiojo su savo šuniu lauke, kai atsakovės nepririštas ir be antsnukio esantis šuo užpuolė ieškovės šunį, ieškovė gynė savo šunį. Atsakovės veiksmai už šuns nepriežiūrą buvo kvalifikuoti kaip neteisėti, dėl ko 2022 m. birželio 7 d. Vilniaus apskrities VPK nutarimu administracinių teisės pažeidimų byloje atsakovė patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 346 straipsnio 4 dalį ir jai paskirta 150 Eur dydžio bauda. Nutarimas yra įsiteisėjęs. Taigi atsakovės neteisėti veiksmai yra nustatyti administracinio nusižengimo byloje, įsiteisėjusiu nutarimu – atsakovė tuo ir neginčija.

17. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovė prašo priteisti jos patirtą turtinę žalą, kuri pasireiškia negautomis pajamomis dėl jos nedarbingumo po šuns sukandžiojimo. Ieškovė suskaičiavo 138,02 Eur negautų pajamų. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo dėl turtinės žalos nėra, dėl ko teismas daro išvadą, kad atsakovė šios žalos neginčija. Atsižvelgiant į tai, taip pat į ieškovės pateiktus paskaičiavimus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktus dokumentus, teismo įsitikinimu yra pagrindas konstatuoti, kad prašoma priteisti ieškovės patirta turtinė žala yra pagrįsta ir pilnai įrodyta visa apimtimi. Iš viso iš atsakovės ieškovei priteisiama 138,02 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

18. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

19. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Kita vertus, įstatymo numatyta pinigine satisfakcija siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

20. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, kad po įvykio, kai buvo sukandžiotos jos plaštakos, sukandžiotas jos šuo, patyrė išgąstį, jai buvo sunku užmigti, rankas skaudėjo, kurį laiką pūliavo, liko surandėjimai, įsigijo dujų balionėlį, į tą pusę, kur buvo sukandžiotą, vaikščioti neina, iš karto po įvykio buvo šokas – net ne iš karto sugebėjo telefonu paaiškinti kas atsitiko. Analogiškas aplinkybes patvirtina ir liudytojos parodymai, sužalojimo ir gydymo faktus patvirtina medicinos dokumentų išrašai. Atsakovės reakcija į įvykį teismo vertinimu buvo adekvati ir neperdėta. Atsakovė šių aplinkybių nenuginčijo. Atsakovės argumentas, kad ne atsakovės šuo, o ieškovės šuo dėl atsakovės šuns įkandimo, apkandžiojo ieškovės plaštakas jokiais įrodymai nepatvirtintas. Atsakovės keliama prielaidą, kad ieškovė atsisakė skiepytis nuo pasiutligės ir todėl ją apkandžiojo ne atsakovės, o ieškovės pačios šuo, taip pat yra tik prielaida, kuri jokiais kitais įrodymai nepatvirtinta, todėl teismo atmetama.

22. Teismas pažymi, kad vienoje iš paskutinių apeliacinės instancijos teismo nutarčių ieškovui buvo priteista 150 Eur neturtinė žalos dėl to, kad ieškovo šuo buvo mirtinai sužalotas atsakovo šuns, pats ieškovas fiziškai nebuvo nukentėjęs (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-49-560/2023). Nors nagrinėjamoje byloje ieškovės šuo nebuvo mirtinai sužalotas, tačiau jam vis tiek prireikė gydymo, ieškovei, pasak jos, teko šunį nešioti, nors pačios ieškovės rankos buvo sužalotos. Ieškovės šuo gyvena seniai su ieškove, ji prie jo prisirišusi. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė išgyveno ir dėl savo šuns. Kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 21 punkte, ieškovė dėl jos pačios sužalojimo ir įvykio (kai ji pati su šunimi buvo apkandžiota atsakovės šuns) patyrė tiek fizinį skausmą, tiek nepatogumus, tiek išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu 300 Eur suma už neturtinės žalos atlyginimą yra adekvati ir nėra per didelę, todėl priteistina iš atsakovės.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

23. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (438,02 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

25. Ieškovė pateikė jos patirtas atstovavimo išlaidas patvirtinančius įrodymus, PVM sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, kad viso ieškovės atstovavimo išlaidas sudaro 405,35 (el. b. l. 65-72). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 405,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinys pareikštas 438,02 Eur sumai. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 21 Eur dydžio žyminis mokestis (pagal tuo metu galiojusi vartotojų kainų indeksą). Teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos neviršijo 5 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 273 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 138,02 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 2 ct) turtinės žalos atlyginimo, 300 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų už teismo priteistą sumą (438,02 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 405,35 Eur (keturis šimtus penkis eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Išaiškinti atsakovei, kad žyminis mokestis valstybei sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.